žolininkas

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų.   Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų. Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Vasara – laikotarpis, kuomet gamta žmogų apdovanoja geriausiomis gėrybėmis, saulė šildo savo spinduliais ir aprūpina organizmą reikiamais vitaminais. Tačiau atėjus rudens pabaigai, vis labiau pastebime prastėjančią nuotaiką, kartas nuo karto atsirandančias sveikatos bėdas ir kitus negalavimus. Vis labiau artėjant lėtam žiemos periodui gali net ir atrodyti, kad visos negandos tik kaupiasi į bendrą katilą.

Vasara jau baigėsi, tačiau vaistažolių pievose ar miškuose dar tikrai galima rasti. Žolininkas Marius Lasinskas rekomenduoja suskubti prisirinkti augalų, kurie privalo būti jūsų vaistinėlėse. Siauralapis gaurometis – vaistažolė, kurią žolininkas giria labiausiai, nes ji ne tik padeda stiprinti imunitetą ar atėjus rudens ir žiemos negandoms kovoja su peršalimu, bet ir stiprina nervų sistemą. Antroji vaistažolė, kurią žolininkas vadina vitaminų karaliene – dilgėlė.

Žolinė – vieniems tai šventė, kurios metu yra šventinamos vaistažolės, prisimenama dalis protėvių papročių, o kitiems – tik dar viena nedarbo diena arba „ilgasis savaitgalis“. Vis dėlto Žolinės metu – naudinga pasirūpinti artėjančiu rudens, žiemos sezonu, kuomet po vasaros linksmybių grįžta vėsūs orai ir dažniau nei įprastai kimbančios ligos.

Ir maistas, ir vaistas – taip apie miškuose jau augančias poniabudes kalba liaudies medicinos žinovai, šiems grybams priskirdami stebuklingas galias. Jie stiprina imunitetą, slopina sąnarių uždegimus ir net didina vyrų potenciją ir moterų vaisingumą. O jei suvalgyta ir nepadės, tai bežiūrint, kaip keičiasi subrendusiuos poniabudės išvaizda, gali tikrai kilti erotinių minčių. Grybauti į Buktos mišką netoli Marijampolės išsiruošęs Kęstutis į kibirą krauna poniabudes.

Ar jau pakankamai pasiruošėte vaistažolių žiemai? Jei nespėjote – dar pats metas suskubti rinkti siauralapį gaurometį. O jis, kaip sako žolininkai, stebuklingas augalas – nuo nervų, nuo galvos skausmų, skrandžio negalavimų ir net vėžį gydo. Tinka šviežias, džiovintas ir fermentuotas. Vaistažolininkas Marius Lasinskas į pintinę krauna siauralapio gauromečio lapus. Dabar dar metas juos rinkti. O žiedai jau baigia nužydėti, tad atsargiai, kad išdžiūvę pūkais nevirstų.

Vaistažolių sostine vadinamuose Švenčionyse surengtas netradicinis čempionatas – dėl geriausiųjų ir greičiausiųjų titulo varžėsi ne sportininkai, o Aukštaitijos krašto vaistažolių rinkėjai. Šešiolika komandų lygiai per valandą turėjo surinkti dvidešimt penkių rūšių žoleles. Varžėsi ir profesionalai, ir mėgėjai. Žolininkė Rasa tuoj po starto vaistažolių dairosi ant Kačėniškės piliakalnio, Sirvėtos regioniniame parke. Drauge ir mažoji pagalbininkė Paulina.

„Kartu su vyru pavasarį kasmet skubame į mišką prisirinkti meškinio česnako. Esu girdėjusi, kad jo nauda yra ypač didelė. Norėčiau paklausti, ar tikrai? Kadangi šią žolelę rekomenduoju visiems savo draugams, įdomu, ar ji tinkama visiems?“, – rašo kaunietė. Naujienų portalas tv3.lt apie meškinio česnako naudą pasiteiravo vaistažolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.