Ornitologas Deivis ruošiasi įspūdingai kelionei. Tik ne tiesiai, o į viršų. Į milžinišką medį, kurio pačioje viršūnėje pūpso jūrinio erelio lizdas. Ten gyvena šių paukščių jaunikliai, kuriuos ornitologai pasišovė sužieduoti. Į medį teks lipti pačiam, prilaikys tik kito ornitologo įtempta virvė, kurią prieš tai jie per medžio viršūnę permetė naudodami didžiulę laidynę.
Ornitologo batai su smaigais. Kopimas prasideda. Žingsnis po žingsnio vis aukštyn.
Ornitologui pasiekus lizdą, galima palyginti, koks jis milžiniškas šalia žmogaus. Jūriniai ereliai mėgsta kasmet apsistoti tame pačiame lizde, tad juos vis tobulina ir didina. Ornitologai pasakoja, kad yra matę lizdų, kurie sveria net po kelias tonas. Tačiau ereliai puikūs architektai – sudėlioja šakas taip, kad medis net tokius milžinus sugeba išlaikyti.
Ir ornitologas jau lizde. Jame tik vienas ereliukas. Savo srities profesionalas paukštį atsargiai įkišą į krepšį ir nuleidžia kolegai. Netrukus ir pats nulips. Gražuolis išsikepurnėja iš krepšio. O tiksliau, gražuolė, mat čia patelė. Ir jai tik 7 mėnesiai.
Ornitologai žino, kokie būna tokio amžiaus ereliukai, o patelės visad stambesnės už patinus, tad ir nusprendžia, kad čia ji. Patelės stambesnės būna todėl, kad kol patinas medžioja galėtų apsaugoti lizdą nuo priešų.
„Jūrinis erelis yra didžiausias Lietuvoje perintis dieninis plėšrusis paukštis, patinai sveria apie 4,5 kilogramų, patelės 5 – 5,5 iki 7 gali sverti. Jie yra ilgamečiai paukščiai. Vidutinis amžius yra apie 11 metų išgyvena, bet gali gyventi, Lietuvoje vyriausias stebėtas, apžieduotas paukštis yra apie 20 metų“, – kalba ornitologas Deivis Dementavičius.
Tiesa, natūralių priešų jūriniai ereliai Lietuvoje turi vos porą. Vienas jų – didysis apuokas. Bet šie medžioja naktimis, o ereliai dienomis, tad jų keliai retai susikerta. O antrasis priešas – žmogus, jau visai kitas reikalas.
„Nors apie jūrinių erelių lizdą apie 200 metrų yra spindulys, kai negalima vykdyti miško kirtimo, tačiau pasitaiko atvejų kada malakavimais, sanitariniai miško kirtimai, taip pat miškasodis vyksta. Anksti pavasarį kur nėra tiksliai reglamentuotas, kad negalima to daryti“, – teigia D. Dementavičius.
Na, o dabar laukia darbas, dėl kurio ornitologai čia ir susirinko. Ereliukė bus sužieduota.
„Vienas žiedas mėlynai raudonas, čia reiškia, kad Lietuvos kodas toks yra. Ant kitos kojos dar juodą uždėsim. Tai kartais nepavyksta nuskaityti, nes simboliai sudėtingi, bet jei matai, kad mėlynai raudonas tai žinai, kad Lietuvoje žieduotas paukštis. Kitos šalys turi kitą kombinaciją tokią. Jūriniai ereliai pagal spalvotus žiedus vieni pirmųjų pradėti ženklinti spalvotais žiedais“, – aiškina ornitologas Vytautas Eigirdas.
Tad žiedai kniedėmis pritvirtinami ereliukei prie kojų. Snapu paukštis nekirs, nes nesupranta jo galios, o net kelių mėnesių jauniklės nagai kaip žmogaus pirštas.
Jūriniai ereliai minta lydekomis, žąsimis bei karpiais. Kartais iš lizdų pavagia suopių vaikus. Juos parsinešę maitina, kol šie sustambėja, o tada sočiais nusipenėjusiais suopiukais papuotauja ir patys.
„Pavasarį, stebint žąsis, atrodo nieko nėra, visos žąsys greit pakyla, erelis iš niekur atsiranda. Matosi, palei žemę skrenda, prisitaikęs taip ir turi savo strategijas medžioti“, – kalba V. Eigirdas.
Ornitologai skaičiuoja, jog Lietuvoje gyvena 200 jūrinių erelių porų. Jie įrašyti į Raudonąją knygą. Na, o šį kartą sužieduota erelė krepšyje grįžta į lizdą, kur lauks neramiai visą šį procesą stebėjusių tėvų.
