Antai mačiau televizijos laidą“Srovės“. Estija ir Lietuva. Estų policija ir Lietuvos, atsiprašant, teisėsauga. Palyginimui – įvykiai. Estijoje organizuotos jaunų chuliganų riaušės, vitrinų daužymas ir parduotuvių plėšimas staugiant „Rosija! Rosija!” (Iš Maskvos ateina pačios Dūmos pagyrimas). Sutramdomi be baimės. Per porą trejetą dienų kurstytojai išaiškinti. O Lietuvoje - nepaprastai neaiškus trejų metų senumo įvykis.
Traukiniui Maskva – Kaliningradas judant keletą paskutinių minučių nuo Pavilnio į Vilnių, į tamburą išėjusi Lietuvos pasienio pareigūnė gauna žiaurų smūgį į galvą – galėjo žūti, - o užpuolikas dar perpjauna gulinčiai be sąmonės ranką ir jos krauju, o savo pirštais, užrašo sienoje:
ЛИТВА РУСКИМ (tiek raštingumo).
Tuoj traukinys sustoja, vagono palydovė šaukia pagalbos, sužalotoji išnešama... O Lietuvos policija? Tereikėjo patikrinti du vagonus – tariamai tuščią restoraną ir gretimą su keleiviais, kurie visi žinomi pagal vizų išdavimo dokumentus ir nė vienas kraujuotais pirštais negalėjo toli nubėgti. Dar yra restorano patalpėlė – virtuvė su visokiais peiliais, kuri, kaip regis, nebuvo nė patikrinta. Traukinį turėjo sulaikyti, čia vis dėlto Lietuvos teritorija. Galų gale tambūro siena, kurios gabalą policija turėjo išpjauti ir pasiimti kaip įkaltį.
Nieko nebuvo daroma. Rusijos pusė „pažadėjo“ atsiųsti tą įkaltį ir siunčia iki šiol. Kadangi toks kryptingas užrašas, tai mes nepolitizuojam, branginam vasalinius santykius. (Estai – ne).
Nukentėjusioji patyrė ir didžiulį dvasinį sukrėtimą, o pasienio tarnyboje kažin ar susilaukė reikiamos atjautos, psichologinės pagalbos.
Pakeitė tarnybą, atsisakydavo kalbėti apie įvykį. Kodėl? Galų gale sutiko šį tą atsakyti „Srovių“kūrėjams. Dar jiems atsakinėjo ir tiriantis prokuroras mediniu veidu, nieko nepasakantis, kadangi neva „vyksta tyrimas“. Jis vyks, akivaizdu, kiek reiks bylos nutraukimui. O vargšė moteris ligi šiol bijo – „aš negaliu jums į tai atsakyti“. Visiškai panašiai kaip kita terorizuota vargšė neseniai Klaipėdoje, turinti įstatymo galią ir neturinti nė lašo dvasinių jėgų stabdyti gyventojus nuodijančią chemijos gamyklą. Minutėmis – ekrane beviltiškai tylintis aplinkosaugos valdininkės veidas. „Ar jums kas nors liepia taip elgtis?“ – Tyla. „Negaliu sakyti“. Šiurpu buvo tai matyti. Gyventojai Klaipėdos priemiestyje patys mėginę protestuoti, tai kažką jų primušė, kažką sudegino, ir jau sutinka būti nuodijami. Nori kol kas gyventi.
Tokia tat suvereni Lietuvos valstybė narsiai kovojanti su tarptautiniu terorizmu.
Vytautas Landsbergis yra Europos Parlamento narys
