Klaipėdos mokslininkams pavyko užfiksuoti ir niekam Žemėje iki šiol nežinotą vienos ančių rūšies gebėjimą.
Antra valanda nakties Baltijoje, akliną tamsą skrodžia tik valtimi plaukiančių ornitologų prožektoriai. Jie bangose ieško sumigusių jūrinių paukščių.
Ir štai vieną užmato. Vairininkas išjungia variklius ir valtis tyliai pričiuožia vandeniu prie ledinės anties. Ši mato tik prožektoriaus šviesą, o ne kas už jo, tad ornitologai mikliai graibštu paukštį sučiumpa.
Antis keliauja į transportavimo konteinerį. O gaudynės tęsiasi. Klaipėdos universiteto ornitologai vieninteliai pasaulyje taip gaudo šios rūšies paukščius. Štai, pakliūva naras: „Kanda šitas? – Aha, gali kirsti, atsargiai. – Naras. Čia tas retas, ane, kur jūs labai norėjot?“
Tačiau staiga oras pasikeičia. Labai šalta. Tad metas į krantą, kol neišaušo. Nakties laimikis – 6 jūriniai paukščiai. Štai, snygis nurimsta ir ornitologai jau švartuojasi Danės krantinėje Klaipėdoje. Viskas, ornitologai lipa į krantą, nešasi ir konteinerius su sugautais paukščiais.
„Čia šiandien greitai. Kartais būna ir trečią grįžtam. Jau kada yra daugiau pastangų, kada sunkiau gaudyti. Kada oro sąlygos ne tokios palankios. Dabar šiandien sekėsi greitai ir gerai“, – sako ornitologas Julius Morkūnas.
Jau ne pirmą kartą ornitologus į jūrą gabena ir vandens bei oro pavojus padeda įveikti patyręs žūklės gidas.
„Rūkas, šaltis. Va praeitais metais valtis ledijo, sunkėjo. Na, tai fainiai. Yra komanda, mes visi pasidaužom apsitvarkom, susišildom ir judam. Ir pagaunam, ir jėga“, – pasakoja „Big Fish’as“ žūklės gidas Edvinas Alšauskas.
Na, o dabar antroji misijos dalis. Ornitologai jūrinius paukščius parsiveža į Jūrinių tyrimų centrą, čia sparnuočių laukia šių naktinių gaudynių tikslas. Iš pradžių kiekvienas sužieduojamas.
„Pas narą, jų koja labai plokščia, kitaip atrodo negu kokių žvirblinių paukščių. Tai, kai dedam žiedą, tai modifikuojam jį, šiek tiek suspaudžiam, kad patogiau būtų ir paukščiui, ir nepamestų to žiedo“, – aiškina ornitologas Vytautas Eigirdas.
Tada kitos procedūros. Ornitologas matuoja snapo ilgį. Taip šiam paukščiui vėl įkliuvus po kelerių metų, bus galima stebėti, kiek jis paaugo. Išmatuoja sparną ir paukštį pasveria.
O dabar atėjo 9 gramus sveriančio siųstuvo eilė. Šone jis turi gylio daviklį, tad mokslininkams siunčia visą informaciją – kur jūrinis paukštis skrenda, nutupia, maitinasi ir net į kokį gylį nardo ieškodamas maisto. To reikia, kad mokslininkai galėtų išsiaiškinti, kodėl jūriniai paukščiai nyksta ir kaip tam užkirsti kelią.
„Nes iki šiol tokių duomenų apie šias rūšis pasaulyje nebuvo surinkta. Tai ir Lietuvoje mes darom pirmieji, ne tik Europoje, bet visame pasaulyje“, – kalba J. Morkūnas.
Ornitologams pavyko užfiksuoti ir išskirtinį rekordą.
„Tai yra pasaulyje nežinotas dalykas, kad šitos Nuodėgulės, tokios didelės juodos antys, jos gali nardyti iki tokio gylio. Buvo panėrusi ir apie savaitę maitinosi 50–56 metrų gylyje. Tai iš 24–25 aukšto, antis kuri telpa į delną, ji neria iš 25 aušto į rūsį, kad pasiimti vieną moliuską ar vėžiagyvį ir grįžta atgal. Ir vienas panėrimas užtrunka pusantros, dvi minutes“, – pasakoja J. Morkūnas.
Visa tai ir užfiksavo štai taip ant paukščių nugaros uždedami siųstuvai. Jie klijuojami specialiais klijais tarp plunksnų: „Va, kas gerai, kad tą siųstuvą paukštis po kurio laiko keičiant plunksnas arba tvarkantis tas plunksnas, jis gali jį nusiimti. Na, kaip nusiimti. Jis tiesiog nugriūna. Po trijų mėnesių gal ilgiausiai yra išlaikęs siųstuvas.“
Po plunksnomis esančią vandeniui atsparią lipnią juostą ornitologas užklijuoja, apkarpo, kad ji gražiai priglustų, ir naras neria atgal į dėžę. Tokias pat procedūras mokslininkai atlieka visiems šį kartą sugautiems paukščiams.
O dabar paskutinė dalis. Tą pačią naktį ornitologai su visais paukščiais keliauja prie jūros ir juos paleidžia į jau po truputį blėstančią tamsą.
