Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Dalis gyventojų į naujovę žvelgia skeptiškai, teigdami, kad tualetai turėtų likti atskiri. Lygių galimybių ekspertai pabrėžia, kad neutralios patalpos padeda užtikrinti privatumą ir įtrauktį mokiniams.
Tokių tualetų Lietuvoje jau yra
Pavyzdžiui, Šiaulių „Sandoros“ progimnazijoje lyčiai neutralius tualetai mokykla turi jau seniai. Ten gali eiti tiek berniukai, tiek mergaitės, tiek kitaip save identifikuojantys vaikai.
„Sandoros“ progimnazijos direktorius pasakoja, kad gavo raštą iš neformaliojo švietimo agentūros – jame vienas iš punktų – jog mokykla turėtų įsirengti lyčiai neutralias patalpas.
„Visokių yra, visokių reikia, mūsų mokykla – katalikiška mokykla. Užkliuvo tas, kad galima buvo paprastai parašyt, kad, nu, bendri tualetai ar dar kažkas“, – TV3 Žinioms sakė Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.
Čia yra atskiri kambarėliai – moksleiviai gali įeiti, užsirakinti. Kiek kitaip atrodo moteriški tualetai – juose galima rasti ir higienos priemonių merginoms.
Direktorius pastebi, kad pastaraisiais metais vis dažniau mokyklose atsiranda vaikų, kurie savęs nepriskiria jokiai lyčiai.
„Jau tų dalykų tarp jaunimo vyresnio, gimnazinio jau atsiranda, kada berniukai ar mergaitės neidentifikuoja savęs to, kuo jie gimę ir prasideda ar gėdijimasis eiti į tą tualetą ir panašiai“, – pastebi K. Šaltis.
Bendrus tualetus turi ir sostinės Pilaitės gimnazija
Vienoje sostinės mokykloje iš viso – 36 tokie tualetai. Šie pažymėti neutraliu simboliu „WC“, tad jokio moters ar vyro lytį simbolizuojančio ženklo nėra. Kiekvienas moksleivis turi atskirą kambarėlį, kuriame gali užsirakinti.
„Į ją įeina, užsidaro duris ir nėra tokių, kaip čia pasakyt, neigiamų taškų, kada būdavo vieši tualetai, kur daug susirenka kompanijos ir kai jie susirenka būna visokių nenusakomų dalykų“, – tikino Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius Mindaugas Briedis.
Tokias higienos erdves teigiamai vertina ir kalbinti moksleiviai.
„Žymiai patogiau, kai yra atskiri kambarėliai. Tik problema tame, kad žymiai didesnės eilės būna pertraukų metu, o šiaip, manau, kad nėra prasmės ar berniukų, ar mergaičių tualetai. Aišku, visada yra žmonių, kurie žiūrės skeptiškai į tokius naujoviškus dalykus“, – aiškino pakalbintas jaunasis vilnietis.
Tiesa, pasak mokyklos direktoriaus, kai kurioms mokykloms gali būti sudėtingiau įsirengti tokius bendrus tualetus.
„Truputį sudėtinga būtų su senų mokyklų projektais, nes ten, ko gero, nė tos erdvės yra, nė tų galimybių ir perprojektuoti, galų gale, tai yra didelės ir brangios investicijos“, – įsitikinęs Vilniaus Pilaitės gimnazijos direktorius.
O štai kalbinti praeiviai – skeptiški.
„Visokie yra reikalai mergaitėm, jos turi visokių savo reikalų ir kad ten būtų berniukai tuo pačiu, gal nelabai būtų gerai...“, – tokiai idėjai nepritarė kalbinta sostinės gyventoja.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba vertina palankiai
Pasak Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovės, jei moksleivio tėvai įžvelgtų diskriminaciją mokyklose, kur nėra bendrų tualetų, jie galėtų kreiptis į tarnybą, kuri pradėtų tyrimą.
„Lyčiai neutralūs tualetai yra svarbūs daugumai bendruomenės, tiek nebinarinės lyties, tiek translyčiams žmonėms. Tai nereiškia, kad mes turim nuženklinti visas patalpas, bet svarbu, kad būtų ir neutraliai pažymėtos patalpos, kur užtikrinamas ir privatumas, galima ir užsirakinti“, – vertino lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė.
O mokyklose lyčiai neutralios higienos patalpas skatina įsirengti Lietuvos neformaliojo švietimo agentūra per programą „Tvari mokykla 2030“ – joje bendri tualetai – vienas iš punktų, kurį turi įvykdyti mokyklos – esą taip kuriamos saugios, tvarios patalpos, kurios pritaikytos įvairioms bendruomenės grupėms.
Tiesa, agentūros direktoriaus pavaduotoja pabrėžia, kad tokie bendri higienos kambariai nėra privalomi.
„Mes rekomenduojam mokyklom atsižvelgti į savo bendruomenę ir pačiom nuspręsti, ar tokių kambarių reikia. Projektas apima daugiau nei šiuos kambarius – jis padeda mokykloms įsivertinti savo tvarumo koeficientus“, – sakė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Loreta Rekašiūtė.
O Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros darbotvarkėje „Tvari mokykla 2030“ jau dalyvauja virš 400 ugdymo įstaigų visoje Lietuvoje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
