Kazlų Rūdoje gyvenanti Giedrė dalinasi, kad šiemet – pirmoji šiltnamio vasara. Jam parinktą vietą, moteris vadina netgi ypatinga:
„Šioje vietoje, kurioje dabar stovi šiltnamis, gal 80 metų buvo tvartelis ir vištinykas. Paskutinius 20 metų čia buvo vien tik vištidė, mat tvarteliui pasiekus avarinę būseną, jį nugriovėme. Taip jo vietoje ir atsirado šiltnamis“, – šypsosi pasakodama G. Raguckaitė-Laukaitienė.
Daržininkė teigia, kad pastačius šiltnamį net ir nebereikėjo pirkti ar atvežti žemės, kadangi per tiek metų čia vaikščiojusios vištos pasirūpino jos „prisotinimu“.
Pomidorams nenuolaidžiauja
Taigi, ruoštis pomidorų sodinimui pernelyg nereikėjo, o ir berti papildomų trąšų sodinant daigus Giedrė reikalo nematė.
„Tręšimo, manau, kad irgi nereikia ir dar ilgai nereikės. Tik kai sodinome daigus šiek tiek pabėrėme po saują žuvų miltų daigų šaknims“, – priduria.
Beje, pomidorų daigus, kuriuos sodino į šiltnamį, Giedrė augino pati. Ji pasakoja, kad jos šeimai, kurioje auga du mažamečiai vaikai, labiausiai pasiteisino „Black cherry“ veislės pomidorai. „Jie – maži, sodraus skonio. Vieno kąsnio“, – sako nusišypsodama.
Daigus į šiltnamį ji išnešė dar tada, kai lauke buvo minusinė oro temperatūra, balandžio pradžioje.
„Šiltnamis yra polikarbonatinis, todėl atlaiko šalnas iki -5. Šitaip grūdinami daigai būna tvirti, o šaknys – gausios. Kuo ilgiau laikysi pomidorus ant palangės, tuo labiau liauni, ištįsę ir nuskurdę bus“, – dalinasi įžvalga Giedrė.
Sąlygų, kad pomidorai augtų tarsi „inkstai taukuose“, ji taip pat nesukuria ir nesibaimina juos liedama šaltu vandeniu tiesiai iš tvenkinio.
„Tikrai nesivarginu palaukti, kol kibiruose vanduo sušils. Pilu tiesiai iš tvenkinio. Žinoma, dėl šito su manimi daug moterų nesutiktų, bet praktika rodo, kad pomidorai nebijo ir šalto vandens. Svarbiausia nelieti ant pačio augalo, tik šaknis“, – dalinasi daržininkė.
