Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė antradienį savo „Youtube“ paskyroje patalpino vaizdo įrašą, kuriame kalbasi su politologu, Vilniaus politikos analizės instituto analitiku Mariumi Laurinavičiumi.
Parlamentarė kartu su ekspertu aptarė dezinformacijos apie COVID-19 grėsmes, išskirdami, jų nuomone, vieną svarbiausių Kremliaus ginklų prieš visą Europą – rusiškąją „Sputnik V“ vakciną.
„Nėra tokios srities, kurios Rusija neišnaudoja savo tikslams“, – pokalbio metu teigė M. Laurinavičius.
Pirmasis mokslinis straipsnis apie rusiškosios vakcinos nuo COVID-19 efektyvumą pasirodė rugsėjo mėnesį, Didžiojoje Britanijoje leidžiamame prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“. Visgi, pasak M. Laurinavičiaus, į patį straipsnį vertėtų pažiūrėti kritiškiau.
„Jokių įrodymų, kad šita vakcina apskritai galima skiepyti žmones, nėra. {...} „The Lancet“ straipsnis yra pačių vakcinos gamintojų parašytas straipsnis. Šiek tiek skiriasi, kai paprastas žmogus išgirsta – britai ištyrė vakciną, paėmė ir parašė straipsnį, kad ji („Sputnik V“ vakcina – aut. past.) yra labai gerai. Bet šį straipsnį rašė patys vakcinos gamintojai“, – dėstė politologas.
„The Lancet“ tuomet esą sulaukė itin daug kritikos iš vakarų pasaulio mokslininkų. Šių metų vasarį tame pačiame žurnale pasirodė dar vienas „Sputnik V“ aprašantis straipsnis, susilaukęs ne ką mažiau diskusijų.
„The Lancet“ publikuotame straipsnyje buvo skelbta, kad Rusijoje sukurtos „Sputnik V“ vakcinos nuo koronaviruso efektyvumas siekia 91,6 proc.
Vakcina kaip hibridinis ginklas?
Tačiau net ir arši kritika nesutrukdė „Sputnik V“ paplisti po pasaulį. Dabar šia vakcina jau skiepijama pačioje Rusijoje, Vengrijoje, tą ketina daryti ir Čekija bei Slovakija. Italijoje birželį atsidarys pirmoji šios vakcinos gamykla Europoje.
„Slovakija šiuo metu priėmė rusišką vakciną, ji buvo atgabenta į šalį ir tai sukėlė Vyriausybės krizę. Tai yra vienas Rusijos tikslų – priešinti visuomenę, kelti politines krizes. Vakcina Slovakijoje jau pasiekė savo tikslą“, – mano M. Laurinavičius.
Pasak M. Laurinavčiaus, jeigu Europos vaistų agentūra patvirtintų „Sputnik V“ vakciną, kaip saugią, tai jau būtų pačių valstybių pasirinkimas, ją pirkti ar ir toliau atsižvelgti į geopolitinius veiksnius bei vertinti vakciną kaip galimą hibridinį ginklą.
Politikos ekspertas išskyrė ir dar vieną priežastį, kodėl esą neįmanoma apie „Sputnik V“ vakciną kalbėti rimtai:
„Kirilas Dmitrijevas, žmogus, kuris po visą pasaulį važinėja ir pardavinėja tą vakciną, prieš kelias dienas pasakė labai aiškiai: „Iki birželio Rusija bus pasirengusi paskiepyti 40 mln. šalies žmonių”. Rusijoje yra 145 mln. žmonių. {...} Tai nėra net 30 proc. visų gyventojų.
Rusija neturi gamybos pajėgumų. Vakcina neregistruota, nėra jokio įrodymo, kad ji yra saugi ir efektyvi. Nepaisant to, yra vykdoma masinė žmonių smegenų plovimo kampanija – mes esame pasaulio gelbėtojai ir ateiname pas jus su vakcina, kurios net neturime galimybių pagaminti“, – aiškino politologas.
Ko siekia Rusija?
M. Laurinavičiaus teigimu, Rusija hibridinį karą prieš vakarų valstybes vykdo jau nuo Sovietų Sąjungos laikų. Būtent dabar, pandemijos akivaizdoje, jo manymu, yra siekiama kelių pagrindinių dalykų.
