Kuo toliau žengia medicinos mokslas, tuo dažniau atsigręžiame į gamtos dovanas. Padėti mūsų sveikatai ir grožiui gali ne tik žolynai, uogos, bet ir medžiai. Vienas universaliausių medžių – beržas.
Žolininkai gydymui naudoja beržų pumpurus, lapus, džiovintą jų žievę, žirginius, sulą, degutą ir aromatinius aliejus, kuriuos išgauna iš šviežių beržų ūglių. Vaistai, paruošti iš beržų, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, gerina kraujotaką, jais gydomas lėtinis šlapimo pūslės uždegimas, reumatas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, aterosklerozė ir daugybė kitų ligų.
Beržų lapų galima prisiskinti iki Joninių. Džiovintų jų galite turėti visus metus. Iš beržų lapų paruošta arbata padės pašalinti iš organizmo skysčių perteklių. Jei ima tinti kojos, ypač vakare, po darbų, vadinasi, jūsų organizme per daug skysčių. Su skysčiais pasišalins ir nereikalingos druskos, sąnariai liks lankstūs.
Beržas padeda gydyti avitaminozę, sustiprinti ir išvalyti organizmą, pagerinti virškinimą. Augalo lapuose gausu rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, dervų, vitamino C bei kvapiųjų medžiagų – fitoncidų, kurie naikina daugelį ligas sukeliančių bakterijų ir virusų. Todėl beržas padeda palengvinti atsikosėjimą ir skatina prakaitavimą, todėl jis tinka sergant ir kvėpavimo takų ligomis. Valgomąjį šaukštą džiovintų lapų reikia užpilti stikline verdančio vandens ir palaikyti kelias valandas. Nukošus arbatą galima gerti šiltą arba šaltą tris kartus per dieną.
Jauni beržų lapai malšina skausmą, tad neretai naudojami reumatiniams ir raumenų skausmams malšinti. Aš iš beržų lapų darau „pirties“ arbatą. Į ją dar dedu ramunėlių, vingiorykščių. Išeina skani, kvapni arbata, kurį gerai malšina troškulį ir skatina prakaito išsiskyrimą.
Vandeniu praskiestu beržų lapų antpilu galima trinti skaudančius sąnarius, dėti jo kompresus ant sumuštų, patinusių vietų, malšinti raumenų uždegimą. Bet tam geriau naudoti vantas. Yra daug patarlių apie beržines vantas: „Beržinė vanta – geriausias gydytojas“, „Pirtyje pasivanojai – atgimei“, „Pirtis vanoja, pirtis ant kojų pastato“, „Pirtis visas nuodėmes nuvalo“. Mat beržų lapuose yra eterinių aliejų, vitaminų C, A, todėl žmonių, dažnai besiperiančių beržinėmis vantomis, oda būna graži ir sveika. Beržų lapai turi antiseptinių savybių: valo odą, padeda žaizdoms greičiau užgyti ir ramina. Naudingas ir vanduo, kuriame buvo mirkytos beržinės vantos. Jis stiprina plaukus ir naikina pleiskanas. Tad neužmirškite juo perplauti galvos.
Dabar dar galite spėti prisiskinti putinų ir šermukšnių žiedų. Jų prisidžiovinę, turėsite vaistą nuo kosulio. Renkami ir mėlynių ūgliai – 7–8 cm nuo viršūnės. Jei susivėlinsite, mėlynių ūglius galėsite rinkti tik rudenį. Jos padeda sergantiesiems cukralige. Dar galima pasiskinti ir dilgėlių viršūnėlių – kuo jaunesnių lapelių. Dilgėlių galima dėti į vitaminines arbatas, jomis skalauti plaukus, jų nuoviru tepti odą. Vitamininę arbatą paskanins juodųjų serbentų lapai. Jie suteiks arbatai ir aromato. Neužmirškite, kad juoduosiuose serbentuose labai daug vitamino C, taigi jis tinka peršalus, pervargus, nusilpus.
Pataria Aleksandra Stasytienė, žolininkė.
