• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rytų kryptis

Prieš 20 metų, kai tik kūrėsi Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, pagrindinis jos siekis buvo įsitvirtinti Vakarų Europos rinkose. Nepriklausomybę atkūrusios šalies susisiekimo ir transporto žinybų atstovai, verslininkai sėdo prie stalo kurti savo interesams atstovaujančią struktūrą.

1991 metais spalio 4 dieną įkurta „Linava“ šiomis dienomis vienija per tūkstantį vežėjų kompanijų, kurios daugiausia dirba Rytų krypčių maršrutais. „Tiems, kas dirba Europoje, nereikia rūpintis leidimais, laukti eilėse, spręsti sunkių žinybinių klausimų. Jiems sunku suvokti šią problematiką“, – sakė vienas „Linavos“ steigėjų, dabar bendrovės „Transmitto“ logistikos direktorius, „Linavos“ revizijos komisijos pirmininkas Mykolas Drėgva.

O problemų Rusijoje daug – ir prie sienų Lietuvos vežėjai ne kartą stovėjo savaitėmis, ir dėl leidimų į šią šalį Susisiekimo ministerijai kasmet tenka sunkiai derėtis. Sunkiai, tačiau pas kaimynus kasdien važiuoja mūsų sunkvežimiai, kurių šia kryptimi galėtume suskaičiuoti apie 13 tūkst. Rusijos vežėjai deklaruoja, kad mūsų tautiečiai užima apie 12 proc. jų tarptautinių gabenimų rinkos. Kartais kaimynai net atvirai piktinasi, kad duoną iš jų atima lietuvaičiai, lenkai, baltarusiai.

Kitas „Linavos“ senbuvis, vienas jos kūrėjų, šiandien   – transporto kompanijos „Vilteda“ direktorius, Pranas Kriaučiūnas pridūrė, kad kaip ir prieš 20 metų, taip ir šiais laikais Lietuvos politikai ne visada suvokia vežėjų problemas. „Valdžia į žemėlapį žiūri iš arti ir mato tik Klaipėdos uostą, o tai, kad prekyba vyksta nuo Suomijos iki Raudonosios jūros, jiems nė motais“, – kalbėjo P. Kriaučiūnas.

Jo teigimu, Lietuva privalo išnaudoti tranzito ir kelių tarp Rytų ir Vakarų susikirtimo galimybes, siekti dirbti tose rinkose, kurios jau nuo seno pažįstamos. Ekonominė nauda – akivaizdi. Transportas, susisiekimas ir krovinių gabenimas yra plati ir pelninga niša vežėjams.

Gardus kąsnis

Tokia intensyvi veikla paprastai nepraslysta pro kaimynų akis, tad jaučiamas didesnis dėmesys tranzitiniams kroviniams ir jų srautui. Dėl krovinių tarpusavyje konkuruoja Europos Sąjungos šalys, tačiau savosios dalies aptarnaujant krovinius senokai reikalauja ir Rusija.

Spauda jau rašė, kaip nacionaliniai Lietuvos interesai pakibo ant plauko, kai į strateginių NATO krovinių tranzitą ėmė gvieštis Rusijos transporto kompanijos. Remiantis publikacijomis, veikdami per antrinę įmonę „Transkonteiner“, „Rusijos geležinkeliai“ Latvijoje ir Estijoje jau okupavo NATO krovinių tranzitą į Afganistaną, o Lietuvoje „Rusijos geležinkelių“ antrinei įmonei atstovauja specializuota pervežimų ir logistikos paslaugų teikėja „Hoptransa“, įsikūrusi Kaune.

Ažiotažas spaudoje ir politiniuose kuluaruose kilo tada, kai šios su „Rusijos geležinkeliais“ siejamos įmonės projektų direktoriumi įsidarbino į atsargą išėjęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Jis, kaip teigiama žiniasklaidoje, padedamas socialdemokratų naudojosi pažintimis ir savo autoritetu, siekiant, kad NATO konteinerių gabenimas per Lietuvos teritoriją būtų patikėtas bendrovei „Hoptransa“.

Ši įmonė taip pat dalyvauja „Linavos“ veikloje ir gegužės 27 dieną vyksiančiame kongrese rinks asociacijos valdžią, tvirtins kitų metų biudžetą.

Du stebuklai

Vežėjų gretos glaudžios, todėl netruko pasklisti kalbų apie kauniečių verslininkų grupuotę, vėliau pasiskelbusią judėjimu „Už skaidrumą „Linavoje“, ir jų „nuopelnus“ beldžiantis į valdiškus namus bei užsitikrinant sau palankius valdžios sprendimus. Su šios grupuotės raštais ėmė šmėžuoti ir „Hoptransa“ vardas.

Bene ryškiausiu demaršu galima laikyti paskubomis Seime prastumtas Asociacijų įstatymo pataisas, kuriomis apribojama atstovavimo laisvė. Tąkart keletas „Linavai“ priklausančių opozicionierių sugebėjo akimirksniu įtikinti parlamentą, kad teisiškai būtina užkirsti kelią asociacijos veikloje dalyvauti samdytiems atstovams.

„Stambūs asociacijų nariai pasamdo kvalifikuotus teisininkus ir apgaudinėja smulkiuosius“, – tvirtino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Julius Veselka, prisiminęs, kaip pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę su siūlymu skubos tvarka keisti Asociacijų įstatymą kreipėsi keletas „eilinių „Linavos“ narių“.

J. Veselka iki šiol nemano, kad įstatymo pataisos priimtos išskirtinai vienai asociacijai. Jis tikina neprisimenąs saviveikliniu lobizmu užsiėmusių ir pokyčių atnešusių „Linavos“ atstovų pavardžių.

Kitas „stebuklas“, kuris stebina ne tik dalį vežėjų, bet ir kristų į akis valdžios abejingumą patyrusiems piliečiams – tų pačių „skaidruolių“ judėjimo sugebėjimas sušaukti neeilinį žinybų posėdį pas Ministro pirmininko kanclerį.

Lydimajame rašte, kurį, beje, krovinius į Rusiją gabenančių vežėjų vardu drauge su „skaidruoliais“ pasirašė jau minėtos bendrovės „Hoptransa“ direktorius Valdas Buivydis, grasinama masiniais vežėjų bankrotais, jei nebus imtasi priemonių dėl vasario pradžioje iš Lietuvos vežėjų Rusijos pradėtų reikalauti trišalių leidimų kroviniams gabenti.

Nesunku nuspėti, kad tokia fabula nedelsiant patraukė valdžios institucijų dėmesį – į „Linavos“ opozicionierių kreipimąsi sureaguota aukščiausiuoju lygiu, įtraukiant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei bandant primesti atsakomybę Susisiekimo ministerijai. Ši apkaltinta neveiklumu, jai imta diktuoti, kaip reikia derėtis su Rusija dėl leidimų, kokius ultimatumus kelti.

Vežėjai tik traukė pečiais, klausdami, ar įmanomi tokie „stebuklai“, kai keli asmenys aukščiausiuoju lygiu daro įtaką visam vežėjų sektoriui?

Drumzlinas skaidrumas

Kai kalbama apie „Linavos“ „skaidruolių“ judėjimą, masinės informacijos priemonėse gausiai ir dažnai cituojamas bendrovės „Transekspedicija“ direktorius Vidmantas Pelėda. Prasitaręs, kad anksčiau už interviu iš redakcijų gaudavęs honorarus, V. Pelėda vėl nepanoro bendrauti su žurnalistais. „Neturiu laiko, neturiu laiko“, – į telefono ragelį tarsi išdainavo V. Pelėda, pasiūlęs remtis viešojoje erdvėje skelbiamais jo pasisakymais. Paklaustas, kas finansuoja judėjimo veiklą, advokatų paslaugas, straipsnius spaudoje ir viešųjų ryšių agentūros veiklą, V. Pelėda tinklapio cargonews.lt vaizdo konferencijoje aiškino, kad „skaidruoliai“ neva gyvuoja iš savo lėšų.

„Finansuojame patys. Antras dalykas – samdome advokatus, kurie jau anksčiau su mumis dirbo. Advokatai, pamatę, ko siekiame, padaro nemažas nuolaidas. Susimetame iš visų vežėjų“, – viešai kalbėjo V. Pelėda.

Drauge su „skaidruoliais“ į Vyriausybės vadovą kreipęsis bendrovės „Hoptransa“ direktorius V. Buivydis išsigynė remiąs judėjimą ir siekiąs valdžios „Linavoje“.

„Nesame nei skaidrieji, nei neskaidrieji – esame tikrieji asociacijos „Linava“ nariai. Kodėl kitai įmonei turiu duoti įgaliojimą, kad balsuotų – nežinau, kaip balsuos kita įmonė. Svarbiausia, kad visi atvažiuotų į kongresą ir išreikštų savo nuomonę, o ne išdalytų įgaliojimus kitoms įmonėms“, – kalbėjo V. Buivydis.

Su „Rusijos geležinkeliais“ siejamos įmonės direktorius neatskleidė, už ką balsuos per artėjančius „Linavos“ vadovybės rinkimus.

Priminsime, kad asociacija „Linava“ jau daugiau kaip metus „skaidruolių“ samdytų advokatų pagalba yra įvelta į teisinius ginčus ir pernai po dviejų kongresų taip ir nesugebėjo atlikti rinkimų procedūrų, perrinkti naujo prezidiumo. Tam sutrukdė vežėjų skundai teismuose ir dar gausesni teisiniai procedūrų aiškinimaisi. Pasak „Linavos“ atstovų, asociaciją „skaidruoliai“ tiesiog užvertė instancijas įvairiais raštais ir teisiniais reikalavimais, trukdo atlikti svarbius vežėjams darbus. Vežėjai nuogąstauja, kad tokia veikla gali būti vykdoma siekiant ne pačių skaidriausių tikslų, kurie tiesiogiai kenkia visai kelių transporto šakai.

Rytų kryptis

Prieš 20 metų, kai tik kūrėsi Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, pagrindinis jos siekis buvo įsitvirtinti Vakarų Europos rinkose. Nepriklausomybę atkūrusios šalies susisiekimo ir transporto žinybų atstovai, verslininkai sėdo prie stalo kurti savo interesams atstovaujančią struktūrą.

1991 metais spalio 4 dieną įkurta „Linava“ šiomis dienomis vienija per tūkstantį vežėjų kompanijų, kurios daugiausia dirba Rytų krypčių maršrutais. „Tiems, kas dirba Europoje, nereikia rūpintis leidimais, laukti eilėse, spręsti sunkių žinybinių klausimų. Jiems sunku suvokti šią problematiką“, – sakė vienas „Linavos“ steigėjų, dabar bendrovės „Transmitto“ logistikos direktorius, „Linavos“ revizijos komisijos pirmininkas Mykolas Drėgva.

O problemų Rusijoje daug – ir prie sienų Lietuvos vežėjai ne kartą stovėjo savaitėmis, ir dėl leidimų į šią šalį Susisiekimo ministerijai kasmet tenka sunkiai derėtis. Sunkiai, tačiau pas kaimynus kasdien važiuoja mūsų sunkvežimiai, kurių šia kryptimi galėtume suskaičiuoti apie 13 tūkst. Rusijos vežėjai deklaruoja, kad mūsų tautiečiai užima apie 12 proc. jų tarptautinių gabenimų rinkos. Kartais kaimynai net atvirai piktinasi, kad duoną iš jų atima lietuvaičiai, lenkai, baltarusiai.

Kitas „Linavos“ senbuvis, vienas jos kūrėjų, šiandien   – transporto kompanijos „Vilteda“ direktorius, Pranas Kriaučiūnas pridūrė, kad kaip ir prieš 20 metų, taip ir šiais laikais Lietuvos politikai ne visada suvokia vežėjų problemas. „Valdžia į žemėlapį žiūri iš arti ir mato tik Klaipėdos uostą, o tai, kad prekyba vyksta nuo Suomijos iki Raudonosios jūros, jiems nė motais“, – kalbėjo P. Kriaučiūnas.

Jo teigimu, Lietuva privalo išnaudoti tranzito ir kelių tarp Rytų ir Vakarų susikirtimo galimybes, siekti dirbti tose rinkose, kurios jau nuo seno pažįstamos. Ekonominė nauda – akivaizdi. Transportas, susisiekimas ir krovinių gabenimas yra plati ir pelninga niša vežėjams.

Gardus kąsnis

Tokia intensyvi veikla paprastai nepraslysta pro kaimynų akis, tad jaučiamas didesnis dėmesys tranzitiniams kroviniams ir jų srautui. Dėl krovinių tarpusavyje konkuruoja Europos Sąjungos šalys, tačiau savosios dalies aptarnaujant krovinius senokai reikalauja ir Rusija.

Spauda jau rašė, kaip nacionaliniai Lietuvos interesai pakibo ant plauko, kai į strateginių NATO krovinių tranzitą ėmė gvieštis Rusijos transporto kompanijos. Remiantis publikacijomis, veikdami per antrinę įmonę „Transkonteiner“, „Rusijos geležinkeliai“ Latvijoje ir Estijoje jau okupavo NATO krovinių tranzitą į Afganistaną, o Lietuvoje „Rusijos geležinkelių“ antrinei įmonei atstovauja specializuota pervežimų ir logistikos paslaugų teikėja „Hoptransa“, įsikūrusi Kaune.

Ažiotažas spaudoje ir politiniuose kuluaruose kilo tada, kai šios su „Rusijos geležinkeliais“ siejamos įmonės projektų direktoriumi įsidarbino į atsargą išėjęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdas Tutkus. Jis, kaip teigiama žiniasklaidoje, padedamas socialdemokratų naudojosi pažintimis ir savo autoritetu, siekiant, kad NATO konteinerių gabenimas per Lietuvos teritoriją būtų patikėtas bendrovei „Hoptransa“.

Ši įmonė taip pat dalyvauja „Linavos“ veikloje ir gegužės 27 dieną vyksiančiame kongrese rinks asociacijos valdžią, tvirtins kitų metų biudžetą.

Du stebuklai

Vežėjų gretos glaudžios, todėl netruko pasklisti kalbų apie kauniečių verslininkų grupuotę, vėliau pasiskelbusią judėjimu „Už skaidrumą „Linavoje“, ir jų „nuopelnus“ beldžiantis į valdiškus namus bei užsitikrinant sau palankius valdžios sprendimus. Su šios grupuotės raštais ėmė šmėžuoti ir „Hoptransa“ vardas.

Bene ryškiausiu demaršu galima laikyti paskubomis Seime prastumtas Asociacijų įstatymo pataisas, kuriomis apribojama atstovavimo laisvė. Tąkart keletas „Linavai“ priklausančių opozicionierių sugebėjo akimirksniu įtikinti parlamentą, kad teisiškai būtina užkirsti kelią asociacijos veikloje dalyvauti samdytiems atstovams.

„Stambūs asociacijų nariai pasamdo kvalifikuotus teisininkus ir apgaudinėja smulkiuosius“, – tvirtino Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Julius Veselka, prisiminęs, kaip pas Seimo pirmininkę Ireną Degutienę su siūlymu skubos tvarka keisti Asociacijų įstatymą kreipėsi keletas „eilinių „Linavos“ narių“.

J. Veselka iki šiol nemano, kad įstatymo pataisos priimtos išskirtinai vienai asociacijai. Jis tikina neprisimenąs saviveikliniu lobizmu užsiėmusių ir pokyčių atnešusių „Linavos“ atstovų pavardžių.

Kitas „stebuklas“, kuris stebina ne tik dalį vežėjų, bet ir kristų į akis valdžios abejingumą patyrusiems piliečiams – tų pačių „skaidruolių“ judėjimo sugebėjimas sušaukti neeilinį žinybų posėdį pas Ministro pirmininko kanclerį.

Lydimajame rašte, kurį, beje, krovinius į Rusiją gabenančių vežėjų vardu drauge su „skaidruoliais“ pasirašė jau minėtos bendrovės „Hoptransa“ direktorius Valdas Buivydis, grasinama masiniais vežėjų bankrotais, jei nebus imtasi priemonių dėl vasario pradžioje iš Lietuvos vežėjų Rusijos pradėtų reikalauti trišalių leidimų kroviniams gabenti.

Nesunku nuspėti, kad tokia fabula nedelsiant patraukė valdžios institucijų dėmesį – į „Linavos“ opozicionierių kreipimąsi sureaguota aukščiausiuoju lygiu, įtraukiant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą bei bandant primesti atsakomybę Susisiekimo ministerijai. Ši apkaltinta neveiklumu, jai imta diktuoti, kaip reikia derėtis su Rusija dėl leidimų, kokius ultimatumus kelti.

Vežėjai tik traukė pečiais, klausdami, ar įmanomi tokie „stebuklai“, kai keli asmenys aukščiausiuoju lygiu daro įtaką visam vežėjų sektoriui?

Drumzlinas skaidrumas

Kai kalbama apie „Linavos“ „skaidruolių“ judėjimą, masinės informacijos priemonėse gausiai ir dažnai cituojamas bendrovės „Transekspedicija“ direktorius Vidmantas Pelėda. Prasitaręs, kad anksčiau už interviu iš redakcijų gaudavęs honorarus, V. Pelėda vėl nepanoro bendrauti su žurnalistais. „Neturiu laiko, neturiu laiko“, – į telefono ragelį tarsi išdainavo V. Pelėda, pasiūlęs remtis viešojoje erdvėje skelbiamais jo pasisakymais. Paklaustas, kas finansuoja judėjimo veiklą, advokatų paslaugas, straipsnius spaudoje ir viešųjų ryšių agentūros veiklą, V. Pelėda tinklapio cargonews.lt vaizdo konferencijoje aiškino, kad „skaidruoliai“ neva gyvuoja iš savo lėšų.

„Finansuojame patys. Antras dalykas – samdome advokatus, kurie jau anksčiau su mumis dirbo. Advokatai, pamatę, ko siekiame, padaro nemažas nuolaidas. Susimetame iš visų vežėjų“, – viešai kalbėjo V. Pelėda.

Drauge su „skaidruoliais“ į Vyriausybės vadovą kreipęsis bendrovės „Hoptransa“ direktorius V. Buivydis išsigynė remiąs judėjimą ir siekiąs valdžios „Linavoje“.

„Nesame nei skaidrieji, nei neskaidrieji – esame tikrieji asociacijos „Linava“ nariai. Kodėl kitai įmonei turiu duoti įgaliojimą, kad balsuotų – nežinau, kaip balsuos kita įmonė. Svarbiausia, kad visi atvažiuotų į kongresą ir išreikštų savo nuomonę, o ne išdalytų įgaliojimus kitoms įmonėms“, – kalbėjo V. Buivydis.

Su „Rusijos geležinkeliais“ siejamos įmonės direktorius neatskleidė, už ką balsuos per artėjančius „Linavos“ vadovybės rinkimus.

Priminsime, kad asociacija „Linava“ jau daugiau kaip metus „skaidruolių“ samdytų advokatų pagalba yra įvelta į teisinius ginčus ir pernai po dviejų kongresų taip ir nesugebėjo atlikti rinkimų procedūrų, perrinkti naujo prezidiumo. Tam sutrukdė vežėjų skundai teismuose ir dar gausesni teisiniai procedūrų aiškinimaisi. Pasak „Linavos“ atstovų, asociaciją „skaidruoliai“ tiesiog užvertė instancijas įvairiais raštais ir teisiniais reikalavimais, trukdo atlikti svarbius vežėjams darbus. Vežėjai nuogąstauja, kad tokia veikla gali būti vykdoma siekiant ne pačių skaidriausių tikslų, kurie tiesiogiai kenkia visai kelių transporto šakai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų