Sausį akademikas Zigmas Zinkevičius pasitiko drūtą jubiliejų: žymus Lietuvos kalbininkas, visą gyvenimą skyręs lietuvių kalbos tyrinėjimams, buvo iškilmingai pasveikintas 90-mečio proga. Šią sukaktį akademikas paminėjo vis dar plušėdamas, nors prieš 20 metų jau išleistas į užtarnautą poilsį. O savo produktyvumą jis grindė tuo, kad turi net du darbo kambarius. „Mėgstu daryti kelis darbus vienu metu“, – šmaikštavo 90-metis mokslininkas.
Dar nepadėjo plunksnos
Sveikinimus jam atsiuntė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Irena Degutienė. D.Grybauskaitė profesoriaus knygas ir mokslinius straipsnius pavadino neįkainojamu mūsų kultūros lobiu, A.Butkevičius pabrėžė Z.Zinkevičiaus atsidavimą ir ištikimybę savo profesijai, o I.Degutienė sakė, kad profesoriaus darbai pakylėja jį prie žymiausių mūsų kalbos puoselėtojų, triūsusių ne tik dėl pačios kalbos, bet ir dėl aukščiausių tautos vertybių.
Zigmas Zinkevičius, parašęs arti 100 knygų, paskelbęs daugiau kaip 1 200 straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje, iš tikrųjų yra produktyviausias pastarųjų dešimtmečių mūsų kalbininkas. Atkuriamojo Seimo pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis, sveikindamas jubiliatą, palinkėjo dar papildyti tą „šūsnį knygų apie Lietuvą“. Ir patikino, kad Z.Zinkevičiaus ir Lietuvos vardai yra susijungę amžiams: mat tautos pagrindas yra kalba, o akademikas daug nuveikęs kalbos baruose.
Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Valdemaras Razumas patikino, kad turėtume sulaukti naujų akademiko darbo vaisių, nes jubiliatas net ir šiandien kasdien dirba po 10–12 valandų. „Neseniai žurnalo „Acta Linguistica Lithuanica“ redakciją pasiekė dar vienas aktualus mokslininko straipsnis“, – sakė V.Razumas.
Svarbiausi Z. Zinkevičiaus veikalai yra „Lietuvių dialektologija“ (1966 m.), daugelio metų lietuvių kalbos tyrinėjimo darbą apibendrinantis 6 tomų veikalas „Lietuvių kalbos istorija“ (1984–1995 m.), kapitalinis veikalas „Lietuvių asmenvardžiai“ (2008), skirtas lietuviškų asmenvardžių kilmei ir raidai, vardažodžių istorijai.
Aktualumo nepraranda ir dvitomė „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“ (1980–1981 m.), knygos „Lietuvos poteriai“ (2000 m.), „Rinktinių straipsnių“ 4 tomai (2002–2004 m.), „Istorijos iškraipymai“ (2004 m.), „Krikščionybės ištakos Lietuvoje“ (2005 m.), „Lietuvių tautos kilmė“ (2005 m.), „Lietuvių tarmių istorija“ (2006 m.), „Tautos kilmė“ (2006 m.), „Senosios Lietuvos valstybės vardynas“ (2007 m.), „Lietuvos vardas: kilmė ir formų daryba“ (2010 m.) bei kt.
Ir pedagogo talentas
Anot švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, mokslinė Z.Zinkevičiaus veikla išgarsino Lietuvą pasaulyje. O būdamas švietimo ir mokslo ministru 1996–1998 m., jis drąsiai puoselėjo tautinės mokyklos idėjas, skatino patriotinį auklėjimą, tautines mokinių organizacijas. Be to, sustiprino lietuviškas mokyklas Pietryčių Lietuvoje, rūpindamasis valstybinės kalbos išlaikymu Vilnijoje. Ir pasiekė, kad šio regiono gyventojai vaikus galėtų mokyti lietuviškai, atidarė Lietuvos tūkstantmečio gimnaziją Šalčininkuose. Dėl šio indėlio Z.Zinkevičius net buvo vadinamas Pietryčių Lietuvos švietimo ir mokslo ministru.
Akademiko nuopelnus skatinant ir saugant lietuvybę Vilnijos krašte ir Pietryčių Lietuvoje rodo ir jo knygos „Lietuvių antroponimika: Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje“ (1977 m.), „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“ (1993 m., išleista ir rusų kalba), „Vilnijos lenkakalbių pavardės“ (2010 m.).
Ne tik mokslinė, bet ir pedagoginė jubiliato veikla yra įspūdinga. Net 45 metus vadovavęs katedroms Vilniaus universitete, dėstęs Vilniaus pedagoginiame institute, Lietuvos konservatorijoje, jis išugdė pulką lituanistų, prisidėjo prie Vytauto Didžiojo universiteto Kaune atkūrimo. Jam teko daugiau nei dešimt metų dirbti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, jis plušo ne vieno žurnalo redakcinėje kolegijoje.
