Požeminiai trijų kilometrų ilgio tuneliai okupantams pravertė kaip ligoninė ir bunkeris.
Norint pamatyti vieną svarbiausių Ukrainos mokslo vertybių, pakanka pasukti neišvaizdžiu keliu laukuose į deokupuotą Iziumą. Už poros šimtų metrų laukai virsta „metalinių medžių sodu“.
„Tūkstančiai mažų antenų, sujungtų į bendrą sistemą. Pasakius žodį „teleskopas“, dauguma žmonių tikriausiai pagalvoja apie kažką panašaus į apvalų mažą daiktą, nukreiptą į didingą kosmosą. Tačiau didžiausias pasaulyje radijo teleskopas yra Ukrainoje, Charkivo srityje. Ir jis yra gana neįprastos išvaizdos“, – vaikščiodamas po teleskopo teritoriją pasakojo žurnalistas Artemas Listopadas.
T formos žemo dažnio radijo teleskopas UTR-2 sukonstruotas aštuntajame dešimtmetyje ir veikė iki praėjusių metų.
„Teleskopu buvo atliekami įvairių šaltinių radijo spinduliuotės stebėjimai. Tai daugiausia – žvaigždės, miglotos ūkanos, planetos, pulsarai, egzoplanetos ir Saulės spinduliuotė“, – paaiškino techninis darbuotojas Aleksandras Christenko.
Visa tūkstančių antenų sistema skirta informacijai iš kosmoso rinkti. Tačiau tiriama ji buvo kitame pastate, pasitelkus galingus šiuolaikinius ir praėjusio amžiaus kompiuterius.
Teleskopas vadinamas T formos teleskopu, nes jo antenos nuo valdymo pastato išdėstytos T formos santykiu. Vienos antenų atšakos ilgis 1800 metrų, o antrosios – 900 metrų, todėl šis teleskopas turi teisę vadintis didžiausiu savo klasėje. Darbai prie jo buvo tęsiami net praėjusių metų kovo mėnesį, kol įsiveržė okupantai.
„Darbuotojai naudojo požeminius tunelius, kurie prie radioteleskopo yra gana plačiai išsišakoję, o bendras jų ilgis siekia apie 3 kilometrus. Juos jie naudojo ginklams slėpti, slėpėsi ir patys“, – teigė A. Christenko.
Norint patekti į šias katakombas dabar, reikia perlipti per sugriauto pirmojo aukšto liekanas, o tada šliaužti per praėjusio amžiaus kompiuterius, sutrupintas gelžbetonio konstrukcijas. Darbuotojai tikino, jog prie įėjimo į tunelius okupantai įrengė ligoninę.
Tuneliais pasinaudojo ne tik okupantai. Plėšikai, norėdami pavogti daugiau brangiųjų metalų, buvusių senoje sovietų kosmoso tyrimų įrangoje, turėjo įveikti 900 m ilgio tunelius.
Kitas buvęs okupantų buvimo taškas – už 1,5 km esanti apiplėšta astronomų bazė.
„Stovėjo keletas mūsų seifų, kurie buvo naudojami langams nuo apšaudymo uždengti, jei būtų buvę apšaudoma. Palėpėje taip pat buvo snaiperių pozicijos“, – pasakojo mokslininkas Ivanas Sliusarevas.
Laikas sustojęs – pageltę laikraščiai apie Putiną ir NATO, dulkėtos kosmoso nuotraukos. Tyla kaip Černobylyje.
Mokslininkas I. Sliusarevas demonstravo šeštajame dešimtmetyje sukurtą optinį teleskopą AZT-8. Jis nėra didžiausias ar galingiausias savo klasėje, tačiau jo vaidmuo buvo itin svarbus Ukrainai, kuri nuolat dalyvavo tarptautiniuose kosmoso tyrimuose.
„Kaip matote, dabar jis užkonservuotas. Jis neveikia. Laimei, išliko ir teleskopo vamzdis, ir teleskopo veidrodis. Tačiau okupantai sunaikino ant šio teleskopo sumontuotą PTZ kameros vaizdo imtuvą“, – pasakojo I. Sliusarevas.
Šios kameros kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Ironiška, kad sunaikinę Ukrainos astronomijai brangius teleskopų komponentus rusai net nesuvokė jų vertės, nes naudojo juos kaip blizgančias smulkmenas šaudykloje. Nukentėjo abi teleskopų stotys – iš pradžių buvo apiplėštos, o paskui ir apšaudytos. Todėl, labai tikėtina, kad Jurijaus Gagarino įpėdiniai šiuos įrenginius visiems laikams pavertė tik muziejaus eksponatais.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
