„Aš kviečiu savivaldos rinkimuose paremti naują politikoje žmogų, pilną entuziazmo, žmonių problemų supratimo. Justas Rasikas yra mūsų kandidatas į merus“, – taip socialdemokratas Gintautas Paluckas 2019 m. reklamavo tada dar būsimą Ignalinos merą.
J. Rasikas ne tik dirbo vietos žmonėms, bet ir entuziastingai rinko čekius už degalus, kuriuose net 70 skirtingų banko kortelių, čekius tempė į savivaldybę ir pridavė kaip savo. Taip pateisindavo tarybos nario išlaidas.
„Aš ne vieną kortelę turiu, bet į tą klausimą nenoriu atsakinėti, aš tiesiog priėmiau sprendimą, kadangi sistema pakankamai sudėtinga, matom, daug problemų. Reikia pripažinti, kad tai ydingas dalykas“, – teigė buvęs Ignalinos meras J. Rasikas.
Tiesa, J. Rasikas dar praėjusią savaitę Ignalinos gyventojams grąžino beveik 14 tūkstančių eurų. Tai yra visa suma, kurią jis gavo kaip išmokas per ketverius metus.
„Aš tikrai visus pinigus buvau panaudojęs ten, kur jie ir turėjo būti: gyventojams, šventėms, visiems neoficialiems dalykams. Bet kokiu atveju aš nesijaučiu vagimi“, – teisinosi buvęs meras.
J. Rasiką perspjovė kitas Ignalinos tarybos narys: per kadenciją valstiečių atstovas Jonas Baltakis pateikė kuro čekius, apmokėtus su 112 skirtingų mokėjimo kortelių.
Nors tarybos nariai gali už mokesčių mokėtojų pinigus pirkti tarybos nario veiklai skirtas prekes ir paslaugas: mokėti už transportą, ryšį, vietos gyventojai mokėjo už tarybos narių gesintuvus, belaidę garso kolonėlę, atsuktuvą, skaičiavimo mašinėles.
Tarp valdančiųjų vis dar nėra vienybės
Dėl viso šio savivaldybes šienaujančio čekučių skandalo dalis konservatorių pareiškė, kad Lietuvai reikia perkrovimo – pirmalaikių Seimo rinkimų. Konservatoriai birželio 6 d. Seime jau pateikė projektą, o nurodymo balsuoti vieningai nėra, Seimas nepritarė šiam pasiūlymui.
Tiesa, dalis konservatorių maištavo ir anksčiau: Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma, Antanas Matulas ir kiti viešai aiškino, kad Lietuvai nereikia nei pirmalaikių rinkimų, nei naujos Vyriausybės. Už tolimesnį darbą pasisakė ir Vytautas Landsbergis.
Prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad elgsis tik pagal numatytas Konstitucines galias. Prezidentas G. Nausėda, kuris anksčiau kalbėjo, kad Vyriausybė galėtų toliau dirbti, jei atsistatydintų trys į čekučių skandalą įsivėlę ministrai, mano, kad pokyčių Lietuvoje reikia, tačiau konservatorių veiksmus vadina neapgalvotais.
„Šiandien Lietuva yra atsidūrusi dėl neapgalvotų kai kurių politikų veiksmų tokioje situacijoje kuomet sprendimai būtų reikalingi, blogiausia būtų apsukti ratą ir grįžti atgal į tą patį tašką ir pasakyti, čia „ups“ ypatingo neatsitiko. Mes tiesiog truputį pafantazavome“, – teigė G. Nausėda.
Konservatorius kaltina griaunant valstybę
Politologas Bernaras Ivanovas konservatorių veiksmus vadina žalingais valstybei.
„Vertinu kaip politinį dezertyravimą ir bandymą savo asmeninius interesus iškelti aukščiau už valstybės. <...> Naivus vaikiškas elgesys, tuo pat metu, toks visiškas nesubrendimas, bet kartu jis yra pavojingas valstybės institucijų naikinimo prasme, nes jie tiesiog nesuvokia šito. Tai ką jie daro griauna pačią valstybę“, – situaciją vertino politologas.
Konservatoriai vėl rinksis į prezidiumą situacijai ir tolesniems žingsniams aptarti.
„Nestatom vežimo prieš žinot ką. Ir sutariam, kad grįžtam toliau kalbėtis į Prezidiumą. Greičiausiai po savaitės“, – teigė G. Landsbergis.
Šimonytė kartu su visa Vyriausybe žadėjo atsistatydinti liepos viduryje, po NATO viršūnių susitikimo.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
