vytautas mitalas

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Laisvės partija, galima sakyti, išmoko dirbti politinį darbą, kuris grįstas priešininkų klaidinimu. Norėdami žengti dar vieną laiptelį civilinės sąjungos įteisinimo link, laisviečiai atliko apgaulingą manevrą: iš pradžių paprašė išimti iš Seimo darbotvarkės Civilinės sąjungos įstatymo projektą, kuris atvertų kelią homoseksualių asmenų porų teisinių santykių sureguliavimui, bet antradienį netikėtai pasiūlė įtraukti klausimą atgal.

Šimonytė patenkino Šiugždinienės atsistatydinimo prašymą ir perdavė jį palaiminti prezidentui. Premjerė nurodė, kad naujo kandidato į ministrus nesiūlys, nes nusprendė bet kokiu atveju baigti Vyriausybės darbą – arba su išankstiniais Seimo rinkimais, arba su atsistatydinimu. Toks ultimatumas jau spėjo nustebinti ir koalicijos partnerius ir opoziciją, premjerės elgesį kai kurie politikai jau lygina su mažo vaiko kaprizais. „Duokime Lietuvai dar daugiau jėgos. Ačiū.

Konservatorių pastangomis atmetus pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad „laisviečiai“ atidžiau vertins ir partnerių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) projektus.

Valdančiųjų koalicijos narys Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad mokesčių reformos paketui pasiekus parlamentą kai kurie mokesčiai turės būti keičiami. Anot jo, dėl dabartinės reformos valstybės biudžetas negautų daugiau mokesčių, ji tik perstumdytų eilutes – iš vienų daugiau paimtų, o kitiems daugiau duotų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei antradienio vakarą paviešinus savo 2019–2020 metų išlaidų Kauno savivaldybės taryboje ataskaitas, Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, jog paviešinti dokumentai neatsako į visus klausimus.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Gyvenime yra tik du neišvengiami dalykai – mirtis ir mokesčiai. Tik klausimas, kokie tie mokesčiai bus. Nors viešojoje erdvėje daug triukšmo sukelia, kai valdančiosios koalicijos partneriai ginčijasi dėl tokių temų, kaip homoseksualų partnerystė ar narkotikų dekriminalizavimas, dėl kurių ir taip sutarė nesutarti, panašu, kad didžiausias kibirkštis įžiebia diskusijos dėl mokestinės politikos.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo nariai: Vytautas Mitalas iš Laisvės partijos ir Paulius Saudargas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD). Pone Saudargai, jūs balsavote už laikinąjį bankų solidarumo mokestį.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė laikinam bankų solidarumo mokesčiui. Visgi valdančiųjų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis šiam projektui nepritaria.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Valdančiosios koalicijos partneriai, pasirodo, skirtingai supranta, ko nori iš mokesčių reformos. Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad mokesčių reformos siūlymai nebuvo iš anksto derinti tarp koalicijos partnerių, o jo bendražygiai turi kitokį matymą. Pokalbis su V. Mitalu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kas bus? Galbūt priimti mokesčių reformos visai nepavyks? Visų pirma, šita reforma turėtų būti pastatyta ant labai aiškių bėgių, ko mes siekiame.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei dėl siūlomos mokesčių reformos kritikos strėlės skrieja jau ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių. Daugiausiai aistrų kelia užmojai keisti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Opozicija priekaištauja, esą didesnė mokesčių našta užgrius vidutiniokus, o turčiai ir toliau lobs. Valdantieji taip pat nerimauja, kad didės mokesčių našta.

Politikai keliauja dažnai, bet už keliones savų pinigų nemoka. Dažniausiai išlaidos dengiamos mokesčių mokėtojų pinigais, tačiau kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai už jų keliones sumoka juos pasikvietusi valstybė ar organizacija. Tačiau daliai parlamentarų atrodo, kad tai reikėtų traktuoti, kaip dovanas sprendimų priėmėjams.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Po kilusio nepotizmo skandalo Laisvės partijos atstovai atgailauja. Tikina, kad buvo sudaryta regimybė interesų konfliktui, tačiau sveikina, kad tiek Agnė Belickaitė, tiek jos vyras viceministras Vincas Jurgutis nusprendė trauktis iš užimamų pareigų. „Akivaizdu, kad šita situacija ne dėl to, kad Vincas buvo, šiuo metu vis dar yra, Aušrinės viceministras, ne todėl, kad Aušrinė vadovauja Laisvės partijai, ir ne dėl to, kad Susisiekimo ministerijoje yra Laisvės partijos deleguotas ministras.

Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas džiaugiasi, kad po klausimų dėl galimo nepotizmo nauja „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore paskirta Agne Belickaite ir jos sutuoktinis ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis pasitraukė iš pareigų, tačiau sako, kad jie tai turėjo padaryti anksčiau. „Aš džiaugiuosi tokiu jų sprendimu, manau, kad jie turėjo būti padaryti anksčiau“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė V. Mitalas.

Finansų ministerijai siūlant ateityje nebeleisti gyventojams susigrąžinti dalies įmokų į trečios pakopos pensijų fondus, valdantiesiems priklausančių „laisviečių“ lyderis Vytautas Mitalas abejoja, ar toks žingsnis teisingas.    „Trečios pakopos knibinėjimas... Daugelis žmonių priprato prie pensijų kaupimo modelio ir tuos dalykus reikia daryti labai atsargiai, o kiekviena valdžia prie jų maga prikišti pirštus“, – antradienį Seime žurnalistams teigė parlamentaras.

