Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet pirmą metų mėnesį jau fiksuota daugiau nei pernai užsikrėtimų rota ir noro virusų sukeltomis infekcijomis.
„Šiemet sausio mėn. buvo užregistruoti 198 norovirusinės infekcijos atvejai, kai pernai tuo pačiu metu jų buvo mažiau – 110. Taip pat užfiksuoti 107 rotavirusinės infekcijos atvejai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu jų buvo kur kas mažiau – 40 atvejų“, – nurodė NVSC.
Šeimos gydytoja Toma Kundrotė portalui tv3.lt patvirtino, kad greta visų užkrečiamųjų kvėpavimo takų infekcijų siaučia ir žarnyno infekcijas sukeliantys virusai.
Ji priminė, kad geriausias laikas jiems plisti – šaltasis metų laikotarpis, tad susirgimai prasidėjo jau nuo vėlyvo rudens, kai kurie kolektyvai „iškrito“ dar prie didžiąsias metų šventes.
Dabar irgi netrūksta sergančių, juo labiau kad jau persirgus kokiu peršalimu ar gripu daug lengviau prikimba ir visos kitos infekcijos, tarp jų – ir sukeliančios „skrandžio gripą“.
„Nors veikia visiškai skirtingi virusai, jei jau turime kažkokią peršalimo infekciją, po jos imunitetas būna pasilpęs ir lengviau prikimba visos kitos infekcijos“, – konstatavo gydytoja.
Susirgus vienam iškrenta visa šeima
Rotavirusine infekcija dažniau užsikrečia ir serga 0–6 m. amžiaus vaikai. NVSC duomenimis, pernai jie sudarė 66 proc. visų sergančiųjų. Norovirusine infekcija taip pat dažniau užsikrečia ir serga tos pačios amžiaus grupės vaikai – 2023 m. sudarė 81 proc. visų sergančiųjų.
Svarstydama apie tai, kur žarnyno infekcija labiau linkusi išplisti, T. Kundrotė konstatavo, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra glaudesnis kontaktas tarp vaikų.
„Turbūt daugiau iš darželių ir parsineša – ten kontaktas tarp vaikų artimesnis negu mokykloje, vaikai ir valgo kartu, žaidžia tais pačiais žaislais. Mokykloje ta atskirtis kiek didesnė“, – pastebėjo gydytoja.
Nors pirmieji dažniausiai suserga vaikai, taip jau yra, kad paprastai suserga visi aplinkiniai, turėję glaudų kontaktą.
„Paprastai virusą parneša vienas žmogus, bet iškrenta visa šeima ir kiekvienas perserga lengviau ar sunkiau. Štai prieš kelias savaites ir mano šeimoje visi prasirgome, o viskas prasidėjo nuo mažiausio, kuris virusą parsinešė iš darželio“, – konstatavo T. Kundrotė.
NVSC specialistų aiškinimu, dėl higienos įgūdžių stokos virusai plinta tiek šeimose, tiek vaikų kolektyvuose per užterštas rankas ir aplinkos paviršius.
„Infekcijos plitimui turi įtakos ir virusų savybės. Virusų atsparumas aplinkoje ir labai maža užkrečiamoji dozė lemia didelį ligos paplitimą visuomenėje bei vaikų kolektyvuose. Vaikai iš kolektyvo virusų parsineša namo, kur užsikrečia kiti šeimos nariai“, – nurodoma portalui tv3.lt pateiktame atsakyme.
Protrūkiai – ne tik žiemai įsibėgėjus
Kadangi ikimokyklinio amžiaus vaikai labai imlūs šiai infekcijai, todėl ji lengvai plinta kolektyvuose. Neatsitiktinai kiekvienais metais registruojama rotavirusinės ir norovirusinės infekcijos protrūkių.
NVSC duomenimis, 2023 m. buvo užregistruota 65 rotavirusinės ligos protrūkiai, kuriuose susirgo 134 asmenys, ir 29 norovirusinės ligos protrūkiai (62 ligoniai). Kaip nurodoma, visi šie protrūkiai buvo registruojami šeimose, dėl asmens higienos stokos.
Pernai buvo užregistruoti 942 norovirusinės infekcijos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 32,8 atv. 100 tūkst. gyv. Iš viso infekcija diagnozuota 883 vaikams iki 17 m. amžiaus ir 59 suaugusiems asmenims.
Paprastai virusą parneša vienas žmogus, bet iškrenta visa šeima ir kiekvienas perserga lengviau ar sunkiau.
Didžiausias sergamumas buvo užfiksuotas gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėn. – atitinkamai 144, 110, 128 ir 114 atvejis.
Taip pat pernai buvo užregistruota 1338 rotavirusinės infekcijos atvejai, sergamumo rodiklis siekė 46,6 atv. 100 tūkst. gyv. (infekcija diagnozuota 1209 vaikams iki 17 m. amžiaus ir 129 suaugusiesiems).
Daugiausia susirgimų buvo užfiksuota gegužės ir birželio mėn. (atitinkamai 264 ir 246 atvejai).
Kokie simptomai išduoda „skrandžio gripą“?
Kaip aiškino gydytoja, žarnyno virusinė infekcija dažniausiai prasideda pykinimu viršutiniame trakte, vėmimu, skrandžio skausmu, karščiavimu.
„Vėliau pradeda skaudėti pilvą žemiau, raižyti, padažnėja vaikščiojimas į tualetą, skystėja išmatos. Paprastas virusiukas paprastai praeina per parą, rota ar noro virusinė infekcija užtrunka ilgiau – 2–3 paras, kartais – ir penkias“, – pastebėjo ji.
Pašnekovė įspėjo, kad sergant netekus daug skysčių didžiausia rizika ypač mažiems vaikams kyla – ištikus dehidratacijai gali sutrikti organizmo veikla.
„Tuo metu gerti nesinori, nes nuolat pykina, jei tik išgeria daugiau skysčio, skatinamas vėmimas. Žarnyno darbas sustoja ir savijauta tuo metu būna labai prasta“, – konstatavo gydytoja.
Patenka ir į reanimaciją
Tačiau bet kuriuo atveju susirgus būtina gerti skysčius, tik tą daryti ne stiklinėmis, o mažais gurkšneliais – kas minutę.
„Skysčiai gali būti kiek saldinti, kažkokia saldinta arbata ar elektrolitų tirpalas su gliukoze. Tinka ir mineralinis vanduo, tik vaikams geriau negazuotas. Svarbiausia, kad vienu metu nebūtų staigiai išplėstas skrandis su dideliu kiekiu skysčio, nes visada suveikia atvirkštinis refleksas – viskas išvemiama.
Svarbu, kad nebūtų staigaus dirginimo skrandyje, o geriami skysčiai po truputėlį. Tada jei išvems skysčius, vis išvems mažiau, dalis vis tiek rezorbuosis per skandžio sienelę. Bet jei vaikas geria iš šlapinasi, tai labai didelio pavojaus nėra“, – komentavo T. Kundrotė.
Vis tik jei ligos eiga sudėtingesnė, ji patarė pasikonsultuoti ir su šeimos gydytoju. Tiesa, kai kuriais atvejais staigiai netekus per daug skysčių gali prireikti kreiptis tiesiai į priėmimo skyrių, o vaikui pagulėti reanimacijoje:
„Taip gali nutikti, jei vaikas intensyviai vemia, visiškai negeria skysčių ar absoliučiai viską išvemia. Pavojingi simptomai, į kuriuos reikėtų tėvams atkreipti dėmesį – jei vaikas visiškai nustoja šlapintis, seilių nėra burnoje, verkia be ašarų, sumažėja odos stangrumas. Tokiu atveju reikėtų atstatyti skysčius intraveniniu būdu – sulašinti lašelinę. Nes dėl skysčių netekimo gali kilti daug įvairių komplikacijų.“
Skiepai labiausiai apsaugo mažame amžiuje
Nors sezono metu kartą persirgus „skrandžio gripu“ greičiausiai dar kartą juo žmogus nebeužsikrės, imunitetas šiems virusams yra laikinas.
„Persirgus susidaro antikūnai, bet su laiku jie sumažėja ir vėl sėkmingai galima sirgti tuo pačiu virusu. Be to, žarnyno infekciją gali sukelti daug įvairių virusų – rota, noro virusai, enterovirusai, adeno virusai. Todėl persirgus vienu virusu sėkmingai galima užsikrėsti kitu“, – pastebėjo gydytoja.
Be to, ji priminė, kad esama ir skiepų nuo rotavirusinės infekcijos. Ši vakcina yra geriama ir, gydytojos teigimu, paprastai neblogai toleruojama.
Pavojingi simptomai, į kuriuos reikėtų tėvams atkreipti dėmesį – jei vaikas visiškai nustoja šlapintis, seilių nėra burnoje, verkia be ašarų, sumažėja odos stangrumas. Tokiu atveju reikėtų atstatyti skysčius intraveniniu būdu – sulašinti lašelinę.
„Mano praktikoje tėvai paprastai neatsisakinėja šios vakcinos, išskyrus tuos, kurie visko atsisako. Kiti noriai skiepijasi, nes noro, rota virusų sukeltas agresyvus vėmimas ypač pavojingas patiems mažiausiems – kūdikiams, metinukams. Nors jie darželio nelanko, bet virusą gali parnešti vyresni broliai ir seserys. Komplikacijos tokiame amžiuje būna sudėtingesnės, vaikai dažnai patenka ir į reanimaciją, intensyviąją terapiją“, – įspėjo T. Kundrotė.
NVSC specialistai priminė, kad nuo rotavirusinės infekcijos kūdikiai turi būti paskiepijami ne vėliau kaip iki 32 savaičių amžiaus. Šie skiepai nuo 2018 m. rugsėjo mėn. yra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepų kalendorių, kūdikiai skiepijami nemokamai. Nurodoma, kad ši vakcina suteikia 95 proc. apsaugą nuo sunkių rotavirusinės infekcijos atvejų.
NVSC duomenimis, pastaraisiais metais nuo rotavirusinės infekcijos paskiepijama daugiau kūdikių: 2019 m. buvo paskiepyti 66,76 proc., 2022 m. – 68,43 proc., 2023 m. – 73,8 proc.
