Išaušus rytui Krasnogorskomieste geriau pasimatė naktinės atakos padariniai, o gyventojai skundėsi, kad prie tokių išpuolių jie nepratę.
„Nubudome nuo didelio sprogimo apie 2 val. 40 min. ar 2 val. 38 min. Nuėjome prie lango ir pamatėme krentančius stiklus, langų rėmus. Akmenys skraidė. Nusileidome žemyn ir pamatėme, kad mūsų mašina apgadinta. Sakė, kad tai bepilotis“, – apie bemiegę naktį pasakojo Krasnogorsko gyventojas Ivanas.
„Nebuvo baisu, bet... mes nepratę. Šokas šioks toks buvo“, – pridėjo kitas miestelėnas Igoris.
Dar du bepiločius rusai perėmė Briansko regione. Nuostoliai nedideli ir sužeistųjų nėra, tačiau psichologinio tokių išpuolių poveikio nepaneigsi – rusai supranta, kad nebegali jaustis saugūs.
„Jei atvirai, labiau išgyvenu ne dėl savęs, o dėl šeimos. Galvoju juos kuriam laikui kur nors išvežti“, – sakė Igoris.
Krypčių savo šeimai išvežti šiam rusui daugybė. Tačiau Krymas – tikrai ne viena jų. Šiandien Kryme Rusijos vėliavos dieną įžūliai minintiems okupantams žinutę pasiuntė Ukrainos žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas. Jis mįslingai užsiminė, kad artimiausios dienos rusų okupuotame pusiasalyje jiems gali būti karštos. Ukrainiečiai viliasi, kad kitais metais tokių vaizdelių nei Kryme, nei Mariupolyje jau nebeišvys ir rusų ten neliks nė kvapo.
„Deja, yra tokių, kurie labai bijo Krymo deokupacijos, bet yra ir daug žmonių, kurie to laukia. Turime suteikti jiems tikėjimo, kad jų viltys nėra beprasmės. Tiesiog sunaikinti okupantus mūsų Kryme, ką jau matote ir artimiausiomis dienomis dar pamatysite“, – įkvepiančiai kalbėjo Ukrainos žvalgybos vadas
Į Zaporižios srityje esantį Robotynės kaimą pavyko prasiveržti ukrainiečių pajėgoms.Čia išvaduotojus pasitiko Robotynės močiutės, kurios sakė, kad diena iš dienos laukė jų pusantrų metų.
„Mes jų taip ilgai laukėme, kad net nustojome tikėtis. Net negalėjome patikėti, kad čia mūsiškiai...“, – graudinosi Robotynės gyventoja Oksana.
Ukrainos kariai civilius iš rusų apšaudomos vietovės amerikietiškomis „Bradley“ kovos mašinomis ėmėsi evakuoti.
„Esame labai dėkingi vaikinams. Jie mus pridengė ir laukė su mumis rūsyje, kol atvažiavo ta nuostabi mašina mūsų paimti. Įšokome... Buvo daug dulkių, tik vieni kitų dantis matėme. Bet svarbiausia buvo kad važiuojame – link laisvės, link mūsų Ukrainos“, – džiaugėsi Oksana.
Iš karo zonos išvežtus žmones jau apžiūrėjo medikai, po ilgo laiko jie galėjo telefonu susisiekti ir su artimaisiais.
Daugiau apie įvykius Ukrainoje sužinokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
