„Ne_saldainiai“, – tokią paskyrą apeliuodama į gerai žinomą posakį socialiniuose tinkluose sukūrusi ir būrio sekėjų jau spėjusi sulaukti biomedicinos mokslų daktarė apgailestauja, kad savigyda tarp lietuvių klesti.
„Norisi šviesti žmones, nes informacijos internete apstu, tad ieškant kažkokios informacijos gali prisiskaityti visko. O savigyda pas mus klesti – daug suvartojame ir vaistų, ir papildų, bet neretai neprisimename, kad reikia pasikonsultuoti su specialistu, nors kiekvienoje reklamoje tai kalama į galvą.
Taip ir sugalvojau, kad reikia visuomenei kažkokio lengvai prieinamo būdo, kanalo, kur būtų suprantamai perduota mokslinė informacija. Nes apie vaistinius augalus visi kalba, kas ką nori, kartu tai ir tokia tema, kurią istoriškai lydi ir ritualinės praktikos, tikėjimas. Aišku, placebas gali sudaryti 30–50 proc. gydymo efekto. Bet tiems, kurie ieško svaresnio poveikio, reikia mokėti informaciją surasti ir ją perskaityti“, – pastebėjo viešai dalintis mokslo įrodytais patarimais nusprendusi specialistė.
Šį kartą su G. Balčiūnaite-Murziene kalbamės apie tai, kokie vaistiniai augalai pirmieji ateitų į pagalbą pasigavus kokį peršalimo virusą bei tai, kiek žinomi liaudies peršalimo gydymo būdai yra efektyvūs.
Pirmas vaistas – poilsis
Gripo ir kitų virusų sezonas įsibėgėja. Kaip žinia, šiais laikais dažnas „neturi laiko“ sirgti. Yra stebuklinga tabletė ar gėrimas, kuris padėtų greitai pasveikti?
To greito, efektyvaus būdo, panacėjos žmonės ieško nuo medicinos istorijos pradžios. Vis ieškome ir ieškome, bet nerandame. O ta panacėja yra tokia paprasta, kad į ją net nežiūrime. Pirmiausia tai yra poilsis – juk laikytis ramybės režimo susirgus peršalimu pataria visi gydytojai.
Kodėl žmonės suserga peršalimo ir kitomis lėtinėmis ligomis? Vienas iš esminių momentų – lėtinis stresas. Tai, kokiais tempais šiandien gyvename, mes kaip gyvūnai nesame sukurti ir biologiškai pripratę, tad žmonės natūraliai pervargsta.
Žmogaus kūno atsakas į stresą – išskiriamas antinksčių hormonas kortizolis, kuris ilgainiui slopina imuninės sistemos veiklą. Kai tau reikia išgyventi, tu šoki, bėgi ir kovoji, bet tokiame fone imuninė sistema yra prislopinta. Ir kai tai vyksta ilgai, pasigauti ligą tampa paprasčiau. Taigi poilsis yra pirmas vaistas. Žiūrint iš Rytų medicinos filosofijos, liga yra ženklas žmogui, kad laikas sustoti. Tad elementarus pamiegojimas yra tai, nuo ko reikėtų pradėti.
Paprastai susirgus vadinamuoju peršalimu iš medikų lūpų, kaip minėjote, girdime pagrindinį patarimą – ramybė, poilsis ir šilti skysčiai. Dažniausiai tie skysčiai būna įvairių žolelių arbatos. Kokios vaistažolės veiksmingiausios kovojant su virusais?
Jei kyla temperatūra, bet ji nedidelė – iki 37,5 laipsnių, tai su paracetamoliu jos dar nerekomenduojama mažinti, nes tai – natūralus organizmo uždegiminis atsakas. Remiantis kitomis rekomendacijomis, apskritai temperatūros iki 38,5 laipsnių vaistais mažinti nereikėtų. Bet kai ji tampa aukštesnė, tai darosi pavojinga organizmui. Kalbant apie vaistinius augalus, kurie gali turėti temperatūrą mažinantį poveikį, visų pirma tai būtų pelkinės vingiorykštės. Jose yra sukaupiami junginiai – salicino rūgštis, iš kurios vėliau atsirado aspirinas.
O kaip su gerai žinomomis aviečių stiebų, liepžiedžių arbatomis?
Šie augalai veikia per kitus mechanizmus. Taip, aišku, ir uždegimas mažinamas, bet vyksta ir skysčių šalinimas, o prakaituojant sumažiname ir temperatūrą.
Kokios vaistažolės padės nuo gerklės skausmo, kosulio, slogos?
Ką patariama vartoti gerklės skausmui mažinti?
Jei jaučiama, kad jau ima skaudėti gerklę, pirmiausia galima pabandyti vartoti vaistinių šalavijų arbatą. Tai – augalas, sukaupiantis didelius kiekius eterinių aliejų, kurie veikia prieš virusus, bakterijas, uždegimą. Laiku veikiant tai gali padėti, kad virusas neišplistų. Kiti naudingi augalai – svilarožė, gysločių lapai ir islandinė kerpena. Šiuose trijuose augaluose susikaupę tokie junginiai polisacharidai (didelis cukrus), kuriuos vartojant padengiama gleivinė ir mažinamas uždegimas, gleivinės dirginimas – tokiu būdu tai gali mažinti skausmą ir padėti, kad liga neįsisiautėtų.
Kas efektyviausiai numalšins kosulį?
Jei jau ima kosulys, į pagalbą gali ateiti čiobreliai. Juos galima vartoti ir kai neišeina atsikosėti, nes čiobreliuose sukauptas eterinis aliejus veikia virusus, bakterijas, mažina ligos sukėlėjo išplitimą. Čiobreliai tinka ir tokiu atveju, kai jau yra sekreto, bet neišsikosėjame iki galo, jis per klampus.
Jei kosulys sausas, tinka jau minėtos svilarožės, gysločių lapai, islandinės kerpenos. Varginant tiek sausam kosuliui susirgus, tiek jau persirgus, taip pat tinka saldymedis. Tai – gana stipriai veikiantis vaistinis augalas. Tačiau saldymedžio šaknų negalima vartoti ilgą laiką – tik kokią savaitę, nes vartojant ilgiau kyla rizika, kad gali pasireikšti hipokalemija (elektrolitų kalio trūkumas, – aut. past.), dėl to gali sutrikti širdies veikla ir kt.
Kalbant apie peršalimo gydymą, atidžiau reikėtų elgtis su ežiuole. Preparatai su ja labai populiarūs, bet juos vartojant kartu su temperatūrą mažinančiais vaistais galima pasidaryti meškos paslaugą.
Sekreto skystėjimą ir gamybą gali paskatinti gebenės, yra ir vaistinių preparatų su jomis, taip pat – pavasarinės raktažolės, pastarosios gal net kiek saugesnės vartoti. Joms būdingas refleksiškas veikimas – yra dirginamos skrandžio sienelės ir per klajoklį nervą skatinama sekreto gamyba plaučiuose, kad žmogus greičiau išsikosėtų. Taip pat čia tinka ir tas pats saldymedis.
Jei yra sekretas, bet jis klampus, sunku atsikosėti, tinka ir aukščiau išvardyti augalai, ir garstyčios. Jose yra kaupiami atsikosėjimą lengvinantys junginiai. Kitas dalykas, kodėl garstyčios ir ant padų yra dedamos, tai yra dirginantis poveikis. Yra su gyvūnais daryti tyrimai – dirginant periferinių nervų galūnėles, buvo pastebėta, kad išsiskiria signalinės molekulės tachikinai, kurie gali ir atleisti broncho spazmą, ir palengvinti atsikosėjimą. Bet tai nėra klinikiniais tyrimais grįsta medicina, tačiau mes tai naudojame ir, rodos, suveikia (šypsosi).
Šias minimas žoleles galima maišyti tarpusavyje ar geriau gerti atskirai?
Galima ir maišyti, aišku, pats žmogus dozių nesusiskaičiuos. Rekomenduojama paros dozių neviršyti, bet kadangi jų nežinome, tai galima įdėti bent po kelis lapelius – pasidarius tokį mišinį jau bus šis tas. Gal nebus toks staigus ar efektyvus poveikis kaip išgėrus tabletę, kur yra tam tikrą augalinio vaisto koncentracija, bet vis tiek gausime papildomų medžiagų, kurios prisideda prie sveikimo proceso.
O kas padėtų nuo slogos? Girdime įspėjimus, kaip lengvai gali išsivystyti priklausomybė slogai gydyti skirtiems lašiukams, verčiau padės inhaliacijos, garavimai virš puodo?
Pirmas vaistas gali būti nosies plovimas su šiltu fiziologiniu tirpalu – būna specialūs paketėliai arba galima pasidaryti sodos-druskos tirpalą. Tokiu būdu išplauname visus virusus, kurie sukelia paburkimą ir taip greičiau vyksta gijimas. Kita dalykas, kad pučiant nosį tiek sekreto neišsivalo kiek praplovus.
Dėl inhaliacijų – dabar rekomenduojama naudoti vėsius garus. Būna tokie aparatai, kurie tą dulksną paskleidžia. Laikant veidą virš puodo rizikuojama nusiplikyti, reikėtų atsakingai į tai pasižiūrėti.
Galbūt kažko primygtinai nerekomenduotumėte vartoti gydantis peršalimą ar gripą?
Pavyzdžiui, peršalimo metu nelabai rekomenduojama gerti kavą, nes kofeinas skatina ir šlapimo išsiskyrimą, ir per centrinę nervų sistemą turi aktyvinantį poveikį. O tuo metu juk turėtume ilsėtis. Tad būtų rekomenduojama susilaikyti nuo kavos, taip pat ir nuo žalios ir juodos arbatos, nes jose taip pat yra kofeino. Geriau rinktis vaistažoles arba raudoną arbatą, kuri kofeino neturi. Reiktų vengti visų skatinančiai veikiančių vaistinių augalų.
Kaip atsirinkti preparatus vaistinėje?
Žoleles geriau vartoti arbatų pavidalu ar ieškoti žolinio pagrindo preparatų? Vaistinių lentynose gausu ir įvairių peršalimo simptomus mažinančių preparatų. Ar jie visi išties veiksmingi, ar kitą kartą tai – daugiau reklaminis triukas?
Visų pirma, reikia žiūrėti, ar tai yra vaistas, ar maisto papildas, ar medicinos priemonė. Jei tai yra vaistas, vadinasi, turi pakankamai daug įrodymų ir yra tinkamos kokybės, kad nurodytai indikacijai jis yra tinkamas vartoti. Aišku, yra kontraindikacijos, kad negalima vartoti su kitais vaistais, visa tai būna aiškiai išvardinta. Maisto papildas papildo mitybą ir yra būdas gauti biologiškai aktyvių medžiagų. Tačiau yra tokia vingrybė, kad gali būti deklaruota vienokia sudėtis, o realiai kiekiai gali būti sudėti kitokie. Bet tai labai priklauso nuo gamintojo filosofijos.
Ką vartoti geriau – grynas vaistažoles ar preparatus? Viskas priklauso nuo situacijos, jei tik peršalimo pradžia, gal užteks tik arbatos. Bet jei žmogus žino, kad liga greitai kimba, galima nusipirkti ir paruoštų vaistinių preparatų. Tada yra ir tiksli vaisto dozė, kuri, žinia, sukels poveikį.
Ar visos šios taisyklės galioja ir kalbant apie vaikus, ar gydyti juos žolelėmis nereikėtų skubėti? Taip pat ir alergiškiems žmonėms taip pat derėtų būti atsargesniems?
Dėl alergijų svarbus niuansas ir vaikams, ir suaugusiems. Pagrindinės vaistinių augalų šeimos, kurias vartojant reikėtų laikytis didesnio atsargumo – tai yra graižažiedžiai, čia visiems gerai žinomos vaistinės ramunės, lūpažiedžiai – tai melisos, mėtos ir salieriniai – tai krapai, pankoliai.
Kalbant apie augalinių preparatų skyrimą vaikams, tai yra ginčų objektas. Pediatrai sako, kad nereikia. Realiai poveikis vaikams dažniau pamatuojamas iš mūsų tradicinės patirties, bet neturime paskaičiuotų tikslių dozių, kad būtų tyrimais įrodyta, kad tai saugu. Bet yra kitos organizacijos, kurios vadovaujasi kita filosofija – jie perskaičiuoja vaikams pritaikytas dozes. Tai dar laiko klausimas, kol ir ar sulauksime išsamesnių tyrimų išvadų šiuo klausimu. Svarbiausia gydant atžalą konsultuotis su prižiūrinčiu gydytoju, nes ne visada vaikams reikia tų vaistų, suveikia paprasčiausias inhaliavimas.
Pavojingas vaistų ir žolelių „kokteilis“
Karščiuojant būna vartojami ir vienos ar kitos veikliosios medžiagos vaistai (paracetamolis, ibuprofenas). Ar jie gali kaip sureaguoti su žoliniais preparatais ar geriamomis vaistažolių arbatomis?
Sąveikų tarp žolelių ir vaistų šiaip nemažai. Yra atvejų, kai vaistinis augalas, vartojamas kartu su vaistais, slopina vaisto metabolizmą ir tai reiškia, kad to vaisto kiekis kraujyje didėja. Kalbant apie peršalimo gydymą, atidžiau reikėtų elgtis su ežiuole. Preparatai su ja labai populiarūs, bet juos vartojant kartu su temperatūrą mažinančiais vaistais galima pasidaryti meškos paslaugą.
Ežiuolė slopina paracetamolio metabolizmą ir kyla rizika, kad gali atsirasti toksinis paracetamolio poveikis kepenims. Juo labiau dabar labai populiarūs įvairūs karštieji gėrimai, kurių sudėtyje būna nemažos paracetamolio dozės. Jeigu dar ir tabletę išgeri, viską susumavus susirinkti pavojingą dozę galima lengvai. O jei dar „ant viršaus“ pavartojama ežiuolės, rizika kepenims didėja.
Kepenis sužaloti galima ne tik perdozavus paracetamolio, bet ir sumaišius jį su kitos veikliosios medžiagos vaistais?
Taip, buvo pernai pranešimai ir iš Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, nes toksikologai fiksavo išaugusius didelių paracetamolio dozių paveiktų kepenų sutrikimo atvejus. Svarbu atsiminti, kad išgėrus vieną paracetamolio tabletę, naują vaisto dozę galima vartoti tik išlaukus bent 4 valandas. Taip pat išgėrus paracetamolio tabletę, jei vaistas nesuveikia, po valandos galima išgerti ibuprofeno. Bet vėlgi labai svarbu dozė – ibuprofeno dozė apskaičiuojama 10 mg kilogramui. Tai jei sveriate 70 kg, reikia 700 mg, tad vienos 400 mg tabletės gali ir neužtekti. Tačiau dar svarbu paminėti, kad reiktų neviršyti 1200 mg ibuprofeno dozės per dieną.
Karštas pienas, medus, česnakas, druska, garstyčios – kas išties padeda peršalus?
Pakalbėkime apie kitas priemones peršalimui gydyti. Kažkas dar iš vaikystės prisimena karštą pieną su medumi, česnakais – ar tai veiksminga?
Žiūrint iš mokslinės perspektyvos, pienas daugiau yra maistas nei vaistas. Nuo seno, kai žmonės dažniau gyvulių augindavo, tai buvo lengvai prieinamas pasirinkimas. Bet karštas gali būti ir kitas skystis, tik tiek, kad piene yra baltymų ir riebalų, mineralinių medžiagų.
Medus, nors didesne dalimi yra iš augalų surinktas cukrus, tačiau jame yra fenolinių junginių, įvairių organinių rūgščių, kurios padeda įveikti virusinius susirgimus. Tai, kad sveikstant vartoti medų vertinga, patvirtina ir tyrimai. Apskritai galiu pastebėti, kad esame kiek nuvertinę bičių produktus – pienelį, duonelę, pikį, žiedadulkes. Mėgstu agituoti, kad turime puikiausių bičių produktų, o ieškome kažkokios egzotikos. Tai – tikras lobynas. Aišku, svarbu žinoti, ar žmogus nejautrus bičių produktams, taip pat gali būti individuali reakcija – kažkam pavartojus tokių produktų spaudimas pakyla, gali rūgštingumą padidinti.
Česnakas tuo metu daugiau gi prevencinis produktas – veikia prieš virusus, bakterijas, uždegimus. Esama tyrimų, kad 12 savaičių vartoti česnakai, jų preparatai mažina tikimybę susirgti peršalimo ligomis. Aišku, juos vartojant gausime papildomų medžiagų, kurios prisidės prie sveikimo. Bet čia svarbu žinoti, kad tiems, kurie vartoja kraują skystinančius vaistus, reikia būti atsargiems, nes česnakai skystina kraują. Tai – rimtas reikalas, ypač jei laukia kokia nors chirurginė operacija.
Kaip yra su garstyčių, spirito ir kitais įvairiais kompresais? Ar kvėpavimo takų ligą padės įveikti dedamos karštos bulvės?
Jei bulvė visai karšta, gali sudirginti odą. Tai čia atsiranda naudos ir rizikos santykis. Žiūrint iš Vakarų medicinos perspektyvos, tai nėra toks efektyvus būdas. Bet žiūrint iš tradicinės patirties ir kas bandyta tirti, kodėl tai gali veikti, tai vadinamos aplikacijos garstyčių lapelių ar bulvių toje vietoje, kur yra padėtos, paskatina kraujo pritekėjimą, ten šyla. Atsimenu, man mama ant gerklės dėdavo karštą druskos kompresą. Tada į šią vietą priteka daugiau kraujo, imuninių ląstelių ir tai gali būti paaiškinimas, kaip tai gali prisidėti prie sveikimo proceso. Tad tai gali būti viena iš pagalbinių priemonių. Nereikia pamiršti, kad svarbi ir mūsų asmeninė patirtis, prisiminimai, ką mama darė vaikystėje, kad greičiau pasveiktume. Tai jei vien dėl to žmogus nusiramina, atsipalaiduoja, tai irgi turi vertės.
Panašus veikimas būtų ir su druska naudojant ją krūtinės įtrynimui ar karšto vandens vonelėmis? Tai padeda sveikti ar užbėgti ligai už akių, jei žmogus, pavyzdžiui, sušalo?
Taip, kojų mirkymas – ta pati filosofija, kad priteka daugiau kraujo ir tai yra periferinių nervų galūnėlių stimuliavimas. Pati druska pro odą neprasiskverbs, neprisidės prie gijimo, tai daugiau kaip sudirginimas, kad pritekėtų daugiau kraujo.
Eteriniai aliejai – kokia jų vieta gydantis nuo peršalimo?
Tai dabar labai populiari priemonė, kuri gali būti kaip pagalbinė ir kovojant su virusais, bakterijomis, bet vėlgi gali būti gana pavojinga. Eterinis aliejus – dažniausiai iš augalų išskirti junginiai ir tai yra labai koncentruota medžiaga. Tą reikia turėti omenyje, nes galima labai greitai ir pakenkti – rizikingi visi tepimai ant odos nepraskiedus eterinio aliejaus, jau nekalbu apie gleivinę.
Egzotiškiau skambantis būdas gerklės skausmui gydyti – spiritu užpilta rupūžė. Tokio patarimo, įtariu, vaistinėje tikrai neišgirsime?
Rupūžės atėjusios iš to mūsų paveldo, medicinos muziejuje tokių eksponatų galima rasti. Su rupūžėmis yra taip, kad jų odoje būna liaukutės, jos sukaupia tokius junginius, kurie yra savo struktūra panašūs į širdį veikiančius glikozilius. Atlikus tyrimus su gyvūnais pastebėta, kad jie pasižymi skausmą mažinančiu poveikiu. Bet naudojant tokį naminį gaminį yra rizika jo perdozuoti, nes nežinai, kiek to aktyvaus komponento pasigaminsi. O tada jau gresia neigiamas poveikis širdžiai, gali trikti jos veikla, net pasibaigti mirtimi. Žmonės, aišku, tai vartoja, tad tik galiu įspėti, kad reikia imtis visų atsargumo priemonių.
Nereikia augalų ir cheminių vaistų priešinti, nes tai yra bendra sistema, kurioje visi gali vieni kitiems kaip ir padėti, taip ir pakenkti. Tos vadinamos žolės, žolelės irgi yra chemija ir jos yra dar daugiau –visa puokštė.
Šiaip mes Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, Lenkijoje, labai mėgstame tradicinį paveldą ir jį taikome. Žiūrint vien į vaistinius augalus, vienoje konferencijoje pasakojo, kad Lietuva pirmauja suvartojamų vaistinių augalų kiekiais. Tai čia vien kiek yra parduodama, o kiek dar surenkama, kiek žmonės suvartoja, tad kiekiai dar didesni.
Štai kai buvau stažuotėje Danijoje, jie sakė, kad žino ramunėlę, kmynus, bet nevertina, kad nuo to gali būti kažkokia nauda. Mūsų paveldas yra mūsų turtas. Aišku, visur reikia elgtis protingai, bet jei esame pripratę ir mums tinka, tai kodėl to sau komforto nesuteikti. Vis teik gauname tos papildomos medžiagos, kuri duoda kažkokį poveikį.
Priešinti žoleles ir cheminius vaistus neteisinga
Neretai žoleles, iš jų pagamintus augalinius preparatus ir cheminius vaistus apskritai bandoma supriešinti. Ar toks požiūris teisingas?
Nereikia augalų ir cheminių vaistų priešinti, nes tai yra bendra sistema, kurioje visi gali vieni kitiems kaip ir padėti, taip ir pakenkti. Tos vadinamos žolės, žolelės irgi yra chemija ir jos yra dar daugiau –visa puokštė. Įsivaizduokime, jei išgeri tabletę paracetamolio, pasiskaitęs pakuotės lapelį, žinai, kad ten yra tiek ir tiek paracetamolio ir pagalbinių medžiagų sąrašas. Tuo metu bet kokio vaistinio augalo sudėtyje yra šimtai skirtingų cheminių junginių su savo biologiniu poveikiu. Be to, skirtingas poveikis gali būti sukeliamas priklausomai nuo dozės. Tai žiūrint kompleksiškiau ir iš reguliacinės pusės, žymiai sudėtingiau įvertinti augalinį preparatą negu cheminį.
Pavojingiausia yra, kai savavališkai nusprendžiama paskirtus vaistus pakeisti į augalinius preparatus. Pacientai rizikuoja galvodami, kad gal geriau žino, o gydytojas gal pasakoja nesąmones ar savo gydytoju tiesiog nepasitiki.
Kartais gal ir patys gydytojai nenori ar bijo integruoti įvairius gydymosi būdus, todėl stinga ir pasitikėjimo?
Gydytojas, dirbdamas savo darbą ir skirdamas gydymą, turi būti užtikrintas, kad tai bus veiksminga. Kalbant apie augalus, tai paprastai yra paties gydytojo individualaus domėjimosi sritis, nes studijuojant mediciną to specialiai nemoko. Tiesa, dabar Kaune yra galimybė šeimos gydytojams rezidentams pasirinkti fitoterapiją kaip pasirenkamąjį dalyką. Tad jie bent šiek tiek su tuo susipažįsta, bet tai nėra įtraukta į privalomų studijų dalykų sąrašą. Tad jei nežinai, nepažįsti, ir nenaudoji to, ko nežinai. Tikiu, kad kiekvienas gydytojas dirba savo darbą kaip išmanydamas geriausiai. Jei pacientui su juo nepavyksta rasti bendros kalbos, nereikia bijoti šeimos gydytojo pakeisti, nes vis tik tai turėtų būti darni komanda, kuri rūpinasi žmogaus sveikata.
Kita vertus, jei žmogus pirmiausia tam tikras sveikatos problemas nori spręsti vaistinių augalų pagalba, svarbu atsirinkti ir specialistą, išmanantį žoleles. Nes šiandien pasiūlos yra daug, bet šios srities išmanymas gali labai skirtis.
Dėkoju už pokalbį.
