žūm

Dirvožemis yra ribotas ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuris kaupia, filtruoja ir transformuoja daugybę medžiagų, tarp jų vandenį, maistines medžiagas ir anglį. Jis yra labai svarbūs siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, žemės ūkio gamybos ir aprūpinimo maistu, išsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Tačiau augantys vartotojų poreikiai ištisus dešimtmečius alino šį žemės sluoksnį  ir dabar konstatuojama, kad apie 70 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Pagal jį penkeriems metams šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Kaip pažymima Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) šalyje didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems reiškiniams blogėjo paviršinio vandens kokybė. Įvertinus vandens telkinių būklę nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų.

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose. Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Jos sprendimas leistų prisidėti tiek prie klimato kaitos švelninimo, tiek prie apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo.

Liko paskutinė savaitė pateikti paraiškas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, primena Žemės ūkio ministerija Šiam paraiškų laikotarpiui skiriami 105,3 mln. eurų ir ja pasinaudoti gali visų žemės ūkio sektorių, taip pat ir augalininkystės, atstovai, tačiau parama neteikiama traktoriams įsigyti, o kombainų įsigijimas nefinansuojamas augalininkystės sektoriams atstovams. Pratęsti paraiškų surinkimo laikotarpio neplanuojama.

Žemės ūkio ministerija kviečia augalininkystės ūkius suskubti pasinaudoti parama  išteklius taupančioms – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), rašoma pranešime žiniasklaidai.  Ūkininkai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas 2021-ųjų pabaigoje apsilankė Kauno rajono  ūkininko Audriaus Banionio ūkyje, sulaukusiame aplinkosaugininkų dėmesio, o vizitas ministro darbotvarkėje nebuvo deklaruotas, rašo LRT.   Kartu su K. Navicku vyko tuometinis laikinasis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovas Raimondas Sakalauskas. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, apsilankymui tarpininkavo įtakingos interesų grupės, o ūkyje vykę patikrinimai netrukus po vizito sustojo.

Europos Sąjungos, o kartu ir Lietuvos kiaulių augintojų padėčiai vis blogėjant, Europos Komisija (EK) kvies aukšto lygio darbo grupę ir kartu su ES narėmis analizuos jų problemas, Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pranešė eurokomisaras Janušas Vojciechovskis. Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taryboje dar kartą ragino ES paremti sektorių, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak ministro, kad ūkiai išgyventų, valstybės biudžeto lėšų nepakanka, ES parama būtina.

Tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus. Be to, nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc., nusprendė Žemės ūkio ministerija.  „Tiesioginių išmokų ribojimas prasidės nuo 60 tūkst. eurų. Tiems, kurie viršys 60 tūkst. eurų, išmokos bus mažinamos 85 procentais. Toks sprendimas yra, tai pateikta į strateginį planą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žmonių informavimui apie Žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje ketina išleisti 254,5 tūkst. eurų.  Už tokią sumą ji įsigijo visuomenės informavimo kampanijos paslaugas – neskelbiamas derybas laimėjo ir užsakymą metams gavo bendrovė „Magnet Lt“.  „Nors Žaliasis kursas jau pradėtas įgyvendinti, plačiajai visuomenei tai dar nėra žinoma ir pažįstama.

Iš žemės ūkio viceministro pareigų dėl asmeninių priežasčių traukiasi Paulius Lukševičius, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dėkoja P. Lukševičiui už darbą stiprinant lietuviškos produkcijos pozicijas ne tik šalies, bet ir užsienio rinkose. „Artimiausiu metu prie politinės komandos prisijungs du nauji viceministrai, kurie tęs pradėtus darbus“, - sako ministras.

Antradienį Seime – dar vienas išbandymas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Daliai žemdirbių ir ūkininkų garsiai išreiškus nepasitenkinimą ministro darbu, jis stojo į akistatą su parlamentarais, atsakydamas į jų užduotus kompromituojančius klausimus. Kiek anksčiau K. Navickui savo poziciją teko atstovėti prieš aukščiausius šalies vadovus ir opoziciją.

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas sako, kad sutarta išlaikyti stabilumą ir ieškoti priemonių konstruktyviam dialogui.  Anot Arūno Svitojaus, prezidentas ir dauguma žemdirbių pasisako už stabilumą, už darbo tęstinumą  nekeičiant žemės ūkio ministro. „Sutarėme su prezidentu, kad išlaikysime stabilumą. Prezidentūra, žemdirbių atstovai, savivalda ieškos instrumentų konstruktyviam dialogui“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Svitojus.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako jaučiantis prezidento pasitikėjimą. Susitikime su Gitanu Nausėda jis aptarė socialinį dialogą su žemdirbiais, žaliąją transformaciją, investicijas, būtinybę išsaugoti darbo vietas, smulkius vidutinius ūkius. „Tiesmukai neklausiau, bet jaučiu palaikymą (...) Aptarėme ir tai, kad reikia konstruktyvumo dialoge su žemdirbiais“, – BNS po susitikimo trečiadienį sakė ministras.

Lietuvai ir dar 13-kai Europos Sąjungos šalių raginant Briuselį kuo greičiau spręsti kiaulienos krizę ir taikyti išskirtines paramos priemones kiaulių augintojams, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad tokias priemones reikia vertinti atsargiai. Pasak jo, Briuselis girdi valstybių narių argumentus dėl laikinos pagalbos pratęsimo, o sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Valstybės valdomiems melioracijos įrenginiams atnaujinti reikėtų milijardo eurų, arba vidutiniškai 66,7 mln. eurų kasmet, jeigu darbai truktų 15 metų, sako Žemės ūkio ministerijos atstovė.  ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė įsitikinusi, kad 2022 metais tam reikėtų numatyti bent 2 proc. sumos – apie 20 mln. eurų, tuo metu kol kas suplanuota tik  2,88 mln. eurų.

Daugiau kaip 113 tūkst. ūkininkų jau gavo beveik 254 mln. eurų tiesioginių išmokų avanso už dirbamą žemę. Planuojama, kad iki gruodžio 1 dienos žemdirbius pasieks 369 mln. eurų avansinių tiesioginių išmokų.   Vidutiniškai vienas išmokų gavėjas turėjo gauti apie 2,6 tūkst. eurų. Be to, avansines kompensacines išmokas jau gavo ir ūkininkaujantys vietovėse, kur yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – 45 tūkst. ūkininkų išmokėta 32,4 mln.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigos prie ŽŪM. Tai ministerija siūlo įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą.  Pasak ministerijos, tarnybos statusą reikėtų pakeisti, kadangi didžioji dauguma tarnybos funkcijų yra susijusios su ministerijai priskirtomis valdymo sritimis.   „Be to, tarnybos strateginį veiklos planą šalies Vyriausybei ir dabar teikia ŽŪM.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priskirtų 20-ies įstaigų bei įmonių darbuotojai ir jų giminaičiai, deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, 2020 metais gavo 20,5 mln.

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) veikiančiose darbo grupėse ir komisijose yra korupcijos rizikų – jose veikia privatūs asmenys, galbūt užsiimantys neteisėta lobistine veikla, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Šis aspektas ypač aktualus, kai privatus asmuo yra tiesiogiai susijęs su konkrečia įmone, tačiau jam suteikiama galimybė dalyvauti sprendimų dėl teisės aktų, kurie reikšmingi ir kitoms panašią veiklą vykdančiomis bei konkuruojančiomis bendrovėms, priėmime“, – pranešė STT.

Nuo pandemijos nukentėjusiems kiaulininkystės ir paukštininkystės sektoriams – 12 milijonų eurų, praneša Žemės ūkio ministerija.  Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos siūlymui paukštininkystės (įskaitant kiaušinių gavybą, pakavimą, perdirbimą) sektoriui skirti 7,9 mln. Eur, o kiaulininkystės sektoriui – 4,1 mln. Eur.

Skirtingą produkciją gaminantys ūkininkai veikdami bendrai gali išlošti restoranams, mokykloms ar darželiams pristatyti šviežius ir ekologiškus maisto produktus. Ūkininkai tikina, kad šis būdas naudingas abiem pusėms – vartotojai greitai gauna kokybiškus produktus, o ūkininkams nereikia ieškoti tarpininkų ar patiems atskirai pristatyti produktus pirkėjams.

Kaune veikiantį Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinį, vadinamąją „veidrodinę“ ministeriją, grąžinti į Vilnių yra politinis tikslas, sako paskirtasis žemės ūkio ministras.   Tačiau Kęstutis Navickas dar negali pasakyti, kada parsikraustymas įvyks. „Ne visa ministerija, dėkui Dievui, buvo perkelta į Kauną. (...) Aišku, kad ministerija turi būti vienoje vietoje, sostinėje. Čia veikia Vyriausybė.

Į žemės ūkio ministro pareigas pretenduojanti Dalia Miniataitė teigia, kad pasiūlymas užimti šį postą jai buvo netikėtas, bet ji apsisprendė įvertinusi savo žinias ir patirtį. Kaip vieną svarbiausių darbų ji nurodė pridėtinės vertės kūrimą ir konkurencingumo didinimą žemės ūkyje, dėmesį naujajai ES finansinei perspektyvai.

Sutartis dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) patalpų Kaune nuomos turėtų būti pasirašyta rugsėjo 10 dieną, BNS patvirtino konkursą laimėjusios koncerno SBA įmonės vadovas Lionginas Šepetys. „Politinis aiškumas pagaliau atėjo, gavome raštą, pasirašytą naujojo ministro, kuriame yra sakinys, kad kviečiame sutartį pasirašyti rugsėjo 10 dieną“, – BNS penktadienį sakė L. Šepetys. „Panašu, kad nebelieka kliūčių ir abejonių“, – pridūrė jis.

Nuo balandžio pradžios Kaune oficialiai pradėjo veikti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) padalinys arba „veidrodinė“ ministerija. Daugelis regiono gyventojų teigiamai vertina ministerijos perkėlimą, rodo visuomenės apklausa, rašoma pranešime spaudai. Ministerijos padalinys antradienį oficialiai atidarytas adresu I. Kanto g. 23. Beveik 400 kv. m bendrojo ploto patalpos panaudos sutartimi perimtos iš valstybės įmonės Turto bankas.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pakoregavus ekologinių ūkių sertifikavimo taisykles, yra korupcijos rizikos, pareiškė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Sertifikavimo įstaigai savo nuožiūra sprendžiant dėl įrodymų objektyvumo ir tinkamumo, be nustatytų kriterijų, sukuriamos sąlygos korupcijos rizikai“, – pranešė STT. Pagal naujas taisykles ūkininkai savo iniciatyva ir ištekliais sertifikavimo įstaigai gali įrodyti, kad jų produkcija neužteršta.

Siūlomi vaučeriai pakenks verslui, institucijoms ir patiems pirkėjams, o kainos, įvedus juos, tik didės, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtame šios naujovės neoficialiame vertinime, kurį pavyko gauti naujienų portalui 15min.lt. Nors ši ministerija yra atsakinga už vaučerių įvedimą, jos specialistai patys netiki, kad ši kainų priemonė veiktų. Anaiptol, perspėjama, kad parama gali būti nelegali ir iš jo pasipelnytų sukčiai. 15min.

Už įrašą feisbuke – 100 eurų, už straipsnį – 400 eurų, už vieną „kliką“ – 36 centai, už reportažą – 18 tūkst. eurų. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) viešinimui per artimiausius kelerius metus išleis net 6 milijonus eurų. Ekspertų vertinimu, tokia kaina yra gerokai per didelė, rašo portalas 15min.lt. Žemės ūkio ministerija šiemet baigė net keturis viešuosius pirkimus, skirtus viešinimui, ir pasirašė sutartis už 5,5 mln. eurų.

Žemės ūkio specialistų trūkumas jau rėžia akis. Šįmet Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) krimsti mokslus pradėjo tik 264 studentai, o kai jie šią aukštąją mokyklą baigs, rinkai reikės 3,5 ar net 4 kartus daugiau žemės ūkio specialistų. Tokią išvadą padarė pedantišką tyrimą atlikę ASU mokslininkai.

Uosių džiūvimas – problema, kankinanti daugelį Europos miškų. Skaičiuojama, kad per paskutinius dvidešimt metų uosių džiūtis pasiekė pandemijos lygį. Ne išimtis ir Lietuva – moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad nebeliko nė vieno nepažeisto medyno.

Žemės ūkio ministerija pradėjo Žuvininkystės tarnybos vadovės Indrės Šidlauskienės veiklos tarnybinį patikrinimą - įtariama, kad ji galėjo fiktyviai įdarbinti žmones. Žemės ūkio viceministras sako, kad jai pasiūlyta atsistatydinti, tačiau pareigūnė tai padaryti atsisakė. „Gavome informacijos dar praėjusią savaitę, kad tarnyba yra įdarbinusi fiktyviai žmones. Viena moteris yra įdarbinta nuo 2014 metų. Įtariame, kad vadovė galėjo prie to prisidėti“, - BNS pranešė Artūras Bogdanovas.

Ministrų kabinetas pasitarime praėjusią savaitę atmetė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymą visiškai panaikinti nuo 2001 metų galiojantį agresyvių – kovinių bei pavojingų šunų veislių ir jų mišrūnų sąrašą. Tačiau tuo taškas šio sąrašo likimo istorijoje nepadėtas – ŽŪM įpareigota pasiaiškinti, kokiu tikslu toks siūlymas dėl sąrašo naikinimo buvo rengtas.

Žemės ūkio ministerija pasiūlė Vyriausybei į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo pareigas paskirti viceministrą Darių Remeiką.   „Taip, galiu patvirtinti“, - BNS antradienį sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, paprašytas patvirtinti šią informaciją. D.Remeika Lietuvos maisto ir veterinarijos sistemoje dirbo nuo 1995 iki 2006 metų, 2004 - 2006 metais buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Jau kelis dešimtmečius susiduriame su didėjančia grėsme – dirvos erozija, kuri sukelia dirvožemio degradaciją. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, ši problema jau dabar yra opi daugiau nei 110 valstybių – kasmet dėl šios priežasties žemdirbiai senajame žemyne praranda iki 50 000 ha dirbamos žemės. Ne geresnė situacija ir Lietuvoje – dirvožemio degradacijos požymiai vis stiprėja.

Melioracijos statiniai ir sistemos Lietuvos žemės ūkiui tarnauja jau vidutiniškai puse amžiaus, o jų eksploatacinis laikotarpis beveik išseko. Dėl lėšų trūkumo ir vangaus melioracinių sistemų remonto blogos būklės naudmenų plotai kasmet didėja. Pagal VĮ Valstybės žemės fondas pateiktus duomenis bei Melioruotos žemės ir melioracijos statinių centrinės duomenų bazės suvestines, šiuo metu valstybei priklauso daugiau kaip 50 000 km melioracijos griovių, kurių nusidėvėjimas siekia 82 proc.

  Žemės ūkio ministerijoje pradėtas tarnybinis patikrinimas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovo Danieliaus Kuprio atžvilgiu įtariant, kad jis galėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, nuomodamasis sau valstybinę žemę.   „Šiandien mane viceministras informavo, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas“, - BNS trečiadienį sakė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. „Aš manau, kad vertinsime kaip vadovo kompetenciją, ar jis tinkamas eiti tas pareigas, ar ne“, - pridūrė jis.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) paskelbtame konkurse į Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas dokumentus pateikė 27 kandidatai, BNS patvirtino ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Božena Zaborovska-Zdanovič. Pasak jos, kandidatų dokumentai bus tikrinami 5 darbo dienas, vėliau 20 darbo dienų Valstybės tarnybos departamente bus tikrinami kandidatų vadovavimo gebėjimai.

  Žemės ūkio ministerija netinkamai atstovavo valstybei, nes nepasirūpino, kad jos valdoma įmonė Lietuvos žirgynas laiku sumokėtų 250 tūkst. eurų dividendų, po 2014 metų ministerijos audito nurodo Valstybės kontrolė. Ministerija teigia, kad kitu atveju žirgynas būtų žlugęs.   Pasak valstybės kontrolės pranešimo, ministerija priėmė neteisėtus sprendimus, leisdama dividendus pervesti dalimis ir už tai nemokėti palūkanų.

 Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam įstatymų pakeitimui, kurių tikslas – nustatyti aiškias baudžiamosios ir administracinės atsakomybės taikymo ribas bei nuoseklias sankcijas už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą. Įstatymų pakeitimus turės priimti LR Seimas.

Pagaliau Lietuvą pasiekė labai laukta naujiena – Europos Komisija šiandien patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą. Kelerių metų Žemės ūkio ministerijos ir jos socialinių partnerių darbas vainikuotas sėkme. Lietuvos kaimo plėtros programą Europos Komisija patvirtino vieną iš pirmųjų visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos kaimo plėtros programa – tai vienas pagrindinių artimiausių septynerių metų laikotarpio šalies žemės ūkio ir kaimo plėtros finansinis veiklos instrumentas.

Žemės ūkio ministerija kartu su Zarasų rajono savivaldybe vasario 7 d. Dusetose organizuoja tradicines respublikines ristūnų žirgų lenktynes ,,Sartai 2015". Lenktynės rengiamos Dusetų hipodrome, kuriame jau vyksta parengiamieji darbai, ant bėgimo takų ruošiamasi lieti ledą. Pagal per daugelį metų susiklosčiusias gražias renginio tradicijas, lenktynės orientuojamos į devynis pagrindinius važiavimus. Žirgų vadeliotojų lauks prizai ir medaliai.

 Žemės ūkio ministerija antradienį ketina kreiptis į naująjį Europos Sąjungos žuvininkystės komisarą, kad atsakomybę už Rusijoje sulaikytą laivą „Jūros vilkas“ prisiimtų Žvejybos Šiaurės rytų Atlante komisija. Šiomis dienomis laiško turinį derino dvi ministerijos – Žemės ūkio ir Užsienio reikalų. Pasak Lietuvos pareigūnų, komisija nepranešė valstybėms apie tai, kad pasikeitė Rusijos išskirtinės ekonominės zonos ribos, ir todėl Lietuvos laivas „Jūros vilkas“ galėjo patekti į Rusijos zoną.

Žemės ūkio ministerija dėl Barenco jūroje Rusijos sulaikyto žvejybinio laivo „Jūrų vilkas“ kreipėsi į Europos Komisiją. „Po to, kai Užsienio reikalų ministerija išsiuntė notą Rusijos ambasadai Lietuvoje, mes savo ruožtu informavome Europos Komisijos jūrų reikalų ir žuvininkystės direktoratą. „Jūrų vilkas“ žvejodamas nekirto Rusijos sienos, tą patvirtino palydovinės nuotraukos.

Šernai – tai yra vieni pagrindinių afrikinio kiaulių maro virusų skleidėjų, todėl būtina imtis priemonių, kad jų populiacija būtų sumažinta. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas susitiko aptarti žvėrių medžioklės taisyklių klausimų. Vienas iš pagrindinių aspektų – šernų medžioklė. Anot Aplinkos ministerijos atstovų, nėra aišku, ar medžioklę reikia vykdyti su varovais ar be jų.

Rusijos embargas – vienas aktualiausių šiandienos klausimų. Dėl draudimo įvežti į Rusiją lietuviškąją žemės ūkio produkciją nuostolių patirs pieno, mėsos ir kiti sektoriai. Žemės ūkio ministrės kvietimu į ministeriją atvyko socialiniai partneriai papasakoti esamą situaciją ir rastį bendrus sprendimus. „Norėčiau iš Jūsų išgirsti pirminę informaciją, sužinoti apie esamą padėtį. Jau kalbėjome apie naujų rinkų paieškas – šis procesas vyksta, tačiau tam reikia laiko, kurio dabar neturime.

Vilniaus rajono Sirvydiškių kaime, ūkininko Algio Alfredo Kaušakio ūkyje laikyta laukinių arklių banda jau beveik pasiruošusi keliauti į naujus namus. Anot specialistų, per 100 arklių fiziškai sustiprėjo, tereikia paruošti dokumentus ir atlikti kitas pardavimui būtinas procedūras, kurios, deja, nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.

Žemės ūkio ministerija siūlo griežtesnius žemės pardavimo saugiklius negu Seimo Kaimo reikalų komiteto sudaryta speciali darbo grupė. Ministerija siūlo leisti pirmuosius 5 hektarus žemės įsigyti be jokių apribojimų - dukart mažiau nei darbo grupė. Akcijų ar pajų pardavimus ministerija siūlo prilyginti žemės perleidimo sandoriui, kai juos pirktų-parduotų daugiau nei 5 ha dirbamos žemė valdančios bendrovės, o po sandorio viena bendrovių taptų daugiau nei 25 proc. akcijų valdytoja.

 Kasmet Žemės ūkio ministerija sulaukia vis daugiau elektroninių užklausų ir prašymų, kurioms tinkamai atsakyti prireikia vis daugiau laiko bei žmogiškųjų resursų. Todėl ir buvo inicijuotas bei įgyvendintas projektas „Asmenų aptarnavimo Žemės ūkio ministerijoje kokybės tobulinimas“. Jo tikslas – padėti abiems pusėms: tiek ministerijos žmonėms, kurie kasdien neautomatizuotai ir vis sudėtingiau valdė plūstančių užklausų srautą, tiek besikreipiantiems, kurie nekantravo, laukdami atsakymų.