„Labai vakar (šeštadienį – red. past.) buvo didelis vėjas ir mes juokaujant kalbėjome, kad, žinokit, jeigu bus toks vėjas, tai raketas nuneš. Tai tie kariniai juokeliai šitoje aplinkoje yra normalūs. Ir tada toks vėjas, lietus… Sakau – gal perkūnas?“, – TV3 žinioms pasakojo fondo „Saulės smiltys“ vadovė M. Dubickienė.
Marija pasakojo, kad net ir skriejant virš galvos raketoms, ji su komanda nebėgo slėptis ir toliau krovė į autobusą būtiniausius daiktus Mariupolio gyventojams. Rizikavo, tačiau norėjo kuo greičiau humanitarine pagalba užpildyti autobusą ir išsiųsti jį į Ukrainos gilumą.
„Mes nesustabdėm krovimo, nes yra sandėliuose sukrauta Mariupoliui maistas, medikamentai. Ir, sakau, greičiau kraunam. Tai raketa pataikė 2 kilometrai nuo mūsų į naftos bazę. Tai ir garsas, ir vaizdas – dūmų kamuoliai“, – teigė M. Dubickienė.
Per šiuos raketų smūgius, kuriuos miesto valdžia vadina okupantų linkėjimais Varšuvoje viešėjusiam Amerikos prezidentui Joe Bidenui, sužaloti penki žmonės. O Marija pasakoja, kas Ukrainoje žmonėms šiuo metu kelia didesnę baimę nei raketos.
„Dabar labiausiai ko bijo po Lvivo bombardavimo, visi mano kontaktai, su kuriais mes čia dirbam, visi, prašo dujokaukių, nes visur ateina informacija, kad laukia cheminio antpuolio. Ir prašo, žinot, kas baisiausia, vaikiškų, mažesnių dujokaukių, nes reikia aprūpinti šeimas. Nesigraudinsiu, bet tai yra tiesiog rimta“, – tikino fondo „Saulės smiltys“ vadovė.
Visą pokalbį su Marija žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
