žūm

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atkreipia šalies bitininkų, medaus pakuotojų ir prekybininkų dėmesį, kad ženklinant bičių medų, jo etiketėje negali būti nurodomas terminas „natūralus“. Tokias išvadas pateikė Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, įvertinusi atitinkamą Europos Komisijos išaiškinimą. Kreipimąsi dėl medaus ženklinimo išaiškinimo inicijavo Lietuvos bitininkų sąjunga.

Naujojo laikotarpio ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai biudžeto dalybos kaitina ir žemdirbių, ir miškininkų, ir kaimo bendruomenių aistras. Miškininkai nuogąstauja, kad jiems europinės paramos gali būti atriekta mažiau nei priklausytų. Žemės ūkio ministerija siūlo kompensuoti išlaidas tik už miškus, pasodintus iki 25 balų našumo žemėje, ir atsisakyti miškų aplinkosaugos priemonės. Ūkininkai ragina miškininkus, užuot nerimavus, išsiaiškinti, kur ir kaip iki šiol buvo sodinami miškai.

Antradienį ūkio ministro E. Gusto patarėja ryšiams su visuomene paskirta viešųjų ryšių specialistė, žurnalistė Vaiva Gogelienė, pastaruoju metu dirbusi LDK valdovų rūmų atstove spaudai. V. Gogelienė dirbo kultūros ministro Arūno Gelūno atstove spaudai, patarėja viešiesiems ryšiams.

Žemės ūkio kooperatyvų atstovai, siekdami glaudesnio bendradarbiavimo, susitarė susitikti gruodžio mėnesį ir įkurti žemės ūkio kooperatyvų konfederaciją. Akivaizdu, bet neįtikėtina – nuo 2008-ųjų pradžios iki 2011-ųjų pabaigos Lietuvoje buvo įsteigti 104 nauji žemės ūkio kooperatyvai, tačiau, kaip ir prieš 10 metų, oficialiai šalyje veikia tik apie 200 kooperatyvų. Kur dingsta kooperatyvai? Žemės ūkio rūmų surengtoje konferencijoje į šį svarbiausią klausimą liko neatsakyta.

Dabar pradėta vykdyti valstybinė Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje programa leidžia tikėtis, kad mūsų šalies vandenyse bus atkurti šių žuvų ištekliai. Šią programą, kuri numatyta iki 2020 m., praėjusį pavasarį patvirtino aplinkos ir žemės ūkio ministrai. Ją įgyvendinant vakar Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų specialistai į Nerį išleido per penkis tūkstančius eršketų jauniklių. Išleidžiant šiuos jauniklius dalyvavo ir kolegos iš Latvijos, atvykę pasisemti patirties.

Žemės ūkio rūmams Vyriausybė suteikė garbingą teisę paskirstyti valstybės lėšas arklių asociacijoms veislininkystės veiklai vykdyti, tačiau iki šiol to nepadaryta. Tikėtasi, kad savivaldos organizacijos teisingiau paskirstys dalį valstybės lėšų, tačiau aiškėja, kad jos tokiam uždaviniui dar nepribrendo. Noras skirstyti valstybės lėšas yra, o štai atsakomybės, regis, trūksta.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) teikia projektą, kurio esmė - šiltnaminių daržovių augintojams taikyti mažesnius tarifus už elektrą, šildymą bei dujas. Esą tik taip bus įmanoma užtikrinti, kad net ir šaltu periodu visi valgytume lietuviškas daržoves. Tačiau tokiu atveju visiems kitiems gyventojams, kurie daržovių neaugina, ir elektra, ir dujos, ir šildymas gerokai pabrangtų.

Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kuriame buvęs žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) direktorius Saulius Silickas kaltinami piktnaudžiavimu ir turto pasisavinimu.

Nenašių žemių ūkininkai pasipiktinę, kad jie labiausiai kenčia nuo dviejų greičių Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos. Dėl trečdaliu sumažėjusių kompensacinių išmokų ūkininkauti nepalankiose vietovėse ūkininkaujantys žemdirbiai jaučiasi stumiami į užribį. Tikėjęsi tokių pačių subsidijų, kokias gavo ankstesniais metais, jie planavo atitinkamas investicijas ir išlaidas. Paramai sumažėjus, planai žlunga.

Naujųjų metų išvakarėse žemdirbišką žiniasklaidą apskriejo straipsniai, tvirtinantys, kad, girdi, Jono Ramono Seime inicijuota rezoliucija „Dėl Europos Komisijos numatomų diskriminacinio pobūdžio išmokų šalies žemės ūkiui 2013-2020 m. finansiniam laikotarpiui“ suklaidino Seimo narius. Vienur šiuos straipsnius pasirašė anoniminė žemės ūkio ekspertų grupė, kitur jie buvo pateikti, kaip oficiali Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) informacija. Keista tik tai, kad abiem atvejais tekstai beveik sutampa.

Žemės ūkio ministerijoje bręsta idėja pastatyti milžinišką statinį – veislinės vertės nustatymo centrą. Nekantraujama panaudoti daugiau nei 40 milijonų ES fondų lėšų, rašo „Respublika“. Centro nauda esą neišmatuojama: bus galima rengti galvijų parodas–aukcionus, nustatyti jų vertę ir iš karvės dukart daugiau pieno išmelžti. Deja, ūkininkai, dėl kurių šis centras bus statomas, nusiteikę skeptiškai. Jie mano, kad toks statinys šaliai – per platus užmojis.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai – 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai – 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Rytoj baigiasi jau antrasis šiais metais paraiškų rinkimas žemės ūkio produkcijos perdirbimui bei rinkodarai remti. Projektų įgyvendinimui bus naudojamos kitų metų ES ir nacionalinės paramos lėšos.

Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) pastaruoju metu sudrebinęs ne vienas skandalas, susijęs su manipuliacijomis sklypais, pagaliau nušlavė ir daugelį metų generalinio direktoriaus poste tarsi granito uola stūksojusį Kazį Maksvytį, rašo „Lietuvos rytas." Žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius NŽT direktoriaus atsistatydinimo prašymą vakar patenkino nedelsdamas. K.Starkevičius pripažino tarnybos vadovui turėjęs nemažai priekaištų.

Po skandalingai išdalytų ne viešojo konkurso, o išrinktųjų apklausos būdu milijonų žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susigriebė. Šįkart maždaug 19 mln. litų sklaidai apie ministerijos darbą jis deklaruoja paskirstysiąs teisingai. Tačiau “Respublika" turi įrodymų, kad dėl milijonų, dar nepaskelbus konkurso, galėjo vykti slaptos derybos. Prarado supratimą Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia viešąjį jos veiklos sklaidos visuomenės informavimo priemonėse konkursą.

Po kokybinės pertvarkos nuo šių metų pradžios veiklą pradėjo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), kuris apjungė Lietuvos žemdirbystės, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės bei Lietuvos miškų institutus.

Augintojų sąskaitas pasiekė pirmosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už 2009 m. gyvulius, pradėtos mokėti nuo gruodžio 15 d. Gyvulių augintojus už šių metų I-III ketvirčiais realizuotus 9-ių mėnesių ir vyresnio amžiaus bulius pasieks 543 Lt dydžio specialiosios išmokos. Už 2009 metus jiems taip pat bus mokamos atsietosios nuo gamybos 220 Lt dydžio skerdimo ir 50 Lt dydžio ekstensyvinimo išmokos. Iš viso pagal šias išmokas žemdirbiams bus pervesta apie 65 mln. Lt.