ornitologai

Gyvūnų globėjų rankose atsidūrė šiųmetis jūrinio erelio jauniklis. Vienas galingiausių Lietuvos paukščių toks išsekęs, kad tesveria pora kilogramų. Specialistai kol kas nežino tikslių priežasčių, kas taip nualino sparnuotį, bet spėja, kad pradėjęs savarankišką gyvenimą šis nesugebėjo susirasti grobio, o atgavęs jėgas sparnuotis keliaus į laisvę.  Gabalėlį mėsos, žuvies, krevetę, o gal midiją – štai tokį gurmanišką meniu gyvūnų globėjai siūlo naujokui – jūriniam ereliui.

Lietuvoje daugėja kormoranų – tvirtina ornitologai. Specialistai atidžiai stebi, kaip šie, įvairiais, dažnai iš piršto laužtais mitais apipinti paukščiai gyvena, kuo maitinasi ir kaip peri jauniklius. „Būna neperintys arba jaunikliai, kurie palikę lizdus, jie iš kolonijos dar nepabėgę, kurį laiką dar gyvena kartu aplinkui prie kolonijos iki rugsėjo mėnesio ir tada tupi ne lizduose, bet aplinkiniuose medžiuose“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ornitologas Julius Morkūnas.

Dizainerei Ieva Daugirdaitei birželio mėnuo prasidėjo nemaloniu incidentu – miške bėgiojanti moteris buvo užpulta varnos. Agresyvus paukštis prakirto galvą, teko kreiptis pagalbos į medikus.  Apie šį įvykį žinoma moteris papasakojo socialinio tinklo „Instagram“ istorijose, įrašu sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.  „Šiandienos kuriozas. Miške bėgiojant mane užpuolė varnos ir prakirto galvą. Labai išsigandau.

Kasmet sužieduojantys šimtus tūkstančių paukščių ornitologai turi ir vieną svajonę – žiedus uždėti į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytiems jūriniams ereliams. Jų lizdus aptikti kartais užtrunka net po kelis mėnesius, o norint pasiekti jauniklius tenka lipti į milžiniškus medžius. Ornitologas Deivis ruošiasi įspūdingai kelionei. Tik ne tiesiai, o į viršų. Į milžinišką medį, kurio pačioje viršūnėje pūpso jūrinio erelio lizdas.

Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologai žieduoja pelėdų mažylius. Specialistai sako, kad šiemet kiaušinius pelėdos sudėjo labai skirtingu metu, tad vieni pelėdžiukai jau ruošiasi savarankiškam gyvenimui, o kiti dar visai mažučiai. Pelėdoms šiemet trūko maisto, tad dėtys vidutinės. Ypač mažėja ir senų medžių, tinkamų joms perėti, tad žmonės raginami kelti pelėdoms inkilus.

Laukiniai paukščiai deda įvairiausiais raštais, spalvomis ir net dekoro elementais išdabintus kiaušinius. Tačiau sparnuočių pasaulyje kiaušiniai margi tikrai ne dėl grožio, o dėl išlikimo. Ornitologai dalija ir patarimus, kaip elgtis suradus lizdelį su kiaušinių dėtimi. Tado Ivanausko zoologijos muziejuje klega Kauno technologijos universiteto Inžinerijos licėjaus penktokai. Prilipę prie vitrinų stebisi, kokie laukinių paukščių kiaušiniai.

Išskirtiniai kadrai ir kelionė. Kviečiame vidury nakties kartu su ornitologais pakeliauti po Baltijos jūrą ir pasižiūrėti, kaip jie gaudo jūrinius paukščius ir juos sausumoje žieduoja bei uždeda siųstuvus. Šias paukščių rūšis lietuviai tyrinėja vieninteliai pasaulyje. Klaipėdos mokslininkams pavyko užfiksuoti ir niekam Žemėje iki šiol nežinotą vienos ančių rūšies gebėjimą. Antra valanda nakties Baltijoje, akliną tamsą skrodžia tik valtimi plaukiančių ornitologų prožektoriai.

Rudenį skelbia ir vis daugiau Lietuvą paliekančių sparnuočių. Kai kurie paukščiai būriuojasi prieš didžiąją kelionę į šiltus kraštus, o nemaža dalis jau išskrido. Gamtininkai ragina nepatingėti ir leistis į palydėtuves. Alytaus rajone, Žuvinto biosferos rezervate, vakarais laukia nuostabus reginys akims ir puikūs garsai. Tūkstančiai gervių, begalė žąsų ir kitokių paukščių ramiai ir saugiai ilsisi, maitinasi bei laukia gamtos ženklo, kai turės išskleisti sparnus ilgai kelionei.

Trečiadienis – gandrų išlydėtuvių diena, tad paskutiniai sparnuočiai atsisveikina su Lietuva ir kelia sparnus į šiltuosius kraštus. Ornitologai sako, kad didesnė dalis jų mūsų šalį paliko jau maždaug prieš savaitę, mat šiltos oro masės buvo itin tinkamos ilgam skrydžiui. Kai kurie tautiečiai neslepia – daugiau negu pusmečiui atsisveikinti su baltasparniais – liūdna. Mat kai kuriems gandrai nuo pavasario buvo tapę tikrais šeimos nariais.