• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Teateina dangaus karalystė

Kitaip - jau nieko nebebus, nes Lietuvos valdžios, nebežinodamos ką toliau daryti, užsiima tik tarpusavio grumtynėmis  ir viena  kitai įsikibusios  į atlapus, už jų pasipurtydamos, eina velniop.

REKLAMA
REKLAMA

Grumtynėmis ženklinosi visi praėjusieji metai, nuo jų neatsilieka nė šie. Dar nepasibaigus  prezidento – premjero ginčui dėl kainų  komisijos, plieskiasi naujas: dėl Valstybės saugumo departamento pareigūno plk. Vytauto Pociūno mirties  priežastį tyrusios  prokuratūros veiksmų.

REKLAMA

O šis - nežinia kur jas gali nuvesti, nes  į purvyną įbrista jau giliai. Klampi ir ši visa  istorija.

Pirmiausia Pociūno žuvimo aplinkybes tyrė Baltarusijos saugumo įstaigos. Jų išvados – nelaimingas atsitikimas. Tokias  pačias išvadas paskelbė ir Lietuvos prokuratūra, tyrimą  baigusi  2006 lapkričio  pabaigoje: „2006  metais rugpjūčio 23 dieną Baltarusijoje, Breste, tarnybinės komandiruotės metu, su draugais stipriau pasivaišinęs saugumietis, neatsargiai šlapindamasis  pro viešbučio, kuriame jis buvo apsistojęs, devinto aukšto langą, per jį iškrito ir užsimušė“.

REKLAMA
REKLAMA

Taškas. Tačiau  Vytauto Pociūno žmona ir didelė dalis visuomenės šiuo “tašku” nepatikėjo. Abejones kėlė ne tik šis tyrėjų aprašytas, aiškiai neįrodytas, tik spėliojimais bei prielaidomis pagrįstas vyksmas, bet ir su juo siejamos žiniasklaidoje skleidžiamos Pociūną juodinančios paskalos, o dar labiau – tokia pati “Lietuvos ryto” išankstinė “išvada”. Prokuratūra  nuėjo  Lietryčio nurodytu  keliu, sklido Lietuvoje  kalbos. Pociūno našlė Liudvika, žinoma Lietuvos televizijos žurnalistė, pasikviestų teisininkų padedama, sudarė tyrėjų neatsižvelgtų  priežasčių sąrašą, įteikė jį  prokuratūrai ir paprašė tyrimą atnaujinti. Ši atsakė antru, jau gana šiurkštoku, “tašku”: praėjusį rudenį surašytos išvados pagrįstos ir galioja. Pociūnienė, advokatų patariama, šį prokuratūros sprendimą apskundė  teismui. Visuomenė dar stipriau sujudo. Nuo apačių iki pačių viršūnių. Rimtas žmogus, žinomas doras VSD pareigūnas prisigers tiek, kad, praradęs nuovoką, eis šlapintis ne ten, kur reikia, bet pro viešbučio langą  ir per jį iškris? Kas tokia nesąmone gali patikėti?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Turbūt taip pat pagalvojo ir  premjeras Gediminas  Kirkilas: taip tie reikalai baigtis negali, nebegaliu tylėti. Ir griebė “jautį už ragų”. Pats sudarė komisiją ir pavedė jai, pagal komisijos pirmininko filosofo  Vytauto Ališausko pranešimą spaudai, ištirti, ar iš tiesų tai buvo nelaimingas  atsitikimas? Tačiau tuojau pat  šiam Kirkilo sprendimui pasipriešino prezidentas Valdas Adamkus. Ir vėl grumtynės. 

REKLAMA

“Prezidentas nemato pagrindo nepasitikėti prokuratūros atliktu darbu…” – teigia  jo patarėjas  Lauras Bielinis. Tačiau prieš porą savaičių Adamkus pareiškė pritariąs Liudvikai Pociūnienei, reikalaujančiai,  pagal ją, neišsamų ir nebaigtą  tyrimą atnaujinti. Ar dabar Adamkui šis tyrimas  pasidarė išsamus ir baigtas?

REKLAMA

Suprantama – keistas šis  Kirkilo įšokimas, sakyčiau, net į jam nepriklausantį daržą, nes tokiais tyrinėjimais turi užsiimti Seimo, rinkimais tautos pasitikėjimą įgijusios atstovybės, sudaryta  komisija, tačiau nė kiek nemažiau keistas ir Adamkaus nusiteikimas: tuo pačiu klausimu vakar vienaip, o šiandien jau kitaip. Tai tik parodo, kad šie abu  Lietuvos vyriausi vadovai gerokai pasimetę ir nebežino ką daryti. Juk iš tikrųjų jie abu gerai žino, jeigu ne iš jų pačių susivokimo, tai iš gausių  žiniasklaidos, visuomenės bei žinovų pareiškimų, kad VSD aukšto pareigūno  plk. Vytauto Pociūno žūties tyrimas nėra nei išsamus, nei baigtas, daugiau panašus į parodiją, negu į atsakingą uždavinio atlikimą. Jis net nebuvo reikiamai pradėtas. Profesionalus  tyrimas  turėjo prasidėti ne prie Bresto viešbučio lango, bet nuo pačių  pirmųjų  Pociūno darbo dienų Vilniuje, Valstybės saugumo departamente.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nejaugi prokurorams nerūpėjo žinoti, ką šis pareigūnas čia veikė, kokios buvo jo pareigos, kokia atsakomybė, koks specialus uždavinys jam buvo pavestas, kaip jis šį uždavinį atliko?  Žiniasklaidoje plito žinios apie GAZPROM padalinio Lietuvoje „Dujotekanos“ prezidento Raimondo Stonio glaudžius ryšius su VSD ir Pociūno užmojį  apie juos  kiek galima daugiau sužinoti. Buvo teigiama, kad dėl to šlijo jo santykiai  su viršininku Arvydu Pocium, jo pavaduotoju Darium Jurgelevičiu  ir Lietuvos valdžios  viršūnėse neaiškiai plaukiojančiu  dabartiniu premjero padėjėju Albinu Januška.

REKLAMA

Sakoma, kad dėl  to Pociūnas ir buvo išguitas į Baltarusiją, o kad mažiau apie tuos reikalus žinotų tie, kuriems nereikia žinoti, buvo panaikintas ir  jo vadovautas skyrius. Ar nekilo  prokurorams  toks, mano manymu, labai paprastas klausimas: ar  šis su viršininkais nebesutariantis VSD pareigūnas pats ne per daug žino  ir ar kam nors nebūtų saugiau  užčiaupus jam burną? Ar kartais ne čia  tikroji priežastis, pastačiusi jį prie viešbučio devinto aukšto  lango “nusišlapinti”? O prokuratūra, atrodo,  lyg tyčia  šia Pociūno  kelio dalimi visiškai nesidomėjo. Kodėl? Taip  pat, kodėl nedomino prokuratūros  nė ryšium su Pociūno  išgrūdimu į Baltarusiją  ir su jo žūtimi VSD kilęs triukšmas,  įvėlęs  Seimą ir ypač Prezidentūrą? Ar nerūpėjo nepriklausomiems, sąžiningiems  prokurorams  patirti, kodėl pats prezidentas Adamkus VSD vadovą, buvusį KGB atsarginį Arvydą Pocių, kuris dėl  tokios jo praeities šiose pareigose iš viso neturėjo būti, taip skrupulingai gynė, saugojo, kiek galėdamas vengė jį atleisti, modamas ranka net į VSD veiklą  tiriančią  Seimo komisiją? Kaip pateisinti prezidento atsisakymą  priimti Seimo  komisiją  pasiaiškinti  apie jų  abiejų, prezidento ir Seimo, paskirto, o vėliau tarnyboje susikompromitavusio pareigūno elgesį? Kažin ką reiškia ir dabar jo toks staigus ir griežtas iššokimas prieš  premjero sudarytą komisiją  patikrinti  ar VSD plk. Vytauto Pociūno žūtis - tikrai tik nelaimingas atsitikimas?

REKLAMA

Antra vertus, ko vertas  ir šis  keistas Kirkilo iššokimas? Juk patikrinimui ar Pociūno mirtis buvo tik nelaimingas atsitikimas premjeras rinkosi ne šios srities žinovus, bet kažkokį politinį jaukalą, nors ir aukščiausio rango. Šalia jau minėto pirmininko filosofo Vytauto Ališausko jis pakvietė užsienio reikalų ministrą Petrą Vaitiekūną, VSD vadovą Povilą Malakauską, generalinio prokuroro pavaduotoją  Gintarą Jasaitį, europarlamentarus  Aloyzą Sakalą ir Vytautą Landsbergį, seimūną Justiną Karosą, buvusį  Lietuvos kariuomenės vadą  Joną Kronkaitį ir užsienio reikalų ministro patarėją Jurgį Jurgelį. Kaip tokia grupė sužinos, ar Pociūno žūtis tik nelaimingas atsitikimas, ar žmogžudystė?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Juk šiam uždaviniui atlikti reikia labai gerų specialistų: kriminologų, patyrusių kriminalinių nusikaltimų aiškintojų, tardytojų, kvotėjų, žvalgų, seklių, šnipų, tyrimų technikos žinovų.  Žinoma, tokią pagalbą komisija gali pasisamdyti, bet ar ji turi reikiamas  įstatymines  galias? Ar taip daryti jai bus leista? Jau dabar jos priešininkai  šaukia, kad ji ne konstitucinė, jos nei pareigų, nei teisių, nei atsakomybės neaptaria nė kokie įstatymai. Prokuroras Jasaitis iš jos jau iškrapštytas. Tūpčioti pradėjo ir pats komisijos sudarytojas premjeras Kirkilas, sakydamas, kad jis taip pat pasitiki prokurorų išvadomis, o komisija sudaryta tik dėl plataus rezonanso. ”Ši komisija nesiruošia vertinti prokuratūros išvadų, mūsų tikslas yra platesnis – pažiūrėti iš viso  į šitą įvykį… jisai buvo labai rezonansinis…” -  aiškina komisijos užduotį premjeras. Gerai, bet ką  jūs darysite “į šitą įvykį” pažiūrėję?

Nors ir per anksti spėlioti, kaip ši maišatis pasibaigs, bet vargu ar ko nors gero iš jos galima tikėtis. Liks taip, kaip yra, nes per daug aišku, kad visaip susipainioję Lietuvos vadovai tiesos surasti nesiryžta, aukodami ją  prokurorų neliečiamybę saugojančiam  įstatymui. O gal jiems taip liepta?  Nes  kai kuriem iš jų  pačių tiesos  atskleidimas gali būti labai nemalonus. Todėl jiem daug patogiau “žinoti”, kad  kažkam skersai kelio atsistojęs VSD  pareigūnas nebuvo nužudytas, bet žuvo  tik dėl nelaimingo atsitikimo. Svarbu tik pūsti miglas liaudžiai, kad  ji tos teisybės nesužinotų. Ir kas jai belieka, kai iš valdžių nieko nebelieka? Tik  klauptis ant  kelių, kelti rankas į dangų ir melsti: Viešpatie, teateina dangaus karalystė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų