„Važiuoji palei kraštą lygų lauką, pasižymi tašką A, tašką B. Ir viskas, grįžęs į galą, pasispaudi B, nusibrėži tiesią liniją ir viskas, vienas mygtukas valdo visą sėjamąją“, – taip važiuodamas traktoriumi moderniai pupas sėja Nerijus. Sako, kad su naujomis technologijomis darbas tapo gerokai paprastesnis nei anksčiau.
„Sėdėt reikia, bet aš galiu, nieko nevairuoju, tik iki galulaukio nuvažiuosiu, pats apsuksiu traktorių. Aišku yra tokios technologijos, kur pats apsisuka“, – aiškina Nerijus.
Pasak ūkininko Martyno Puidoko, jis stengiasi žengti koja kojom su technologijomis. Rodo kompiuterio ekraną, kuriame sužymėta, kiek trąšų reikia išberti konkrečiose lauko vietose:
„Anksčiau tręšdavom vienodą normą, tarkim, 100 kilogramų berdavai į lauką ir vienodai visą nubarstydavai, o dabar visą šitą margumą lauko perkeli į usb flashiuką, duodi operatoriui, tręštuvas supranta, kurioje vietoje sklendę daugiau pradaryti, išberti, kurioje galbūt visai uždaryti.“
Taip efektyviau panaudoja trąšas ir, žinoma, sutaupo. Naujos žemės ūkio technologijos yra gana brangios ir, kad jos atsipirktų, reikia jas naudoti kuo intensyviau. Tiesa, ūkininkas sako, kad pasigenda vyriausybės požiūrio ir paskatinimo žemės ūkyje diegti naujoves.
„Tik technologijos ir gali mus padaryti konkurencingesniais, ne tik ES viduje, bet reikia turėti omenyje, kad mes konkuruojame su trečiosiomis pasaulio šalim, kur yra subsidijuojamos tiek trąšos, tiek energetiniai resursai“, – kalba ūkininkas Martynas Puidokas.
Tarsi robotas siurblys ar žoliapjovė po derliaus nuėmimo ražieną skuta savaeigis traktorius. Operatorius jam sukūrė užduotį, suplanavo maršrutą ir jis ją vykdo autonomiškai be jokio žmogaus įsikišimo.
„Gali dirbti naktį, be pietų pertraukos. Su šia operacija, būtent su diskiniu skutikliu, manau, kad apie 15–17 valandų gali išdirbti, kol jam baigsis degalai“, – tvirtina „Agrokoncerno“ projektų vadybininkas Žydrūnas Motiekaitis.
„Paties programavimo nėra tiek daug ir programinė įranga paruošta draugiška vartotojui. Tai tokiu būdu galima nemažai laiko sutaupyti ir kitų resursų“, – tikina „Agrokoncerno“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius.
Kaip ir visur, naujausios technologijos vos tik joms pasirodžius kainuoja daug.
„Kaina, kaip du tokios pačios galios traktoriai, ūkininkus taip pat gal šiek tiek atbaido. Nebent kokie entuziastai labai norės įsigyti, automatiškai tai labai stipri naujovė, kas keičia žemės ūkį iš esmės“, – kalba Ž. Motiekaitis.
„Šiaip matau, kad ta technologija turi potencialo pigti ateityje, atsiradus konkurencijai ir vystant programinės įrangos algoritmus. Matau tendenciją, kad 30-aisiais metais mes galime turėti panašią traktoriaus kainą tokios įrangos“, – sako A. Radzevičius.
Artėjame prie technologijų, kai derlių bus galima užauginti net neįžengus į lauką. Tačiau dabar pradedantiems studijuoti žemės ūkio specialybę sudėtinga pasakyti, kas bus po penkerių metų, kokių naujovių galima sulaukti, nes viskas keičiasi labai greitai.
„Iš tikrųjų mes šiandien liudijam kitą žemės ūkio revoliuciją“, – teigia A. Radzevičius.
Ne paskutinę vietą šioje revoliucijoje užima ir dronai, vieni jų stebi ir renka duomenis. Štai vienas didžiausių Europoje leistinų žemės ūkio dronų skirtas trąšoms barstyti ar augalų apsaugos produktams purkšti, tereikia pakeisti sistemą.
„Kita funkcija tokia įdomesnė ir aktualesnė yra šiuo metu visiems ūkininkams, sulaukiam daug labai skambučių, yra žolinio įsėlio į kultūrinius augalus užnešimas. Žolinis įsėlis yra Europos Sąjungos reikalavimas keliamas praturtinti dirvą biomase žaliąja, taip mažinti trąšų naudojimą“, – aiškina „Agrodrono“ vadovas Mindaugas Dorelis.
Tokio drono kaina svyruoja nuo 20 iki 36 tūkstančių eurų. Jie galėtų būti naudojami ir nedideliuose žemės ūkiuose, kur auginamos didesnės pridėtinės vertės kultūros – braškės, įvairūs vaisiai. Vis tik dažnai pasitaiko nesusikalbėjimų su ministerija.
„Paskutinis įvykis iš žemės ūkio ministerijos, iš mūsų valdininkų, tai, kad jie nepasisprendžia, ar tai yra žemės ūkio technika, ar ne, nors mūsų kaimynai aplinkiniai ir visas pasaulis sako, kad dronų technologija yra žemės ūkui skirta technologija. Kitaip tariant, jei mažesnis dronas yra agronomo akys, tai didesnis dronas yra įrankis atlikti tam tikras funkcijas“, – sako M. Dorelis.
Ūkininkai skundžiasi, kad negauna valstybės paramos tokiems dronams ar kitoms naujoms technologijoms įsigyti, esą valdininkai motyvuoja tuo, kad tai nėra žemės ūkio technika.
