Mat Vyriausybė papildomai davė 40 milijonų, o remontas kainuos 61 milijoną eurų. Skuodis ramina, kad darbai ir trūkstant pinigų bus vykdomi, tik esą teks nutraukti kelių remontus kitose šalies vietose.
„Betonkė“ arba „didžiausia Lietuvos gėda“ vadinamam keliui Vilnius–Utena bemaž 40 metų. Per tiek metų cementbetonio kelio būklė ypač pablogėjo ir tik po ilgos pertraukos dalis kelio sutvarkyta Vilniaus rajone – apie 12 kilometrų.
Apie 80 kilometrų – iki pat Utenos – beveik nesutvarkyta. Utenos meras pasakoja, kad dėl prasto kelio bėdų kyla ne tik poilsiautojams.
„Turime didelį pramonės rajoną, daug gamyklų, dauguma vadovų administracijoje atvažiuoja iš Vilniaus, Kauno. Tai nuolat girdime tas pastabas, kad atsisako žmonės važiuoti vien dėl to, kad kiekvieną dieną važiuoti ten nesaugu“, – teigia Utenos rajono meras Marijus Kaukėnas.
Kelių direkcija sako, kad jau užtenka, „betonke“ vadinamas kelias amžiaus statybomis tikrai nevirs. Šis kelias blogiausiu pramintas ne tik dėl itin prastos kelio dangos – ten įvyksta daugiau avarijų nei įprastai – vien pernai įvyko 8 eismo įvykiai, žuvo 3 žmonės, 11 sužeistų.
Kelių direkcija žada pagaliau blogiausią kelią Lietuvoje sutvarkyti per porą metų.
Kad jau po mėnesio prasidės kelio Vilnius–Utena remonto darbai, ministras Skuodis skuba pasidžiaugti ir socialiniuose tinkluose. Tik svarbu pabrėžti, kad kol kas rangovai tvarkys tik 30 kilometrų ruožą nuo Molėtų iki Utenos.
„Viskas turi būti pabaigta iki metų pabaigos“, – tvirtina susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Pinigų gali ir neužtekti
Dėl Utenos plento remonto kelių direkcija pasirašė sutartį su Panevėžio įmone „HISK“, anksčiau įmonė vadinosi „Panevėžio keliai“. Remonto darbams numatyta 61 milijonas eurų.
„Eismas vyks, vienu metu bus 7 ruožai su eismo ribojimais, nes laukia labai intensyvūs statybos darbai. Tačiau kelias uždarytas nebus“, – pasakoja „HISK“ vadovas Robert Ziminski.
Įmonės finansiniai rezultatai iškalbingi – ji jau kelerius metus neišlipa iš nuostolių. 2022 metais patyrė 5,4 milijono nuostolių, 2021 metais – 5,5 milijono. Dar pernai įmonė aiškino, kad didžiulius nuostolius patyrė dėl karo Ukrainoje.
Taip pat kelių direkcija ruošiasi tvarkyti ruožą nuo Vilniaus iki Molėtų. Anot susisiekimo ministro, kelio atkarpos nuo Riešės seniūnijos iki Molėtų projektavimo darbai turėtų būtų pabaigti antrąjį šių metų ketvirtį, iškart po to planuojama paskelbti šio ruožo rangos darbų konkursus. Reikės sutvarkyti maždaug 40 kilometrų ruožą. Tačiau kelių direkcijos vadovas jau prasitaria, kad tai kainuos kur kas brangiau, nei ruožas nuo Molėtų iki Utenos.
„Vertė tikrai gali būti didesnė nei dvigubai, nei šios atkarpos“, – sako kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.
„Vyriausybė įsirašė į savo programą, tai matyt iškart turėjo ryžtą, kad šį kelią turi sutvarkyti“, – tvirtina Molėtų rajono meras Saulius Jauneika.
Vis dėlto iki šios Vyriausybės pabaigos liko mažiau nei metai.
„Yra tai įkalta sutartyje, jei sutartį pasirašysime rangos iki kitos Vyriausybės, tai turėsime ją vykdyti“, – teigia kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.
Gali atidėti kitus kelių tvarkymo darbus
Anksčiau planavusi tiesti dar papildomas dvi juostas, kelių direkcija persigalvojo. Esą užteks dviejų juostų vienoje pusėje ir vienos juostos kitoje.
„Eismo intensyvumas krinta daugiau nei du su puse karto, tai visus kelius reikia tiesti efektyviai. Tikrai nereikia autostradų, kuriuose tiek automobilių nebus“, – tvirtina kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas.
Ministerija nusimatė tiek darbų, kad šiais metais iš Vyriausybės numatytų papildomų 40 milijonų eurų kelio Vilniaus–Utena remontui neužteks.
„40 milijonų mums nepakanka. Reikia labai kūrybiškai žiūrėti į procesus. Į visus kitus darbus, kad mes vis dėlto įgyvendintume tuos prioritetus, kuriuos esame deklaravę“, – teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Todėl esą teks atidėti numatytus kitus kelių tvarkymo darbus arba iš kažkur ištraukti pinigų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
