REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors už lango dar kai kur boluoja sniegas, jau pradėjo migruoti pirmosios varlės. Gamtininkai ragina vairuotojus būti itin atidžius, ir matant varlę kelyje – stabtelėti.

Nors už lango dar kai kur boluoja sniegas, jau pradėjo migruoti pirmosios varlės. Gamtininkai ragina vairuotojus būti itin atidžius, ir matant varlę kelyje – stabtelėti.

REKLAMA

Mat varliagyvius turime saugoti kaip savo akį: pasak specialistų, kasmet jų mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Per pastaruosius trejus metus, kaip pastebi gamtos žinovai, kai kurių varliagyvių, pavyzdžiui, rupūžių populiacija sumažėjo maždaug 80 procentų.

Atitvarus apsaugančius varles nuo žūties po mašinos ratais tvarko Pavilnių ir Verkių regioninių parkų atstovas. Ir ne be reikalo darbuojasi. Jau pradėjo migruoti pirmosios pievinės varlės.

„Ten už tiltelio, kur daug daug lapų, jau matėm varlių“, – sako auklėtoja Kornelija.

Sako varlių ir driežų matę ir gamtoje dieną su darželinukais leidžiančios lauko darželio auklėtojos. Tad jeigu saulė pašvies stipriau ir oras sušils iki dešimties šilumos ar daugiau, varlių migracija didės. Kils ir didesnė rizika žūti po mašinos ratais. Ir ne tik pievinėms varlėms.

REKLAMA
REKLAMA

„Prie jų prisijungia rupūžės. Ir žmonės dažnai pastebi rupūžių pateles ir ant jų užlipusius patinėlius, ir sako: štai tinginiai, kurie keliauja savo žmonai ant sprando, bet patinėliai taip pat atlieka savo ir padeda išspausti ikrelius“, – aiškina gamtininkas Almantas Kulbis.

REKLAMA

Todėl bent jau kol kas tik atitvarai gali apsaugoti visus šiuos varliagyvius nuo pragaišties. Ruošdami apsaugas gamtininkai stebi kiekvieną detalę.

„Jeigu bus per aukštai, suaugs velėna, daug bus lapų ir kitų žaliųjų atliekų, tai tiesiog bus nebeveiksminga sistema“, – teigia parkų atstovas Paulius.

Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos vadovė sako: ten, kur nėra stacionarių atitvarų, teks kelią nuo varlių tverti kilnojamais – stovės tinklai ir kibirai su skylėmis dugnuose nutekėti vandeniui.

„Jau kai bus įrengti tie kibirai, reikės tas varles pernešinėti iš vienos kelio pusės, į kitą. Kiek mes suspėsim, kiek savanorius organizuosim. Ir gyventojų prašysim“, – kalba parkų vadovė Jolanta Radžiūnienė.

REKLAMA
REKLAMA

Gamtininkai sako, kad varliagyvius Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, turime saugoti, kaip savo akį. Bučiuoti gal nereikia, bet saugoti – būtina.

„Visų pirma, tai varliagyvių populiacija stabiliai mažėjanti yra. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pasaulyje net ir grėsmingai mažėjanti. Visų varliagyvių rūšių“, – tvirtina A. Kulbis.

Per trejus metus kai kurių varliagyvių populiacijos sumažėjo maždaug 80 procentų. Pavyzdžiui – rupūžių. O kas mažina visų jų populiaciją? Gamtininkai paaiškina, kodėl nyksta varliagyviai: kalti ne tik vairuotojai, kalta ir gamta, išnaikinanti balas.

„Nebelieka buveinių, kur gali varliagyviai neršti, kur gali vystytis. Mažėja mažų vandens telkinių, jų taip pat nelieka, įvairios ligos prisideda prie varlių populiacijos mažėjimo“, – teigia A. Kulbis.

Labai daug varlių žūva vis dar deginant pernykštę žolę. O jeigu nesaugosim varlių rizikuojame būti sukapoti uodų, kurie yra bene pagrindinis maisto šaltinis varlėms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų