Opozicija įtaria, kad „Nemuno aušra“ tikisi įgauti daugiau įtakos šimtus milijonų išleidžiančioje bendrovėje, stabdyti kai kuriuos jų projektus. Bet R. Žemaitaitis sako, neva visa tai tik tam, kad elektros kainos žmonėms sumažėtų.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Prieš penkerius metus Lietuvos energetikos gigantas „Ignitis“ žengė svarbų žingsnį – pradėjo viešą akcijų platinimą vertybinių popierių biržoje. Išplatinta apie 20 milijonų akcijų vienetų – maždaug 25 procentai įmonės visų akcijų. Už tai „Ignitis“ gavo beveik pusę milijardo eurų.
„Prisiminkime, dėl ko buvo toks sprendimas: dalies akcijų listingavimas biržoje, pardavimas smulkiems investuotojams, davė pinigų valstybei. Parduodama tas akcijas valstybė gavo pinigų, tuos pinigus panaudojo atsinaujinančios energetikos infrastruktūros vystymui, jungčių statymui ir toliau planuoja tą daryti“, – komentuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Bet paskirtoji premjerė Inga Ruginienė sako, kad metas pradėti kalbėti apie akcijų supirkimą atgal valstybės žinion.
„Mums, kaip koalicijos partneriams, buvo svarbu nurodyti pačią kryptį, kad tam tikros strateginės vietos turėtų būti labiau valstybės rankose“, – teigia I. Ruginienė.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kurio vadovė yra premjerė, šia tema kalba atsargiai, nors užsimena apie argumentus prieš.
„Tikrai yra per daug ankstyvas klausimas, reikia vertinti ir tiesioginius kaštus ir netiesioginius kaštus, nes čia kalbame ir apie investicinę aplinką. Tikrai šitas klausimas dar nebuvo darbotvarkėje ir tikrai negalėčiau dabar atsakyti“, – teigia Ž. Vaičiūnas.
Žemaitaičio kova už „Ignitis“ akcijų išpirkimą
Labiausiai „Ignitis“ akcijų išpirkimo nori „Nemuno aušra“. R. Žemaitaitis sako, kad įsileidus privačius investuotojus ir paskyrus nepriklausomus valdybos narius, pagrindinis įmonės tikslas – uždirbti kuo daugiau pelno.
R. Žemaitaičio teigimu, reikia keisti nepriklausomus valdybos narius – esą jie ir lemia tai, kad „Ignitis“ siekia pelno. Bet nepriklausomi valdybų nariai dažniausiai samdomi tam, kad nevykdytų juos paskyrusių politikų užgaidų ir dirbtų taip, kaip normaliose įmonėse. Tokia praktika paplitusi, pavyzdžiui, „Lietuvos paštas“, kuri visa apimtimi priklauso valstybei, bet valdyboje iš 5 narių, 3 yra nepriklausomi. O, anot ekonomistų, valstybė ir dabar turi pakankamai įtakos „Ignityje“ – trys ketvirtadaliai akcijų priklauso valstybei.
Skeptikai sako, kad akcijų išpirkimas – brangus dalykas, kuris kažin, ar duos kokios nors naudos. Ekspertai ir politikai svarsto, kad maždaug pusę milijardo eurų.
„Tų pinigų pasiskolinimas, kol jie sugrįžtų, skaičiuojant pagal dabartinę valstybės skolos kainą, reikėtų 25 metų. Tai čia jokios naudos negautų ir tai būtų tiesiog populiarus pasiūlymas, kad galimai mažėtų kaina, bet iš esmės to kaina nemonetarinė būtų tai, kad sumažėtų galimai valstybės investicijos į energetinės nepriklausomybės tolimesnį vystymą“, – teigia N. Mačiulis.
„Tai tikrai nereiškia, kad čia ir dabar bus akcijos išpirktos. Visi suprantame, kiek tai kainuoja ir koks procesas, bet tam tikras strategines kryptis pamatyti ir į jas atkreipti dėmesį, manau, kad būtina“, – sako I. Ruginienė.
Pats R. Žemaitaitis skaičiuoja, kad akcijas valstybė išpirktų per 12–14 metų. Buvęs energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys, kadaise per įmones turėjęs „Igničio“ akcijų, bet dabar jau nebe, taip pat kritikuoja tokius užmojus.
„Galime prarasti skaidrumą. Nes listinguojama įmonė turi teikti visą pilną informaciją apie jos veiklą, apie vadovus, kaip jie skiriami, kaip renkami ir t. t. Tai reiškia, mes delistinguodami kompaniją, galėsime labiau kištis į įmonės veiklą, statyti savo direktorius ir kitus dalykus“, – komentuoja D. Kreivys.
Prezidentūra nesako nei taip, nei ne
Opozicija ir kai kurie ekonomistai įtaria, kad tokiu būdu „aušriečiai“ nori didesnės įtakos šimtus milijonų kasmet išleidžiančioje bendrovėje, kad galėtų stabdyti kai kuriuos projektus.
„Tie žmonės, kurie taip sako, aš įtariu, kad jie yra paveikti kažkokių psichotropinių medžiagų, nes žmogus, kuris taip šneka, tai tiesiog arba nesupranta, ką šneka, arba durnas yra, taip ūkiškai galiu pasakyti. Priešingai, mes norime sustabdyti „Igničio“ investicijas į Lenkiją, į Latviją, į Estiją, į Škotiją“, – tikina R. Žemaitaitis.
Tiesa, Lietuvos socialdemokratų partijos Energetikos komitetas nusprendė nepritarti akcijų išpirkimui. Tik klausimas, kiek įtakos turės toks partinis sprendimas.
Prezidentūra kol kas nesako nei taip, nei ne. Sako, pirmiausia reikia viską išsiaiškinti.
„Šiandien tikrai nėra pinigų „Ignitis“ akcijų išpirkimui. Galbūt tam tikras laipsniškas procesas ir yra įmanomas per tam tikrą laikotarpį, bet, ko šiandien labiausiai trūksta, tai iš esmės argumentuotų atsakymų dėl ko tas yra daroma, iš kokių resursų ir kokio tikslo siekiant. Tai pirmiausia reikia pradėti nuo pagrindinio tikslo, koks yra tikslas šios idėjos“, – situaciją komentuoja prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Anot I. Ruginienės, „Igničio“ akcijų išpirkimas buvo aptariamas ir koalicijos derybų metu, o šiai idėjai niekas iš dabartinių valdančiųjų pernelyg neprieštaravo.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