„Akademikas, profesorius ir mūsų mokytojas Zigmas Zinkevičius yra tas kalbininkas, kurį būtų galima drąsiai vadinti dviejų tūkstantmečių kalbininku, o jo darbų aktualumas neprapuls ir trečiajame tūkstantmetyje“, – taip Filologijos fakulteto bendruomenės vardu kalbėjo prof. Vytautas Kardelis. Savo mokytoju jį pavadino ir Lietuvių kalbos instituto darbuotojai, nors jubiliatas jam trumpai vadovavo. O Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės pavaduotoja Jūratė Palionytė paminėjo, kad mokslininkas dalyvavo svarbiausiuose lietuvių, kaip valstybinės kalbos, kūrimo įvykiuose.
Negyveno užuovėjoje
Renginio vedėja Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė prof. Grasilda Blažienė sakė, kad atidus akademiko žvilgsnis aprėpė daug. Jis gilinosi į kalbos dalykus, į painias vardyno mįsles, siekė įminti svarbiausias Lietuvos valstybės mįsles, apmąstydamas jos praeities didybę ir apgailestaudamas dėl jos sunykimo. „Zigmas Zinkevičius niekada negyveno mokslo užuovėjoje, buvo jo sūkuryje, todėl mokslinė sukaktuvininko kūryba išsiskleidė kaip įspūdingas žiedas“, – sakė prof. G.Blažienė. Z.Zinkevičiaus erudicija, interesų sritis ir veiklos mastai yra sunkiai aprėpiami. Tai įvertinta ir gausiais apdovanojimais. Akademikas apdovanotas Lietuvos valstybine, Herderio, Kazimiero Būgos, Nacionalinės mokslo pažangos premijomis, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio ordinu. Akademikas buvo Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto tarybos pirmininkas, Visuotinės lietuvių enciklopedijos redakcinės kolegijos narys, Mažosios Lietuvos enciklopedijos vyriausiasis redaktorius. Z.Zinkevičius yra tapęs 5 šalių mokslo akademijų nariu: Švedijos (1982 m.), Lietuvos (1990 m.), Lietuvių katalikų (1991 m.), Norvegijos (1991 m.), Latvijos (1995 m.) ir Latvijos universiteto (1991 m.), jis yra ir Vytauto Didžiojo universiteto (1994 m.) garbės daktaras. Giminaičiai, draugai, kolegos, akademiko mokiniai dėkojo jam, linkėdami stiprios sveikatos. O vakaro kaltininkas viešai padėkojo savo žmonai Reginai ir pripažino, kad be jos pagalbos nebūtų tiek knygų parašęs. Dėkingumą gimtinei iš Juodausių vienkiemio (Lyduokių sen., Ukmergės r.) kilęs akademikas išreiškė ir darbais. „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas. Pavadinimų kilmė“ (2011 m.) – tai Z.Zinkevičiaus meilės išraiška gimtajam kraštui, kurio garbės pilietis jis yra.
Nekaitaliojo pažiūrų
Jubiliatą sveikinęs jo klasės draugas, geras bičiulis profesorius Romualdas Baltrušis patvirtino, kad anuomet visuotinai skleista ideologija neprasiskverbė į jo mokslinius darbus. „Per savo ilgą gyvenimą esu daug matęs. Patyriau ir šilto ir šalto, pergyvenau daug valdžių, nė vienai nepataikavau. Niekuomet nekeičiau pažiūrų, dėl to manęs nemėgo tie, kurie kaitaliojo savo pažiūras. Toks jau esu, toks ir mirsiu“, – tokiais žodžiais trumpą kalbą baigė akademikas pilnutėlėje Lietuvos mokslų akademijos Didžiojoje salėje. Tačiau dar ir šiandien garsiai išsakoma mokslininko pilietinė ir politinė pozicija valdžios atstovų dažnai pasitinkama tyla, kuri anaiptol nereiškia geros bylos. Valstybinės institucijos taip ir nerado jo knygai „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ lėšų, tačiau ši buvo išleista užpernai, parėmus Kalifornijoje veikiančiam Šlapelių fondui. Šiame veikale svarstoma, kaip tokia negausi tauta, vedama Vytauto Didžiojo, gebėjo sukurti savo valstybę ir dėl kokių priežasčių ji sunyko. „Kai kam mano veikla nepatinka, esu dešiniųjų pažiūrų ir jų niekada nekeičiau“, – yra sakęs jubiliatas. Telšių vyskupas Jonas Boruta priminė, jog Z.Zinkevičius yra ir Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys, asmeniškai prisidėjęs prie jos atkūrimo. Anot dvasiškio, jis vadovavęsis krikščionišku artimo meilės principu bei vykdęs „Tautiškos giesmės“ priesaką: „Vardan tos Lietuvos vienybė težydi.“ fotodiena.lt nuotraukos Z.Zinkevičiaus erudicija, interesų sritis ir veiklos mastai sunkiai aprėpiami. Tai įvertinta gausiais apdovanojimais, tačiau dar ir šiandien garsiai išsakoma jo pilietinė ir politinė pozicija valdžios atstovų dažnai pasitinkama tyla.