„Vienas – susilpninti vakarų visuomenes ir valstybes. {...} Tas visuomenės priešinimas iš vidaus yra savaime Kremliaus tikslas, nes tada žmonės susipyksta ir negali siekti vieningai savo tikslų. Tai yra iššūkis pandemijos metu.
Kuo daugiau žmonių susirgs, kuo didesnis krūvis sveikatos sistemai, ekonomikai – tuo geriau Rusijai. Jie nori susilpninti mūsų valstybę. {...} Viso šito tikslas yra toks, kad jeigu ateis tikro karo momentas, tos valstybės būtų nebepajėgios priešintis“,– aiškino politologas.
Kitas aspektas, M. Laurinavičiaus nuomone, yra Rusijos siekis gerinti savo geopolitinę poziciją. Kaip vieną pavyzdžių jis pateikė Kremliaus iniciatyvą pavasarį siųsti pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusiai Italijai:
„Šis atvejis turėjo milžinišką įtaką italų požiūriui į Rusiją. Jis ir taip gerokai skiriasi nuo mūsų, jie pakankamai draugiškai į Rusiją žiūri. Bet kas įvyko pandemijos akivaizdoje – nemaža visuomenės dalis galvoja, kad jų gelbėtojai yra Rusija.
Niekas net nepagalvojo, nors tai buvo nemažai ištirta ir skelbiama, kad ta pagalba, kurią Rusija suteikė, ji buvo bevertė. Jos Italijai iš viso nereikėjo“.
Paklaustas apie tai, ką valdžia galėtų daryti geriau, kovodama su panašiais pavojais, M. Laurinavičius pasidžiaugė, jog naujoji Vyriausybė jau prižadėjo imtis, jo nuomone, tinkamų veiksmų.
„Mes iki šiol Lietuvoje labai daug kalbėjome apie hibridinį karą. Bet, kad mes ką nors dėl to darytume – nelabai. Atvirkščiai, netgi ten, kur būtinai reikėjo kažką daryti, tikrai nebuvo daroma.
Daugybė dalykų, kuriuos aš girdžiu iš naujosios valdžios, yra ne tik tai, apie ką aš esu kalbėjęs, bet ir rašęs, kaip apie priemones pasipriešinti hibridiniam karui. Aš tikiuosi, kad tai nesibaigs kalbomis ir bus padaryta“, – teigė Vilniaus politikos analizės instituto analitikas.
Vyriausybė rusiškos vakcinos pirkti nežada
Premjerė Ingrida Šimonytė laikosi panašios nuomonės kaip ir M. Laurinavičius – ji savo „Twitter“ paskyroje „Sputnik V“ vakciną taip pat buvo pavadinusi hibridiniu ginklu.
„Jie sako, kad „Sputnik V“ yra tinkama naudojimui, tačiau Putinas nenori jos naudoti kaip vaisto rusų žmonėms – jis siūlo ją pasauliui, kaip dar vieną hibridinį ginklą, skirta skaldyti ir valdyti.
Tai nėra nei naujiena, nei kas nors gero žmonijai“, – rašė I. Šimonytė.
They say, Sputnik V is good but Putin doesn’t care to use it as a cure for the Russian people - he offers it to the world as another hybrid weapon to divide and rule.
This is neither news nor good for mankind.REKLAMA— Ingrida Šimonytė (@IngridaSimonyte) February 5, 2021
Galimybę įsigyti „Sputnik V“ vakciną atmetė ir konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Palaikau premjerės poziciją, kad Sputniko saulės iš Maskvos vežti nereikėtų. Manau, tai ir geostrateginis Lietuvos apsisprendimas pirkti vakcinas, mūsų mokesčių mokėtojų pinigais iš valstybių, kurių vertybės mums yra artimos.
Mes turbūt nenorime mokėti pinigų gamintojui, kuris po to per biudžetą už tuos pačius pinigus pirks amuniciją, kuri gali būti naudojama Rytų Ukrainoje“, – žurnalistams kalbėjo G. Landsbergis.
