Klaipėdos universiteto mokslininkas Robertas matavo Girulių miške augančią pušį. Ji – viena storiausių: „333 centimetrai. Na ką, gerai, negalvojau, kad tokią turim.“
Tai reiškia, kad šiai pušiai kokie 400 metų. Ji viena seniausių šiame, Klaipėdai priklausančiame, daugiau nei 1100 hektarų užimančiame miške. Jis kone didžiausias Lietuvoje didmiesčiui priklausantis miškas.
Prieš porą metų uostamiestyje kilo didelis pasipiktinimas, pasklidus gandams, kad vystydami infrastruktūrą „Lietuvos geležinkeliai“ užsimojo iškirsti 50 hektarų šio miško. Tuomet įsikišo net Susisiekimo ministras. Norėdami mišką išsaugoti nuo bet kokio pavojaus, Klaipėdos mokslininkai nusprendė jį ištirti ir pateikti oficialią informaciją, kokia jo gamtosauginė vertė.
„Žmonės dažnai per tą emocinę prizmę tai pagrindžia, su kuo labai lengva būna diskutuoti oficialioms institucijoms ir, kad mes gautume norimą rezultatą, mums reikia mokslinio pagrindimo, kodėl tas miškas yra svarbus“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkė Zita Gasiūnaitė.
Ir kaip mokslininkai nustebo, kai tirdami mišką nustatė, jog dalis jo yra tikrų tikriausia Vakarų taiga.
„Prieš pat stovime Vakarų Taigą. Ji priekyje, matosi lyg ir skirtumas. Mes matome šviesų, gražų pušyną už savęs, o ten jau gūduma“, – pasakoja Klaipėdos universiteto mokslininkas Robertas Staponkus.
Žmonės yra įpratę manyti, jog taiga gali būti Sibire, Skandinavijoje, tačiau tikrai ne Lietuvoje. Tačiau visi požymiai rodo, jog ir apsilankius pajūryje jau galima girtis pabuvojus taigoje.
„Čia yra ir gūdžiau, ir vėsiau. Kitas apsektas, kad turi būti laidus dirvožemis, smėlis ir jie turi būti laikinai apsemiami. Čia yra viena šlapesnių vietų Klaipėdos miške“, – aiškina R. Staponkus.
Pasirodo, Girulių miške yra ir daugiau išskirtinų vietų. XVI amžiaus viduryje tuometinė valdžia leido miestiečiams kirsti ši mišką ir žmonės taip įsismarkavo, kad vėjas ėmė pustyti pajūrio smėlį net 8 kilometrus į šalies gilumą, taip užpustydamas Klaipėdą, o kartais užnešdavo ir sąsiaurį sutrikdydamas laivybą.
Ir tik XIX amžiuje Klaipėdos pirklių sąjunga mišką atsodino. Todėl dabar Girulių miške galima užeiti ne tik į taigą, o ir kitą išskirtinį plotą – smėlynų buveinę.
„Paskutinė stadija jos, kuomet ji apauga pušynu. Ir mes turime kiek toliau, paėjus link geležinkelio ir pelkėtus lapuočių miškus. Irgi pelkynus. Tai, sakykim, vienoj nedidelėj teritorijoj, tokia įvairovė didelė“, – kalba R. Staponkus.
Pateikę visus šiuos faktus, mokslininkai teigia, kad šiai teritorijai reikia suteikti gamtosaugos statusą ir mišką paversti kraštovaizdžio draustiniu. Tokiu atveju ten ir toliau galės lankytis visi norintys, tačiau kirsti medžius žmogaus reikmėms bus draudžiama. Anot mokslininkų, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba jau patvirtino, kad draustinis gali būti, vis tik galutinį sprendimą pateiks Klaipėdos savivaldybė.
