REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pabrangus kurui viešojo transporto įmonės pastebi padidėjusį keleivių srautą – kai kurie teigia, kad paklausa grįžta į priešpandeminį laikotarpį. Didesnį bendrojo transporto naudojimą fiksuoja Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos viešasis transportas bei Lietuvos geležinkeliai. Tačiau daug kas mano, kad tam įtakos turi ir pandemijos suvaržymų nebuvimas, ir gerėjantys orai.

Pabrangus kurui viešojo transporto įmonės pastebi padidėjusį keleivių srautą – kai kurie teigia, kad paklausa grįžta į priešpandeminį laikotarpį. Didesnį bendrojo transporto naudojimą fiksuoja Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos viešasis transportas bei Lietuvos geležinkeliai. Tačiau daug kas mano, kad tam įtakos turi ir pandemijos suvaržymų nebuvimas, ir gerėjantys orai.

REKLAMA

Dėl didėjančių keleivių srautų organizuojamos dažnesnės kelionės darbo valandomis, grąžinami sezoniniai maršrutai, šventinėmis dienomis transporto priemonės keičiamos į didesnes.

Žmonės taip pat vis dažniau naudojasi traukiniais – šių metų pradžioje keleivių srautai išaugo beveik 80 proc., o per pirmus tris 2022 m. mėnesius buvo pervežta 405 tūkst. daugiau keleivių nei praeitais metais. Spėjama, kad daugiausiai tam įtakos turėjo karantino pabaiga ir laisvė keliauti tarpmiestiniais reisais.

Kaune srautai išaugo 60 proc.

Kuro kainoms pasiekus aukštumas žmonės pradeda mažinti degalų išlaidas. Vienas iš būdų – dažniau rinktis viešąjį transportą.

REKLAMA
REKLAMA

„Kauno autobusai“ viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė pastebi, kad šiemet keleivių srautai išaugo apie 60 proc.

„Negalime teigti, kad brangstantis kuras lemia naudojimosi viešuoju transportu populiarumą, tačiau statistiniai duomenys rodo, kad keleivių srautai auga.“, – teigia G. Makūnaitė.

REKLAMA

Anot jos, gali būti, kad didžiausią įtaką keleivių skaičiaus sumažėjimui 2020–2021 m. padarė COVID–19 pandemija, kurios metu gyventojai buvo raginami likti namuose, rinktis darbą iš namų.

„Kauno autobusai“ atstovė teigia, kad pasibaigus apribojimų laikotarpiui kauniečiai sugrįžo į įprastą gyvenimo ritmą, darbo vietas: „O mes galime džiaugtis sugrįžtančiais tais, kurie keliaudami prioritetą teikia viešajam transportui“.

Pašnekovė tikisi, kad kuro kainų augimas dar labiau paspartins keleivių srautų augimą, o kauniečiai bei miesto svečiai sąmoningai keis asmenines transporto priemones į tvaresnį keliavimo būdą.

REKLAMA
REKLAMA

Pokyčiai siejami su kuro kainomis

Keleivių srautų padidėjimas jaučiamas ir Klaipėdoje. „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovas Andrius Samuilovas teigia, kad, pagal paskutinius 6 savaičių duomenis, šiuo metu vidutinis darbo dienos kelionių skaičius yra tik minus 5–6 proc., lyginant su priešpandeminiu laikotarpiu.

Anot jo, prie bendro mobilumo augimo prisideda ir kuro kaina, ir pakankamai geri orai kitoms mikro mobilumo priemonėms, ir be abejo, karantino suvaržymų nebuvimas.

A. Samuilovas pastebi, kad kuro kainos ženkliai kilo jau nuo 2021 m.: „Kelionių skaičiaus augimą stebėjome jau nuo 2021 m. rudens. Tikėtina, jog 2022 m. pokyčiai susiję su tolimesniu kuro kainos augimu“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo pateiktais duomenimis, kelionių skaičius 2021 m. buvo sumažėjęs dvigubai, tačiau šiais metais srautai atsigavo ir grįžta į 2020 m. pradžią.

405 tūkst. daugiau keleivių, nei prieš metus

Matomas ir „Lietuvos geležinkeliai“ keleivių pervežimo atsigavimas, tik neaišku, ar keleivių augimas susijęs su kuro kainų didėjimu. Tačiau prie to tikrai prisidėjo pandemijos atsitraukimas.

REKLAMA

Keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė pripažįsta, kad lyginant su 2020 m. ir 2021 m. pirmu pusmečiu šiais metais pastebimas nuoseklus keleivių skaičiaus augimas, kuris po truputį grįžta į priešpandeminį lygį.

„LTG Link“ atstovės teigimu, šių metų pirmąjį ketvirtį keleivių srautai augo beveik 80 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais.

„Per šių metų pirmus tris mėnesius pervežėme 405 tūkst. daugiau keleivių, nei 2021 m. tuo pačiu metu. Tam didžiausią įtaką turėjo atsigavęs vietinio susisiekimo poreikis. Daugiausiai keleivių pervežėme Vilnius–Kaunas ir Vilnius–Klaipėda maršrutais, kuriuos šiemet atitinkamai rinkosi 189 tūkst. ir 61 tūkst. daugiau keleivių“, – atskleidžia K. Dzikaraitė.

REKLAMA

Ji teigia, kad šiems pokyčiams didžiausią įtaką daro gerėjanti pandeminė situacija šalyje: žmonės dažniau vyksta į darbą ar švietimo įstaigas, dažniau keliauja laisvalaikio tikslais. Daugiau žmonių keliauja šventinėmis dienomis ar per ilguosius savaitgalius. O šventiniais savaitgaliais į populiariausius reisus bilietai neretai būna išpirkti dar savaitės viduryje.

K. Dzikaraitė pažymi, kad kaip ir kasmet šiltėjant orams keleivių srautas auga. Anot jos, nors iki pandeminis keleivių skaičius dar nepasiektas, tikimasi, kad toliau mažėjant su COVID–19 pandemija susijusiems ribojimams, vasarą jų skaičius dar labiau išaugs.

„Šiuo metu nepastebime reikšmingai augančių terminuotų bilietų pardavimų, tačiau jų paklausa grįžta į priešpandeminį lygį“, – pasakoja pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darbo dienomis – 16–37 proc. daugiau kelionių

SĮ „Susisiekimo paslaugos“, atsakinga už Vilniaus viešąjį transportą, taip pat jaučia tam tikrus pokyčius. 

„Susisiekimo paslaugų“ atstovė pastebi, kad kelionių skaičius nuo šių metų vasario pradžios tendencingai auga, tačiau, kiek tai turi įtakos degalų kainų augimas – sunku pasakyti. Kadangi ši tendencija buvo tokia pati  ir praėjusiais metais – po žiemos  kelionių skaičius augo.

Jos teigimu, atšilus orams žmonės turbūt mieliau renkasi viešąjį transportą, kuris piko metu gali būti greitesnis keliavimo būdas nei nuosavas automobilis.

„Papildomų pakeitimų dėl didėjančių srautų nedarėme, nebent kartais pakoreguojame tam tikrus grafikus suderinant persėdimus, atsižvelgiant į keleivių srautų pokyčius dėl miesto renginių, švenčių keičiame  transporto priemonių talpas maršrutuose. Pavyzdžiui, motinos dienos proga bus keičiama transporto priemonių talpa maršrutuose“, – atkreipia dėmesį „Susisiekimo paslaugų“ atstovė.

REKLAMA

Atstatyta 90 proc. iki pandemijos vykdytų reisų

Padidėjus keleivių srautams viešojo transporto įmonėms tenka imtis tam tikrų priemonių.   „Klaipėdos keleivinis transportas“ vadovo teigimu, įvertinus esamus srautus jau buvo atlikta keletas pakeitimų – dažninami pagrindinių maršrutų reisai: grąžinami sezoniniai maršrutai, modeliuojami galimi vasaros sezono tvarkaraščiai.

A. Samuilovas, remdamasis duomenimis, sako, kad kelionės išsidėsto labai stabiliai ir aiškiai. Matomas aiškus rytinis pikas 6–7 val. ryte, dienos metu srautai priklauso nuo oro sąlygų – kartais keleivių būna mažiau arba daugiau. 15–17 val. vėl jaučiamas keleivių pikas, o vakarais kelionių skaičius kas valandą stabiliai mažėja.

REKLAMA

„Lietuvos geležinkeliai“ dar praėjusį gruodį įvertinę keleivių srautų augimą bei žmonių poreikius pristatė naują metinį traukinių tvarkaraštį.

„Atsižvelgiant į tai buvo atstatyta apie 90 proc. pilno, t. y. iki pandemijos vykdyto metinio tvarkaraščio reisų: sudaryta daugiau patogių jungčių tarp didmiesčių, numatyta daugiau greitesnių kelionių, reisai vykdomi tolygesniu periodiškumu, dažnesnės kelionės organizuojamos darbo valandomis“, – sako K. Dzikaraitė.

Anot jos, tokiu būdu augant keleivių poreikiams sudaromos galimybes rinktis patogiausius reisus ir taip stebėti augantį traukiniais keliaujančių žmonių skaičių. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Analizuojant žmonių keliavimo įpročius ir tendencijas „LTG Link“ atstovė pastebi, kad šiuo metu reisų užpildymas yra pakankamas.

„Tais atvejais, kai numatome, kad tam tikru metu daugiau žmonių norės keliauti populiariausiais maršrutais, pavyzdžiui, ilgųjų savaitgalių metu, suplanuojame maksimalius traukinių pajėgumus, t. y. padvigubiname traukinių sąstatus“, – prideda pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų