REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų. Toks karių ir karinės technikos judėjimas kelia nerimą, bet saugumo specialistai sako, kad neturėtume blaškytis – žvalgyba, tiek Lietuvos, tiek kitų NATO šalių, tikrai stebi kiekvieną baltarusių ir rusų žingsnį. Pasislėpti, pasak karinės žvalgybos specialistų, beveik neįmanoma.

Rusija ir Baltarusija už kelių dienų pradės dar vienas bendras pratybas visoje Baltarusijoje. Jos vyks ir greta Lietuvos sienų. Karinės pratybos kaimyninėje šalyje vyksta itin dažnai, štai  neseniai šalia savo sienų matėme marširuojančius tankus, o kariai mokėsi keltis per Nemuną greta Druskininkų. Toks karių ir karinės technikos judėjimas kelia nerimą, bet saugumo specialistai sako, kad neturėtume blaškytis – žvalgyba, tiek Lietuvos, tiek kitų NATO šalių, tikrai stebi kiekvieną baltarusių ir rusų žingsnį. Pasislėpti, pasak karinės žvalgybos specialistų, beveik neįmanoma.

REKLAMA

Sekmadienį Baltarusijos televizija pranešė, kad baltarusiai ir rusai vykdys dar vienas pratybas. Skelbiama, kad sausio 16–vasario 1 dienomis Baltarusijoje vyks Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų aviacijos dalinių, priklausančių „regioninei karių grupei“, lokalios skrydžio ir taktinės pratybos,  „Skrydžio taktinių pratybų metu bus įtraukti visi Baltarusijos karinių oro pajėgų ir oro gynybos pajėgų aerodromai ir poligonai“, – skelbia baltarusių kariuomenės atstovai. Kiek anksčiau pranešta, kad pratybos turėjo prasidėti sausio 13 dieną, bet dėl nežinomų priežasčių jos keliomis dienomis buvo pavėlintos. 

REKLAMA
REKLAMA

Vėl pratybos, vėl tampomi nervai

Baltarusijos oficialioji žiniasklaida taip pat patvirtino, kad prieš kelias dienas į Baltarusiją atvyko „aviacijos komponentas iš Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų kosminių pajėgų“. Apie tai jau anksčiau pranešė „Baltarusijos Gayun“ stebėjimo grupė.

REKLAMA

Vakaruose nerimaujama, kad Maskva spaudžia savo artimiausią sąjungininkę prisijungti prie karo Ukrainoje. Abi šalys prie būsimų pratybų pridėjo ginklų, karių ir specializuotos įrangos bei rengia pratybas, remdamosi Rusijos patirtimi Ukrainoje, pranešė „Reuters“.

Sausio 6 dieną Aliaksandras Lukašenka lankėsi karinėje bazėje, kurioje dislokuoti Rusijos kariai, jis ten vyko, pasak oficialios propagandos, susitikti su kariais ir aptarti bendras karines pratybas. Neoficialūs „Telegram“ kanalai, stebintys karinę veiklą Baltarusijoje, pranešė, kad sausio 8 dieną į Vitebsko miestą šiaurės rytų Baltarusijoje atvyko nuo 1 400 iki 1 600 Rusijos karių. Sausio 6 d. 

REKLAMA
REKLAMA

Lukašenka taip pat buvo informuotas apie bendros regioninės karių grupės su Rusijos Federacija formavimo užbaigimą. 2022 metų spalio 10 dieną jis paskelbė apie susitarimą su Rusijos Federacijos prezidentu dėl jo dislokavimo Baltarusijos teritorijoje. Spalio 15 d. Rusija pradėjo karių perkėlimą į Baltarusiją.

Lukašenka yra ne kartą pareiškęs, kad neprisijungs prie karo Ukrainoje, tačiau jo valdomos šalies teritorija buvo ir tebėra naudojama, kaip karo aikštelė. Būtent iš Baltarusijos teritorijos pernai buvo bandyta stumtis link Kijyvo, o dabar Baltarusija, pasak ukrainiečių, vis dar naudojama kaip dronų ir raketų atakų bazė.

Gruodžio pabaigoje Vladimiras Putinas lankėsi Baltarusijos sostinėje Minske. Rusijos vadovas reguliariai susitinka su Lukašenka, bet dažniausiai arčiau namų. Ši kelionė buvo pirmas kartas, kai Putinas Baltarusijoje lankėsi nuo 2019 m., ir tai pasėjo baimę, kad jis agresyviai siekia karinės pagalbos karui Ukrainoje, kur Rusijos armija patyrė virtinę žeminančių pralaimėjimų ir yra įsivėlusi į alinantį karą. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Daugelis Ukrainoje ir už jos ribų mano, kad Putinas svarsto galimybę antrą kartą pulti Kijyvą pagal praėjusių metų invazijos iš šiaurės modelį, nors sienos dabar yra daug labiau saugomos.

Ukrainos karinė žvalgyba tvirtino, kad Rusija sausio mėnesį įsakys mobilizuoti dar 500 000 šauktinių, be 300 000 pašauktų spalį, o tai dar vienas akivaizdus ženklas, kad Putinas neketina baigti karo.

Gruodį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas ir kariuomenės vadas Valerijus Zalužnijus pareiškė, kad vasarį Rusija vėl puls iš Baltarusijos, siekdama Kijevo.

Tačiau Ukrainos karinė žvalgyba teigė mananti, kad atakos iš Baltarusijos tikimybė yra maža.

Praėjusią savaitę vienas aukštas Baltarusijos karinis pareigūnas pareiškė, kad jungtinės Rusijos ir Baltarusijos karinės pajėgos yra dislokuojamos kaip „strateginis atgrasymas“, pranešė šalies naujienų agentūra „Belta“. „Tikriausiai [Jis] turėtų atvėsinti karštus vakarus savo agresyvia politika sąjunginės Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu“, – „Belta“ citavo Baltarusijos saugumo tarybos valstybės sekretorių Aleksandrą Volfovičių.

REKLAMA

Lietuvos ir NATO žvalgyba viską atidžiai stebi

Atsargos pulkininkas ir buvęs karinės žvalgybos vadovas Gintaras Bagdonas, kalbėdamas apie netrukus Baltarusijoje prasidėsiančias dar vienas karines pratybas, pabrėžė, kad turėdami agresyvų kaimyną privalome ramiai, bet atidžiai stebėti visus jo veiksmus. 

„Baltarusija yra sudėtinė Rusijos dalis su tam tikrais aspektais. Todėl manau, kad mūsų kariuomenė, žvalgybos institucijos tikrai žino viską, kas ten darosi. Aviacijos pratybos ten vyks, kiek žinau, ir girdėjau, kad jas atidėjo kelioms dienoms. Situacija yra gana paprasta ir tuo pačiu – ne. Putinas susiduria su iššūkiais, norėdamas pasiekti savo tikslų. Nežinau ar jis pats tikisi laimėti, bet delsti ir vilkinti jie tikrai moka. Kremlius nori įvelti į savo reikalaus ir Lukašenką, kuris, koks bebūtų niekšas, nenori veltis į aktyvų karą. Jis viską daro, ko rusai nori: atiduoda ginklus, techniką, baltarusių kareiviai aptarnauja rusų armiją, bet pats eiti nenori. Visa tai vyksta karo su Ukraina kontekste“, – sakė buvęs karinės žvalgybos vadovas. 

REKLAMA

Anot jo, visiškai atsipalaiduoti tikrai nereikia, o taip ir nėra, nes veiksmus stebi ne tik Lietuvos, bet ir kitų NATO šalių žvalgyba, situacija atidžiai vertinama kiekvieną dieną ir net kiekvieną valandą. 

„Jei viena NATO šalis žino, patikėkite, žino ir kitos“, – apie tai, kaip tokio pobūdžio informacija dalijamasi ir ji vertinama kalbėjo G. Bagdonas.

Seniau, pasak specialisto, kaimynai pranešdavo apie pratybas, pagal tarptautines sutartis privalėjo tai daryti, jei rengia didesnes pratybas. Dabar ta praktika, matyt, nebetaikoma. Visos pratybos, pasak jo, yra kokio nors veiksmo imitacija: puolimo, gynybos, kovos su terorizmu.

Rusija siekia savo tikslų, o Baltarusija imituoja veiksmą 

„Šios pratybos, net neabejoju, nėra apie Baltarusijos tikslus. Tai – Rusijos tikslų įgyvendinimas. Tikėtina, tai susiję su agresija prieš Ukrainą. O ir pačios pratybos yra politinio spaudimo priemonė, demonstruojami raumenys, parodoma ir NATO, kad štai čia mes tokie, ir savo vidinei auditorijai, kuri mato lėktuvus ir jėgą, neva pasiruošusią.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiekviena pusė pratybas panaudos savo tikslams. Lukašenka, manau, panaudos tai atsikalbinėjimams prieš Kremlių, gal kalbės apie NATO grėsmę, kuria, matyt, ir pats netiki. Bet galutinis rezultatas yra tam tikrų, galimų kovos veiksmų repeticija. Net jei to ir neplanuoja. Nors ukrainiečiai kalba apie naują mobilizacinę bangą, kuri, išties, nesustoja nuo paskelbimo pradžios. Dabar vėl galimai matysime didesnį mobilizacijos mastą. Jei ji vyks, Rusija gali planuoti įsiveržimą į Ukrainą iš šiaurės.

Bet dabar tokia tikimybė maža, nes per mažai dar pajėgų, nėra tam pasiruošta. Dabar yra apie 20 tūkst. karių, o toks skaičius yra per mažas. Vasario 24 dieną pernai Rusija šiauriniame pasienyje turėjo apie 40 tūkst. karių. Tuo metu buvo ir kariuomenė profesionalesnė, ir ginklų daugiau turėjo. Dabar po beveik metų karo rusai naudoja seną techniką ir ginkluotę, lėktuvai taip pat nėra nauji. Taigi, manau anksčiau nei kovo mėnesį Ukrainai įsiveržimas iš šiaurės neturėtų grėsti. O tada, pasibaigus šalčiams, prasidės kitos problemos – šiaurėje daug pelkių, puolimą galima vykdyti tik keliais.

REKLAMA

Taigi, sėkmingas Kijyvo puolimas nėra labai realistiškas. Viską, ką dabar Putinas daro, tai siekia išlošti laiko, o taip pat – bauginti Vakarus, maskuotis, erzinti visuomenę. Bet patikėkite, žvalgybos tai žino, o prasidėjus už kelių dienų pratyboms Baltarusijoje, danguje bus ir NATO žvalgybos lėktuvai“, – sakė atsargos pulkininkas.

Pasak jo, neįmanoma paslėpti pratybų, kariuomenės judėjimo ar kitų veiksmų, nes technologijos yra tokios, kurios leidžia iš toli tai stebėti. Tiesa, sunkiau yra sužinoti tikslus, tam reikia žmogiškosios žvalgybos, bet, NATO, tikėtina, ir tai turi. 

Politikos apžvalgininkas Maksimas Milta sako, kad pratybos Baltarusijoje yra ne kas kita, kaip veiklos imitavimas, o nesant rimtos žvalgybinės informacijos, kad ten bręsta kažkas didesnio – jaudintis nereikėtų. 

REKLAMA

„Pratybos ten nuolat vyksta ir mes nuolatos pergyvename. Mano manymu, reikia klausyti, ką sako didžiųjų šalių žvalgybos, kurios turi išteklius ir galimybės atlikti žvalgybinius veiksmus Baltarusijoje, kurie tikrai žino, kas ten vyksta, pavojinga tai, ar ne. Kol jos teigia, kad nėra objektyvių indikacijų, kad artimiausiu laiku Baltarusija įsitrauktų tiesiogiai į karą, tai.. Mes, žinoma, iš savo pusės gal matome dalykus kitaip. Bet ukrainiečių žvalgyba, kurie labai suinteresuoti tais dalykais, taip pat sako, kad artimiausiu meto to nebus, nors ateityje tokios galimybės neeliminuoja“, – sakė M. Milta.

Jis įsitikinęs, kad šios pratybos, kaip ir prieš tai vykusios, yra Baltarusijos diktatoriaus veiklos imitavimas, norint parodyti, kad jis kažką daro, veikia, beveik kariauja, bet išties ne. Tai paprasčiausia poza, įsitikinęs politikos apžvalgininkas. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Tai, kad mes nuo tokių gana mažų dalykų įsitempiame yra ir geras ženklas, nes privalome likti budrūs, turime būti pasiruošę atgrasymui“, – sakė M. Milta.

Portalas tv3.lt primena, kad gruodžio viduryje Baltarusijos tankai buvo permesti į poligoną netoli Lietuvos sienos, o kariai mokėsi statyti pontoninius tiltus Nemune šalia Druskininkų. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tada sakė, kad nereikia krūpčioti, o saugumo ekspertai tvirtino, kad provokacijų reiktų tikėtis ne pratybų metu, o tada, kai tariamai niekas nevyksta. 

Baltarusijos opozicijos stebėjimo grupės „Belaruskij Hajun“ duomenimis, Baltarusijai tuo metu tikrino savo kovinį parengimą ir mažiausiai 20 tankų buvo perkelti į poligoną šalia Gardino miesto Baltarusijos šiaurės vakaruose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų