Deja, tačiau Morta nėra iš tų šokėjų, kurios šokį atradusios jau vaikystėje. Moteris save tobulinusi marketingo srityje, visai netikėtai, prieš porą metų susipažino su šokių bendruomenės nariais, kurie įkvėpė pradėti šokti. Šokėja atvirauja, jog užsirašė į visas įmanomas šokių pamokas Vilniuje, kad galėtų suprasti, kas jai patinka.
„Aš jau vaikystėje žinojau, kad mano kūnas yra sutvertas šokiui. Aš visada norėjau šokti, bet labai bijojau scenos, tai vis mesdavau tuos bandymus ir nusigręžiau nuo šios svajonės, užaugau, pasinėriau į marketingą, sportą, bet supratau, kad nesu iki galo laiminga ir man kažko trūksta“, – apie laiką iki šokių pasakoja Morta.
Atrastas šokis – naujasis gyvenimo etapas
Moteris atvirauja, jog tuo laiku, kuomet dar nešoko, nejautė pilno savęs realizavimo gyvenime, kas itin svarbu žmogui, norint jaustis laimingu ir pilnaverčiu.
„Atrodė, jog atsidūriau tinkamu metu ir tinkamoje vietoje“, – apie šokių atradimą kalbėjo moteris.
Morta džiaugėsi, jog prisiruošti šiam žingsniui reikėjo tada, kada ji buvo subrendusi kaip asmenybė ir išpildė šią savo paauglystės svajonę.
„Susipažinau su visais įmanomais šokio stiliais, kol galiausia supratau, kur mane labiausiai traukia, o traukė labiausiai su tais stiliais, kurie artimi burleskai. Ta muzika mane užvedė, atrodė, jog kūnas čia labiausia atsiskleidė. Ėmiau domėtis džiazo muzika ir interneto pagalba atradau, kad kai atsirado džiazas, buvo moterys, kurios nebijojo rodyti savo kūno, bet tokiu subtiliu būdu ir atradau burleską“, – pasakojo Morta.
Burleska iš pažiūros gali pasirodyti itin drąsus šokis, vien todėl, jog sluoksniuojami rūbai vis yra numetami, todėl moteris dalinosi, jog burleska atrodė gražiai, bet galvojo, gal čia ne visai ta vieta, kur norisi būti.
„Iš pradžių buvo nedrąsu, bet po truputį prisileidau šį šokį. Pažindinausi su šiuo šokiu iš užsienio kolegų, domėjausi šokio tikslu ir mane jis ėmė žavėti, o ne gąsdinti. Nepabijojau leistis į šią kelionę“, – prisiminusi šypsojosi Morta.
Antroji Mortos profesijos pusė – mokytojos dalia
Vos po poros metų praktikos ant scenos, Morta ėmėsi naujo šiaudo – tapo šokių mokytoja. Morta neslepia, jog jos dėstomos šokių pamokos nėra tik apie judesius ir žingsnius. Moteris atvirauja, jog didžiausias varikliukas čia tampa moterų pasitikėjimas savimi.
Dauguma moterų save bando atstumti nuo minties šokiui, nes galvoja, jog norint gebėti šokti, reikėjo pradėti tą daryti jau nuo vaikystės ar bent paauglystės, tačiau Morta čia priesštarauja, nes šokti gali visos moterys:
„Svarbiausia – vidinis šarmas, o ypač burleskoje. Pastebėjau, kad didžioji magija yra kartais išbūti pauzėje, daryti labai minimalius judesius. Tikrosioms dyvoms tereikia tik pirštą pajudinti, pažvelgti į žiurovus. Jos tada jau yra karalienės. Žmogus, kuris neturi charizmos gali techniškai būti idealus, bet žmonės nieko nejaus“.
Morta pasakoja, kad svarbiausia dalis, ko pati moko savo mokines – vidinė stiprybė, vidinė ašis, nematoma karūna, kurią jos atsineša.
„Svarbiausia yra vidinis nusiteikimas. Tos moterys, kurios pas mane ateina... Aš jų nemokau būti profesionaliomis šokėjomis. Aš mokau jas būti profesionaliomis moterimis“, – juokiasi Morta.
„Jos tas scenos paslaptis labai pritaiko gyvenime: kaip pasitikėti savimi, kaip valdyti dėmesį ar nebijoti spindėti“, – toliau tęsia moteris.
Aprangos kainuojančios tūkstančius
Burleskos šokėjų aprangos – vieni dailiausių, moteriškiausių ir elegantiškiausių kostiumų, o žiūrovas jais besigėrėdamas nė nepagalvoja, kiek tokios puošmenos galėtų atsieiti šokėjai.
Morta atskleidė, jog norint pradėti šokti burleksą, apranga yra svarbu, tačiau kokią ją pasirinks šokėja, čia jau jos reikalas, todėl suma gali būti labai minimali, tačiau norint atrodyti nepriekaištingai ir kad pats kostiumas kalbėtų už save, tenka pakloti nemažus pinigus.
„Mūsų drabužiai yra iš labai daug sluoksnių, todėl tas sumą tikrai padidina. Pasiruošti tą garderobą pasirodymams prireikia daug laiko ir finansų. Kartais nutinka ir taip, kad vieno kostiumo kūryba gali trukti ir pusmetį ar net metus. Vienos suknelės tikrai neužtenka. kiekvienas rūbo sluoksnis turi būti išdirbtas“, – sako Morta.
Moteris prisimindama visus kostiumų kūrybinius procesus atvirauja, jog būna ir taip, kad siuvėja padaro pagrindinį darbą, o pačiai lieka visa puošyba, todėl į kostiumą būna įdėta ir daug širdies bei meilės.
Kostiumai po tiek rankų darbo tampa it meno kūrinys ir labiausia suspindi išsijungus teatro šviesoms, tiesiai prieš žiūrovų akis.
„Aš dabar baigiu ruošti savo naują kostiumą. Jis jau yra pilnai paruoštas, tik žinau, kad jam dar trūksta paskutinės detalės – plunksnų vėduoklių. Derinuosi su atsakingu asmeniu ir tų bplunksnų kaina yra 3000 eurų. Tai čia kaina tik vieno elemento, nekalbant apie kitas dalis.
Nebūtina leisti tokių sumų ir nenoriu, kad žmonės galvojų, jei jie negali sau leisti keliolikos tūkstančių už kostiumą, jie negali šokti. Taip tikrai nėra. Galima pasisiūti ir savo rankomis, bet šokant profesionalioje scenoje, norisi to kokybiško kostiumo, tai ta kaina yra tikrai labai didelė“, – apie kainas pasakoja Morta.
Morta atvirauja, kad kostiumas tampa tarsi istorija ir jis yra naudojamas tikrai ilgą laiką.
Taurė – didžiausias rekvizitas, sukėlęs daug streso paskutiniu metu
Dar visai neseniai garsiai nuaidėjo Mortai nustikusi nelaimė – jos didžiausias šokių rekvizitas buvo pavogtas. Šio rekvizito gamyba šokėjai užtruko pusmetį. Jis turėjo būti skirtas vienam svarbiausių Mortos pasirodymų, tačiau išvakarėse taurė buvo pavogta.
„Pačios aplinkybės yra labai keistos ir jos iki šiol iki galo nėra aiškios. Šiai dienai galiou komentuoti ne viską. Dabar stengiuosi žiūrėti į šį faktą, kad daiktas grįžo, tas svarbiausia. Matyt, taip buvo lemta. Ši situacija mane išmokė būti atidesne ir drausti savo turtą“, – atvirauja Morta.
„Aš tą savaitgalį sėdėjau ir galvojau, kam jos galėjo prireikti. Apgalvojau visus įmanomus scenarijus. Pravaikščiojau ir praskambinau visus lombardus, galiausia net metalo laužynus, skambinu ir klausiu, ar pas juos neatvežė tokio blizgančio daikto, tai jie taip nuoširdžiai ieškojo ir stengėsi man padėti, visi buvo susikoncentravę man padėti“, – tęsia šokėja.
Morta atvirauja, kad būtent taurės idėją pametėjo šokėjos idealas, kuri pirmoji prieš šimtmetį pasigamino taurę, kuri tapo garsiu simboliu. Apie tokią taurę Morta svajojo ilgą laiką:
„Metus brandinau šią mintį, o gamybos procesas truko pusmetį. Šis sprendimas buvo rizikingas, sudėjau visus savo resursus. Džiaugiuosi savo sprendimu ir dabar jaučiuosi, kad ta taurė yra mano dalis“.
Šokėja atskleidė, kad sudėjus visas sumas, kiek reikėjo išleisti taurės gamybai, taurės kaina siekė virš 10 tūkst. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
