Į sporto trenerio ir sveikos gyvensenos propaguotojo Alano Dzeranovo treniruotes salėje ir gamtoje kasdien susirenka laisvo judesio entuziastai, kurie mieliau lieja prakaitą judėdami, nei drybso ant sofos priešais ekranus.
Šeimoje įskiepyta meilė gamtai, judesiui ir sveikatingumui jį veda iki pat šios dienos, o judėti jis skatina ir kitus. Šiais laikais dažnai manoma, kad sveikatingumas yra sportas ir mityba, tačiau iš tiesų yra kiek kitaip.
Žalingų įpročių atsisakymas, ryšys su gamta bei emocinės sveikatos puoselėjimas – ne ką svarbesnės sudedamosios.
Portale tv3.lt – pokalbis su gyvenimą sveikesnės gyvensenos propagavimui pašventusiu Alanu Dzeranovu, kuris papasakojo apie savo kelią sveikatos link, alkoholio atsisakymą ir šeimos įtaką.
Kaip stipriai šeimoje pasireiškia kaukazietiškos šaknys ir ar turite kokių nors bendrų tradicijų?
Mano tėtis kilęs iš Pietų Osetijos, o mama – lietuvaitė. Kaukazo tautose yra labai stipri tėčio linija. Išeina taip, kad jei tėtis turi kaukazietiško kraujo, tai ir vaikai neformaliai yra laikomi kaukaziečiais, ir taip per vyrišką kartą. Žinoma, viskas, ką esu gavęs savo gyvenime, yra Lietuvos dėka. Tai mano išsilavinimas, sportinė karjera, mokykla ir šeima. Todėl drąsiai galiu sakyti, kad esu pusiau lietuvis.
Kita medalio pusė yra vertybinė. Iš esmės iš kaukazietiškų šaknų daugiausia persidavęs tam tikras požiūris į šeimą, žmoną ir vaikus, jų auklėjimą ir pagarbą, santykį su artimaisiais bei aplinka. Kiti dalykai – gausi užstalės kultūra, tostų tradicijos. Nors mūsų šeima alkoholio nevartoja, mes vis vien esame linkę sakyti ilgus sveikinimus. Taip pat mums svarbu šeimoje puoselėti virtuvinį paveldą, labai mėgstame gaminti Osetiniškus patiekalus.
Ar aplinka, kurioje augote, šeima, darė įtaką Jūsų polinkiui į sportą, sveikatinimąsi? Gal ir šeima itin aktyvi?
Mano tėtis yra buvęs boksininkas – tuo jis buvo labai rimtai užsiėmė. Mano mama jaunystėje yra buvusi orientacininkė. Mane nuolat supo natūralūs dalykai – gamta, kaimas, grynas oras. Nuolat eidavome į gamtą uogauti, grybauti, kaimo darbai, sodas. Tai irgi yra labai didelė sveikatinimosi dalis. Konkrečių nurodymų nebuvo, bet jaučiau, kad mano tėvai yra linkę perleisti man dalykus, kurie šiais laikais labai pamirštami. Mano tėtis man įskiepijo ir pirčių kultūrą – ten klausydavau apie jos naudas bei reguliariai puoselėju iki šios dienos.
Į 60-ąją dešimtį įkopusi mama iki šiol vaikšto šiaurietiškai, tėtis kas antrą dieną bėga krosus, karts nuo karto kilnoja svorius, būna daug gryname ore ir gan tvarkingai save prisižiūri.
Kiek žinau, pirma linkote į krepšinį. Kas pasikeitė ir kodėl visgi tapote treneriu?
19 metų skyriau krepšiniui nuo būrelio iki profesionalo karjeros. Paskui, žaisdamas kaip mėgėjas, gavau traumą. Jos pasekmė – reikėjo keisti sporto pobūdį. Atsitiko taip, kad galėjau sportuoti tik pasidėjęs kilimėlį prieš savo nosį – tai buvo mano vienintelė alternatyva. Pradėjau sportuoti su kitais, pamažu sportavimas pavirto į treniruotes. Tada, kai išbandžiau save trenerio vaidmenyje, supratau, kad man tai labai patinka.
Suvokiau, kad tai mano pašaukimo atradimas – išlaisvinau savo geriausias savybes, pradėjau labai gilintis į šią sritį, mokytis. Matėsi, kad energija persiduoda į trenerio vaidmenį ir sveikatingumą. Galiausiai atsisakiau savo darbo ir tapau treneriu, sporto bendruomenės vedliu.
Užsiminėte, kad visai nevartojate alkoholio. Kodėl tai pasirinkote ir kaip gyvenimas be jo pasikeitė?
Mes su šeima alkoholio nevartojame jau 6 metus, bet to nesureikšminame tiek, kad tai būtų siekiamybė visiems. Nesame tie, kurie siekia išblaivinti tautą ir sakyti, kad tai yra visiškas blogis. Kalbame apie tai, kad alkoholio atsisakymas palaipsniui pakeitė mūsų gyvenimą į geresnę pusę. Tai buvo vertybiškai pagrįstas dalykas – kadangi save pristatau sveikatingumo treneriu, manau, kad turiu spinduliuoti maksimaliai gera energija. Dėl to nusprendėme atsisakyti kvaišalų.
Bet man, kaip kaukaziečiui, kurie turi stiprią „užstalės kultūrą“ ir vyną vartoja įvairiomis progomis, buvo labai sudėtinga. Bet žingsnis po žingsnio pradėjau jausti daug naudos – susitvarkė mano dienos režimas, atsirado daugiau laiko savaitėje, kurį galėdavau skirti šeimai ir poilsiui, o ne sunkioms pagirioms. Kai yra gimtadieniai, mes puikiai laiką mokame leisti ir linksmintis be alkoholio, jei reikia – linksmintis ir iki vėlumos nejausdami jokio diskomforto. Gebame laisvai atsipalaiduoti.
Tad matote vien privalumus?
Tikrai taip. Išaugo ir mūsų savivertė, jaučiamės sveikesni, turime daugiau energijos, daugiau laiko skiriame prasmingiems dalykams, netgi sutaupome. Iš tiesų alkoholis yra nuodas, kuris iš organizmo šalinamas labai ilgai – jis pasišalina tik per 18 parų. Bet nesistengiame pirštais badyti žmonių, kurie vartoja alkoholį ir niekam neperšame savo nuomonių.
Savo laidoje dažnai pasisakote, kad esate ne už gražų, o už sveiką kūną. Ar sunku žmones kiek atitraukti nuo grožio kulto?
Apie „kūno kultą“ dažnai kalbama, bet vis dar fitneso kultūra Lietuvoje kviečia turėti ryškius raumenis, plokščią pilvą ir liekną kūną, akcentuojama, kad tik tai yra kelias į laimingą gyvenimą. Manau, kad gražus kūnas yra tiesiog teigiamų ir teisingų procesų atsakas tavo kūne, tarytum „šalutinis poveikis“ gerąja prasme. Visa tai ateina, jei teisingai rūpiniesi savimi. Pasisakau už stiprų ir funkcionalų kūną, kuris yra tam tikra prevencija ir užbėgimas už akių negandoms, taip į gyvenimą įtraukiant fizinį aktyvumą.
Reikia nepamiršti ir to, kad gražus kūnas nemaža dalimi susijęs su mityba. 80 procentų gražaus kūno susidaro virtuvėje, o tik 20 procentų – per sportą. Turime stiprią problemą – kai akcentuojame gražų kūną, darosi sunkiau žmones pritraukti ir pakviesti judėti. Tai gali atvirkščiai demotyvuoti žmogų, ko pasekoje dar labiau opėja svorio problemos. Turime daugiau dėmesio kreipti ne į kūno estetiką, o jo funkcionalumą: mokėjimą pritūpti, rotuoti, ropoti ar balansuoti. Paskui po truputį atsiras ir gražus kūnas. Organizmu rūpinantis tiek iš išorės, tiek iš vidaus, pamažu atsiras ir kitoks kūnas.
Patarimas ieškantiems trenerio ar sporto taško. Manau, kad klientai turi ieškotų žmogaus ar aplinkos, kuri atitinka jo vertybes, kurioje jis jaučiasi saugus ir laisvas. Jei jauti didžiulį kompleksą dėl amžiaus ar kūno sudėjimo, turi rasti lyderį, kuris laisvai tave vestų to nesureikšmindamas.
Ką patartumėte žmogui, kuris norėtų apversti savo gyvenseną aukštyn kojomis, gyventi sveikiau?
Žmogus turi pirmiausia turėti supratimą, kad anksčiau ar vėliau turėsi po truputį judėti ir nuo to nepabėgsi. Labai daug tų dalykų yra nemokami ir susiję su gamta. Kuomet mes ją ignoruojame ir esame nuo gamtos atitolę, bandome ją apgauti kitokiais būdais (taip sakant einame prieš gamtą), gauname labai stiprų atkirtį. Pradeda skaudėti, ilgiau ir sunkiau sergame, esame mažiau funcionalūs, neenergingi ir kuriame mažesnę pridėtinę vertę. Tai eilė visokių dalykų.
Mano paprastas patarimas – eikite į gamtą, kvėpuokite joje, nepamirškite gryno oro. Naudokitės tiek šalčiu, tiek karščiu, eikite laiku miegoti ir turėkite savų ritualų bei atraskite mėgstamą judesio formą. Vietoj radijo automobilyje klausykite tinklalaides, audioknygas ar paskaitas saviugdos temomis. Nesistenkite visko padaryti iš karto – pradėkite nuo vieno ir pamatysite, kaip atsiras daugybė kitų įpročių, kurie padės pagerinti gyvenimo kokybę.
Geriau pažinti laidos „Į sveikatą“ vedėją Alaną Dzeranovą galėsite nuotaikingame TV3 žaidime „GalvOK“ – jau šeštadienį, 19:30 val. per TV3.
