„Aš dirbu vertėju. Žinau, ką turi išgyventi šie žmonės. Mano šeima pabėgo iš Afganistano todėl, kad talibanas norėjo nužudyti mano tėvą. Atvykau į Graikiją prieš 15 metų. Einant iš Turkijos priėjome upę, bandėme eiti naktimis, bet žinojome, kad mus tuo metu gaudė, nes į mus buvo vis nukreipiami lazeriai. Matėme per medžių šakas mirgančius naktinio matymo akinius, bet niekas prie mūsų nepriėjo, ir mes ėjome toliau. Galiausiai priėjome automobilį prie kelio, kuris buvo įvairavęs į griovį. Degė šviesos ir buvo atidarytos durys. Mes galvojome, kad kažkas galėjo būti sužeistas automobilyje, bet tai buvo spąstai. Prie mūsų pradėjo spiečiais lėkti policininkai, man buvo pasakyta daug kartų, kad jie mus primuš, kai mus suras, bet tai buvo baisiau, nei aš galėjau įsivaizduoti. Jie su mumis elgėsi kaip su gyvuliais. Jie dėvėjo kaukes ir pirštines, nes netgi bijojo mus paliesti, tartum mes būtume buvę ne žmonės“, – „Humans of New York“ tinklapyje publikuojamą istoriją, kurią pavyko rasti atliktų studijų metu, citavo K. Davin.
Pasak jos, tai iliustruoja vieną iš integracijos istorijų, kuri žymi, kaip pabėgėliams svarbu pasijausti laukiamiems ir priimtiems.
„Tai gali būti maži dalykai, bet tai smarkiai pakeičia jų patirtį, kad jie savo naujame gyvenime pasijaustų pozityviai. Pavyzdžiui, kartu susėsti ir išgerti puodelį arbatos daug nekainuoja, tačiau padaro didelę teigiamą įtaką. Girdėjau, kad Lietuvoje daugelis vykdomų projektų orientuoti į žinių suteikimą darbuotojams, dirbantiems su pabėgėliais. Tai yra labai svarbu, nes tai padės jiems išsivystyti empatiją žmonėms, atvykstantiems į kitą šalį“,– sakė K. Davin.
Pabėgėliai – nepaprasti migrantai
Ji pažymėjo, kad kiekvienas atvykstantis pabėgėlis yra atskiras individas, tad ir jiems skirtos paslaugos turi būti tinkamai priderintos, kad padarytų didžiausią įtaką.
„Pabėgėliai nėra paprastas imigrantas ar svetimšalis, tai yra žmogus, bėgantis nuo negandų savo šalyje, nuo persekiojimo ir karo. Reikia nepamiršti ir to pavojingo kelio, kurį jie turi įveikti, keliaudami į Europą. Jie turi savo priešistorę, profesiją, į kurią reikia atsižvelgti. Teikdami savo paslaugas, turime būti atidūs jų poreikiams. Turime padėti jiems pasiekti pirmąją paslaugų teikimo pakopą“, – sakė ekspertė.
Ji taip pat pažymėjo, kad, pabėgėliams atvykus į šalį, svarbu nešvaistyti laiko ir suprasti, kad jų integracija užtrunka.
„Reikia pagauti tą momentą, kai pabėgėliai atvyksta dar motyvuoti. Jų lūkesčiai gal ir yra kiek per dideli, bet turime išnaudoti jų motyvacijos momentą ir neprarasti jos“,– kalbėjo K. Davin.
Be to, ji pažymėjo, kad nuosekliai reikia veikti visose pabėgėlių integracijos srityse, nes skiriant nepakankamai dėmesio vienai sričiai, gali nukentėti kita:
„Jeigu pabėgėliai negauna pakankamai medicininės ar psichologinės pagalbos, jei šlubuoja jų sveikata, tai gali turėti įtakos jų gebėjimui išmokti kalbą“,– kalbėjo ji.
Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja.
