Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Apie 250 asmenų kiekvieną mėnesį mina nevyriausybinės organizacijos „Demetra“ slenkstį, kur gali nemokamai ir anonimiškai išsitirti, ar yra ŽIV infekcijos nešiotojai. Kas dešimtas iš šio būrio – užsienio šalių pilietis.
„Vieni iš jų tiesiog ateina pasitikrinti žinodami, kad čia galima išsitirti nemokamai ir anonimiškai, tačiau yra dalis žmonių, kurie žino, kad yra jau užsikrėtę ir dėl to kreipiasi“, – sako „Demetra“ atstovas Kęstutis Rudaitis.
O kad pasitikrinti dėl ŽIV gali ir užsienio šalių piliečiai, liudija ne vienerius metus iš lauko matomi užrašai anglų bei ukrainiečių kalbomis. Kad svetima kalba užrašų čia reikia, parodė realybė prieš trejus metus, mat 2022-aisiais užfiksuotas ŽIV infekcijos šuolis lyginant su metais anksčiau.
Naujų ŽIV atvejų šuolis buvo dvigubas ir beveik pusė nustatytų užsikrėtusiųjų buvo svetimų šalių piliečiai. Dauguma atvykę būtent iš Rytų Europos: Ukrainos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Sakartvelo, Moldovos. Likę, tik kas dešimtas, iš toliau – iš Afrikos ir Lotynų Amerikos.
„Daugiau asmenų, aišku, kad mes pastebėjom 2022-aisiais metais dėl susiklosčiusios politinės situacijos, tai ir besikreipiančių asmenų tikrai turėjome daugiau. Tiek Rusija, tiek Ukraina tikrai pasižymi aukštu sergamumu ŽIV infekcija, tai tikrai dalis tiek asmenų, kurie atvyko iš Ukrainos iš kitų šalių, tai yra dalis jų, kurie jau turėjo ŽIV infekciją“, – išdėstė K. Rudaitis.
Dėl aktyvaus gydymosi ŽIV atvejų mažėja
Tiesa, pernai ŽIV atvejų skaičius Lietuvoje sumažėjo: 2024 fiksuoti 196 nauji ŽIV užsikrėtimo atvejai, kai 2023 užfiksuoti 267, o 2022 – 252 atvejai. Mažėjo ir užsieniečių, kuriems diagnozuota ŽIV, dalis: 2022 m. jie sudarė beveik pusė visų naujų atvejų, 2023 m. – 37 procentus, o 2024 m. – trečdalį. Europos Sąjungos vidurkis siekia apie 50 procentų. Ir visgi šie skaičiai suneramino Seimo narį Saulių Čaplinską, kuris savo „Facebook'e“ pasidalino nuogąstavimais, kad Lietuvoje ŽIV infekcijos paplitimas jau žengia į naują etapą.
„Kurie atvyksta ypač iš tų regionų, kur ŽIV infekcijos paplitimas yra jau gan didelis, kur daugiau negu 1 procentas gyventojų, įskaitant kūdikius, jau yra infekuoti, tai tuomet ir atsiranda naujas iššūkis – taip vadinami migrantai“, – kalbėjo S. Čaplinskas.
Pasak Čaplinsko, esą migrantams, kaip naujai, tikslinei grupei turėtų būti skiriamas atskiras dėmesys, kad jie laiku kreiptųsi į medikus ir gautų visiems Lietuvoje prieinamus vaistus, užkertančius kelią ŽIV infekcijos plitimui.
„Jų sveikata gerėja, jie gali pasirūpinti savimi ir, kas taip pat labai svarbu, neužkrėsti savo lytinių partnerių. Tai yra, virusas neplis toliau Lietuvoje“, – sako Seimo narys.
„Asmuo turi pirmiausia turėti leidimą gyventi Lietuvoje. Kitas reikalingas aspektas tai, kad jis turėtų deklaruotą gyvenamą vietą ir 3 žingsnis, kad jis turėtų darbą. Ir jeigu jis dirba legaliai, jis gyvena kaip įprastas lietuvis, moka mokesčius, dėl to ir sveikatos priežiūros paslaugos jam yra suteikiamos nemokamai“, – išdėstė „Demetra“ atstovas K. Rudaitis.
„Matome tuos, kurie atvyko žinodami, kurie jau gydėsi arba net gi buvo atvykę daug anksčiau, tai yra, dirbo statybose, dirbo tolimųjų reisų vairuotojais, ir imdavo gydymą iš Ukrainos, tačiau prasidėjus karui nebegalėjo toliau tęsti tų vaistų, jie jau toliau pradėjo gauti gydymą iš mūsų“, – situaciją aptarė „Santaros klinikų“ infekcinių ligų gydytoja Raimonda Matulionytė.
Perspėja būti atsargiems renkantis partnerius
Iš pernai registruotų beveik 200 naujų ŽIV atvejų, beveik 70 procentų sergančiųjų buvo vyrai, dažniausiai tai – heteroseksualai ir maždaug 30-44 metų amžiaus. Tiesa, žiūrint į užsikrėtusių svetimšalių dalį Lietuvoje, tarp jų daugiau – moterų. Iš dešimties užsikrėtusių atvykėlių du trečdaliai yra būtent moterys.
„Vienišos moterys, jos tikrai susiranda partnerius ir kitos, na reikia pripažinti galbūt ir kažkiek seksualines paslaugas teikiančios moterys. Labai reikia būti budriems ir mūsų visuomenės atstovams“, – įspėjo R. Matulionytė.
Anot medikės, nors ŽIV virusui Lietuvoje yra tikimybė plisti ir pereiti į kitą infekcijos lygį, bet situacija iš esmės nėra niekuo išsiskirianti – tai natūralus Europos gyvenimas, į kurį turime integruotis.
„Čia žinutė taip pat yra ir visiems šeimoms gydytojams, medicinos sistemai, kad ne tik migrantai. Mes labai daug matom lietuvių pacientų, kuriems labai vėlai nustatomas ŽIV. ŽIV gydymas yra labai nebrangus. Gydymo įstaigos galbūt taupo. Galbūt tai kažkokia stigma paskirti, kodėl aš turiu galvoti, bet po to paskiria šimtais ir tūkstančiais kartų brangesnius tyrimus“, – apmąstė „Santaros klinikų“ infekcinių ligų gydytoja.
Tačiau, anot Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, labiausiai nerimą kelia, kad daugiausia žmonių ŽIV užsikrečia lytiniu keliu, o ne vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Pernai net šeši iš dešimties užsikrėtusiųjų susirgo būtent lytiniu būdu. O net trečdalis neįsivaizduoja, kaip užsikrėtė ŽIV.
„Pagrindinis ŽIV užsikrėtimo kelias Lietuvoje yra lytiniai santykiai. Ši tendencija Vakarų Europos šalyse jau buvo stebima ir mes ateiname į tą lygį, kas jau kitose šalyse buvo žinoma“, – kalbėjo K. Rudaitis.
Pernai Lietuvoje buvo diagnozuotas 21 AIDS atvejis. Šis imunodeficito sindromas išsivysto dėl ilgalaikio ŽIV viruso poveikio imuninei sistemai. Tačiau jei asmuo vartoja vaistus nuo ŽIV, jau maždaug po mėnesio viruso kiekis kraujyje tampa toks mažas, kad žmogus nebėra infekcijos platintojas ir perdavimo rizika išnyksta. Tačiau be gydymo daugumos infekuotųjų liga progresuoja iki AIDS ir dažniausiai baigiasi mirtimi.
Visą reportažą žiūrėkite aukščiau pateiktame vaizdo įraše.

































































































































































































































































































