Dar lapkričio 7 dieną įsigaliojusiais pasikeitimais numatyta, kad padidėjusio sergamumo gripu, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) laikotarpiu (kai bendras atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų viršija 800) sudaryta galimybė nedarbingumo pažymėjimus išduoti supaprastinta tvarka.
Kitaip sakant, asmeniui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems užkrečiamosios ligos požymius, šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo sprendimu, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas nuotoliniu būdu nuotolinės konsultacijos metu. Tiesa, ilgiausias leidžiamas terminas išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu – 5 dienos.
Bent kelioms dienoms pirmiausia išduoda nuotoliu
Vis tik ne visais atvejais lyg burtų lazdele pamojus šeimos gydytojai privalo tenkinti paciento norą „biuletenį“ gauti nuotoliniu būdu. Gydytojai pasakoja, kad viskas šiuo atveju priklauso nuo individualios situacijos – kokie simptomai vargina pacientą, kaip jis jaučiasi. Taip pat svarbus ir gydytojo pasitikėjimas žmogumi.
Šeimos gydytojas Andrius Bleizgys pasakojo, kad tiek jis, tiek jo kolegos naudojasi galimybe išduoti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliu.
„Ypač tiems pacientams, kurie lankosi pas gydytoją, yra pažįstami, juolab kai telefonu kalbant jaučiasi, kad balsas užkimęs ir gali aiškiai suprasti, kad žmogus nesimuliuoja. Tokiais atvejais tikrai keletui dienų išduodu nedarbingumą, bet vėliau, po 3–4 dienų, kai kažkiek pagerėja savijauta dažniausiai vis tiek rekomenduoju atvykti. Ir tada jau priimu sprendimą, tęsti „biuletenį“ ar užbaigti. Bet kiek leidžia teisės aktai, tuo tikrai naudojamės“, – kalbėjo jis.
Tiesa, jei paciento būklė labai sunki, jis skundžiasi aukšta temperatūra, kuri nekrenta geriant vaistus, ar vargina dusulys, stiprūs skausmai krūtinėje, tokiais atvejais gydytojas jau rekomendavo ne dėl nedarbingumo kreiptis, o kviestis greitąją pagalbą.
„Tiesa, ilgą laiką savo apylinkėse dirbantys gydytojai tikrai pažįsta pacientus, pagal tai ir įvertina, ar reikia pasikviesti žmogų, ar galima nuotoliu susisiekti, visais atvejais individualiai įvertiname situaciją“, – sakė L. Malinauskienė.
„Gali kitą kartą ir gydytojas vykti pats pas ligonį, jei įtariama, kad gali būti koks sunkus plaučių uždegimas“, – pridūrė A. Bleizgys.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė pasakojo, kad nedarbingumo pažymėjimus šiuo metu išduoda ir gyvai atvykus pacientams, ir nuotoliu.
„Aišku, dažniau dabar nori tik nuotoliniu būdu, nenori eiti iš namų. Ypač kai tie dideli šalčiai buvo, tai karščiuojančiam sudėtinga“, – sakė ji.
Liga turi būti ūmi, aplinkui dar kitų sergančių
Nors yra aiškiai apibrėžta, kokiam bendram sergamumui esant galima išduoti nedarbingumą nuotoliu, Karoliniškių poliklinikos I šeimos gydytojų skyriaus vedėjos Rimos Piličiauskienės pastebėjimu, kartais tvarka traktuojama labai įdomiai.
„Išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu galime tik tada, kai kalbėdami su pacientu įvertiname jo balso tembrą, ar nesigirdi dusulio, ar viskas yra tvarkoje, klausiant dėl kitų simptomų. Taip pat įvertiname galimybę atvykti į polikliniką, kur žmogus gyvena, nes visada yra saugiau pasižiūrėti žmogų gyvai.
Bet kartais žmonės tą informaciją praleidžia ir pamiršta, kad nedarbingumo pažymėjimai turi būti išduodami, kai yra ūmi virusinė liga ir aplinkui dar kažkas šalia serga. Jei tai yra pavienis atvejis, temperatūra yra vos kelios dalys virš 37 ar žmogus patyrė nedidelę traumą, labai aiškiai suformuluojame, kad turi atvykti gyvai“, – pabrėžė šeimos gydytoja.
Ji neslėpė, kad tokiais atvejais neišvengiama ir konfliktų, be to, kartais kyla įtarimų, ar žmogus nesimuliuoja ligos, ar yra blaivus.
„Bet tikrai yra situacijų, kai nedarbingumą drąsiai galime išduoti 1–2 dienoms. Kalbu apie tuos pacientus, kuriais tikrai pasitikime ir jei žmogui su jo būkle ir turimomis gretutinėmis ligomis saugu tas dienas pabūti namuose. Kita konsultacija, jei reiktų, bet kuriuo atveju jau turi būti gyva“, – kalbėjo R. Piličiauskienė.
Prašo įrodymo, kad žmogus serga
Savo ruožtu Šeškinės poliklinikos gydytoja Lina Malinauskienė pasakojo, kad šioje įstaigoje praktika dažniausiai tokia, kad turintiems peršalimo simptomų pacientams nuotoliu nedarbingumas išduodamas, jei jie turi COVID-19 ar gripą patvirtinančio testo rezultatą.
„Kadangi pas šeimos gydytojus pacientus užrašo registratorės, itin atkreipiamas dėmesys, kokie yra simptomai. Jei yra užsitęsęs karščiavimas, kviečiama gyvai atvykti į karščiavimo kabinetus, kad būtų galima įvertinti žmogaus būklę. Jei pacientas su stabiliais peršalimo simptomais turi teigiamą COVID-19 ar gripo testo rezultatą, be problemų išduodame nedarbingumą nuotoliu.
Bet jei testo atsakymas neigiamas, dažniausiai kviečiamės gyvai situacijai įvertinti. Taip pat jei išduodame nedarbingumo pažymėjimą kelioms dienoms, būtinai po to susisiekiame su pacientu ir, jei būklė negerėja, vėlgi kviečiamės gyvai apžiūrai, paklausome plaučius ir panašiai“, – aiškino gydytoja.
Kitaip sakant, net jei pacientas pageidauja nedarbingumo pažymėjimo nuotoliu, gydytojas gali priimti sprendimą dėl tiesioginės konsultacijos – ir tuomet tenka atvykti į gydymo įstaigą.
„Jei tik skauda gerklę, yra sloga, bet pacientas nekarščiuoja, tikrai visus kviečiame gyvai apžiūrai. Kaip minėjau, tik jei atliktas testas namuose ar atvykus į polikliniką ir teigiamas rezultatas atsiųstas gydytojui, tada be kalbų galima išduoti nedarbingumą nuotoliu. Taigi reikia įrodymo, kad žmogus serga, vien žodinio pasakymo nepakanka“, – pastebėjo gydytoja.
Nori pasitikėti pacientu
A. Bleizgys neslėpė, kad kai kada pacientai išties gali gal kiek norėti ir pasimuliuoti, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu. Vis tik jis teigė, kad tokie atvejai nedažni ir reikia nemenkinti gydytojo pasitikėjimo pacientu.
„Būna situacijos, kad daliai pacientų reikia nuotoliniu būdu pratęsti „biuletenį“, bet kai kyla įtarimų, ar dar tikrai serga, tada kreipiamės, prašome atvykti. Ir kartais žmogus neatvyksta, tai iš tikrųjų, matyt, nelabai to nedarbingumo pažymėjimo ir reikėjo.
Bet daugeliu atveju yra gydytojo pasitikėjimas pacientu, ypač kai jie yra tavo apylinkės, žinai jų lėtines ligas, tai padeda nuspręsti, reikia atvykti iškart ar galima išduoti kelioms dienoms nuotoliniu būdu, nes situacija kaip ir būna aiški, nėra grėsmingų simptomų. Tuo metu žmogui svarbiausia ramybė ir namų režimas, reikia nutraukti visas darbines veiklas ir duoti organizmui sveikti“, – pastebėjo šeimos gydytojas.
L. Malinauskienė taip pat įspėjo, kad simuliuoti piktnaudžiauti bandant gauti nedarbingumo pažymėjimą nuotoliniu būdu tikrai nereikėtų.
„Tikrai yra daug pacientų, kurie tikisi nedarbingumo išdavimo nuotoliu. Pasitaiko atvejų, kad vieną sekundę žmogus prašo nedarbingumo, nes susirgo, o kai paprašoma atvykti gyvai, persigalvoja. Būna net tokių, kurie jau užrašyti į priėmimą, bet neatvyksta. Tad tokiais atvejais galvojame, kad tai galėtų būti simuliuojantys žmonės ar tie, kuriems nedarbingumas reikalingas dėl kitų priežasčių.
Taigi reikia labai atsargiai žiūrėti. Tiesa, ilgą laiką savo apylinkėse dirbantys gydytojai tikrai pažįsta pacientus, pagal tai ir įvertina, ar reikia pasikviesti žmogų, ar galima nuotoliu susisiekti, visais atvejais individualiai įvertiname situaciją“, – paaiškino šeimos gydytoja.
Ar ligos pradžioje protinga skubėti į polikliniką?
Paklaustas, ar išties ligos pradžioje, kai temperatūra dar tik kyla, protinga skubėti gyvai atvykti pas gydytoją, A. Bleizgys sutiko, kad epidemiologine prasme tai gali nebūti taip protinga.
„Klausimas, kaip jis vyksta – ar visuomeniniu transportu, nes tada kontaktuos su kitais sveikais žmonėmis, ir gydymo įstaigose gali apkrėsti kitus. Tad epidemiologiniu požiūriu logikos išduoti nedarbingumą nuotoliniu būdu yra. Reiktų leisti pasitikėti gydytojais ir leisti jiems spręsti, pacientui atvyktų ar ne. Pas mus viską norima reglamentuoti, bet medicina tokia sritis, kur reikia palikti lankstumo“, – kalbėjo gydytojas.
Kartu jis pridūrė, kad apsilankius gyvai pas gydytoją privalumas tas, kad galima padaryti kraujo tyrimus, rentgenogramą padaryti.
„Kita vertus, kai sergama lengvai, klausimas, ar ypač ligos pradžioje pacientui geriausia keliauti į gydymo įstaigą“, – sutiko pašnekovas.
L. Malinauskaitė gi atkreipė dėmesį, kad kai kurie pacientai primygtinai patys nori atvykti gyvai apžiūrai, tada būtinai sudaroma tokia galimybė:
„Tokių pacientų tikrai yra, tada jie patenka į karščiavimo kliniką, kur medikai dirba su visomis apsaugomis ir galima gauti reikiamą ištyrimą. Tiesa, jei pacientas kreipiasi pirmą dieną, dažniausiai dar negalime tikslingai atlikti kraujo tyrimų, galima tik paskirti COVID-19 ar gripo testus.
Tad jei tai yra peršalimo požymiai, dažniausiai žmogus pasidaro testą, gali kreiptis į polikliniką ir tada jau šeimos gydytojas sprendžia, atvykti pacientui ar ne. Sakyčiau geriausia, jei simptomai nėra sunkūs, užtenka nuotoliu porai dienų duoti nedarbingumo pažymėjimą. Tada, jei būklė pagerėjo, galime nedarbingumą užbaigti ar kviestis pacientą būklei įvertinti gyvai.“
Kiti „biuletenio“ net atsisako
A. Bleizgys pasakojo taip pat pastebintis nerimą keliančius atvejus, kai susirgę pacientai primygtinai atsisako „biuletenio“ ir sako dirbsiantys iš namų. Toks noras paprastai motyvuojamas mažomis ligos išmokomis ir pan. Tačiau gydytojas įspėjo, kad veržtis dirbti susirgus nėra geriausia mintis.
„Jei žmogus nesilaiko režimo, kas yra gydymo dalis, rizikuojama, kad liga sunkės ir užsitęs – rizikuojama ne tik komplikacijomis, bet net mirtimi. Tad būtina bent kelioms dienoms apriboti visas veiklas, kad organizmas susikoncentruotų į kovą su liga. Kaip sakoma, liga ir yra signalas žmogui, kad reikia sustoti ir kažką apgalvoti gyvenime“, – pastebėjo gydytojas.
Kita vertus, „biuleteniai“ apskritai yra socialinė funkcija ir tai neturėtų būti gydytojo darbas. Gal reikėtų sukurti sistemą, kad galėtų pacientas sirgti be jokio pateisinančio dokumento kokias 5 dienas per metus, kaip yra kai kuriose šalyse“, – svarstė A. Bleizgys.
Pasak pašnekovo, kai organizmas yra išsekęs, virusai greičiau ir kimba, ypač psichoemociniai stresai veikia imuninę sistemą ir ji tampa ne tokia atspari daugeliui sukėlėjų – tiek virusams, tiek bakterijoms.
„Tada ir „biuletenis“ pacientui gali būti labiau reikalingas, jei vėliau ims nedarbingumą, ilgiau sirgs, o jei pateks į stacionarą, didesnė tikimybė rimtų komplikacijų, jau nekalbu apie tai, kad tai daugiau kainuoja valstybei“, – kalbėjo jis ir džiaugėsi, kad kitą kartą pavyksta perkalbėti pacientą bent porai dienų pasiimti nedarbingumą.
R. Piličiauskienė taip pat teigė pastebinti daugiau tokių pacientų, kurie prašo neišduoti nedarbingumo pažymėjimo, net jei visai nemažai karščiuoja.
„Temperatūra, būna, siekia ir 38, ir 39 laipsnius, bet jie bando surasti kalbą su darbdaviais. Ir dažniausiai tokiais atvejais į mus jie kreipiasi pasitarti dėl gydymo, galimybės atlikti kažkokius tyrimus. Tad daugiau aptariame, kokios yra perspektyvos dėl ligos, ką daryti, jei būklė blogėtų ar pradėtų gerėti ir jie nežinotų, kaip spręsti situaciją“, – komentavo ji.
Pašnekovė pridūrė, kad gydytojai gerbia pacientų pasirinkimą, o jų pareigia – suteikti žinias.
„Jei matome, kad būtų geriau, jog žmogus neatliktų lauko darbų esant aukštai kūno temperatūrai, tą pakartojame kelis kartus, bet vis tiek sprendimą priima pats pacientas. Tiesa, kitą kartą net būnant gydytojo kabinete susisiekiama su darbdaviais, sutariama, kad jie leistų savo sąskaita pabūti vieną ar dvi dienas namuose, ypač jei netoli jų yra išeiginės ar šventinės dienos“, – R. Piličiauskienė.
Siūlo kelias dienas per metus leisti sirgti be „biuletenio“
A. Bleizgys kartu atkreipė dėmesį, kad dėl išaugančio nedarbingumų skaičiaus šaltojo sezono metu medikams padaugėja dokumentacijos, kas, jo manymu, vis tik neturėtų būti gydytojo darbas.
„Dėl nedarbingumų gydytojams tenka daug dokumentacijos, nes reikia pagrįsti, kodėl yra išduodamas tas nedarbingumas, ar pacientas karščiuoja, ar balsas labai pakimęs, ar kosėja, dūsta ir panašiai.
Kita vertus, „biuleteniai“ apskritai yra socialinė funkcija ir tai neturėtų būti gydytojo darbas. Gal reikėtų sukurti sistemą, kad galėtų pacientas sirgti be jokio pateisinančio dokumento kokias 5 dienas per metus, kaip yra kai kuriose šalyse“, – svarstė jis.
Pašnekovo manymu, tada būtų ir mažesnis stresas pacientui greitai patekti pas gydytoją ir gauti nedarbingumą.
„Taip pat pirminės grandies apkrovimas būtų mažesnis, kai dėl lengvų slogų žmogus kreipiasi ne dėl gydymo, o tik „biuletenio“. Apie tai reikia kalbėti. Juo labiau nustačius tam tikrą dienų limitą nereikėtų baimintis ir kažkokio piktnaudžiavimo“, – pastebėjo A. Bleizgys.