Lietuvos bankas su Finansų ministerija paruošė naują mokestį šiemet milijardinį pelną susižersiantiems komerciniams bankams. Ketina apmokestinti viršpelnius, kuriuos bankai kraunasi išaugus paskolų palūkanoms. Finansų ministrė siūlo pinigus iš surinkto mokesčio skirti karinėms reikmėms – kelių, oro uostų ir kitų objektų statyboms. Kai kurie gyventojai piktinasi, kad ir toliau mokės dideles palūkanas, o naudą pasiims kažkas kitas.

Seimui svarstant Vyriausybės siūlomą kai kurių mokesčių pertvarką reikės įveikti įvairias interesų grupes, sako Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.  „Žinau, kad reikės įveikti atskiras interesų grupes, įvairiausius interesų sluoksnius, bet žinokite, tą anksčiau ar vėliau vis tiek būtų reikėję daryti ir visada yra geriau (anksčiau – BNS) negu vėliau“, – penktadienį per diskusiją dėl Vyriausybės planuojamų įstatymų pataisų Seime sakė V. Mitalas.

Netrukus Seime laukia ir daugybė kitų aštrių klausimų – valdantieji svarsto kurti tyrimų komisiją, kas pavedė Valstybės saugumo departamentui tikrinti Gitano Nausėdos štabo narius, savo eilės laukia ir Laisvės partijos Civilinės sąjungos įstatymas. Laisviečiams koją pakišti gali ir savivaldos rinkimai – jeigu du valdantieji antrajame ture bus išrinkti merais, koalicija nebeturės daugumos.

Laisvės partija šiuo metu yra valdančiojoje koalicijoje nacionaliniu lygmeniu, tačiau savivaldoje tai buvo vieno miesto – Vilniaus – partija. Kitose savivaldybėse laisviečiai merų ar savivaldybių tarybų narių neturėjo. Šiuose rinkimuose Laisvės partija iškėlė viso labo 15 kandidatų sąrašų skaičiuojant su koaliciniais. Kaip sako partijos vicemininkas Vytautas Mitalas, kandidatai buvo keliami ten, kur buvo stiprūs partijos skyriai.

Seime nerimstant aistroms apie tai, kaip buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių Čilėje pasiekė informacija apie jam mestus įtarimus sunkiais nusikaltimais, aiškėja vis daugiau detalių. Ar valdantiesiems svarbu, kas galėjo nutekinti informaciją Bartoševičiui? Daugiau apie tai Žinių radijo laidoje „Pozicija" su Laisvės partijos nariu, Seimo vicepirmininku Vytautu Mitalu.

Seimo vicepirmininkas, kalbėdamas apie galimą informacijos nutekinimą dėl Seimo nario mandato atsisakiusio Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, ragina ką nors žinančius apie situaciją „nebevalkioti virvės“ ir pateikti paaiškinimus. „Kviečiu tuos žmones, kurie dar kažko jaučiasi nepasakę, nebevalkioti virvės ir pasakyti ką jie žino, ką jie gali pasakyti, ką jie turi pasakyti, nes yra vieši asmenys“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo vicepirmininkas.

Seimo valdantieji vis labiau spiečiami į kampą dėl tyrimo, kas nutekino Bartoševičiui informaciją apie prokurorų pradėtą pedofilijos bylą. Opozicija savo žvilgsnius kreipia į Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri kelios valandos prieš Bartoševičiui skubotai iš Čilės atsiunčiant atsistatydinimo pareiškimą, turėjo pokalbį apie būsimus įtarimus Seimo nariui su Generaline prokurore.

Laisvės partijai nepavyko įtikinti Seimo kolegų pritarti kanapių dekriminalizavimui. Baudžiamojo kodekso pataisoms nepakako balsų. Šiai idėjai ne itin pritaria ir dalis teisėsaugos institucijų, sakydami, kad argumentas apie jauno žmogaus gyvenimo sugriovimą yra neteisingas, mat daugeliu atveju atsakomybės šie jau ir taip išvengia. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir Seimo narys Vytautas Mitalas.

Po daugiau nei 10 metų Seimo kavinėje parlamentarai vėl gali nusipirkti alkoholio. Tačiau nestipraus – iki 15 laipsnių. Kai kurie parlamentarai neslepia, kad esant progai pakels vyno taurę, o kitiems atrodo, kad restorane turėtų būti ne vien vyno, šampano ir alaus, bet ir stipresnio alkoholio – prabangaus viskio.

Laisvės partijos valdyba priėmė sprendimą steigti analitinį centrą – Liberalios demokratijos institutą. Kaip ketvirtadienį pranešė partija, planuojama, jog centras vykdys analitinę, tiriamąją ir šviečiamąją veiklą stiprinant liberalizmą bei liberalią demokratiją Lietuvoje. Liberalios demokratijos instituto vadovu tapo teisingumo ministrės patarėjas, partijos valdybos narys Danielius Ilkevičius. Instituto sprendimų priėmimo galią turės Laisvės partijos valdyba.

Seimas žengė dar pusę žingsnio į priekį svarstant mažo kiekio kanapių turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą Lietuvoje. Po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, pagal kurias mažo kiekio kanapių turėjimas savo reikmėms būtų baudžiamas įspėjimu arba bauda. Vis dėlto, lydinčiajam teisės aktui – Baudžiamojo kodekso pakeitimui – nepritarta, ir jis bus dar kartą svarstomas vėliau, rašoma pranešime spaudai. Žingsnį Seimas žengė, bet pratrūko pūliniais.

Generalinė prokuratūra atmeta Laisvės partijos atstovo Seime Vytauto Mitalo pareiškimą, jog generalinė prokurorė Nida Grunskienė pritaria frakcijos iniciatyvai dekriminalizuoti disponavimą nedideliu kanapių kiekiu be tikslo jas platinti.

Laisvės partija gavo dar vieną smūgį – nors tikėjosi, kad šiandien pavyks po svarstymo pritarti kanapių dekriminalizavimui, po aršių diskusijų teko nuryti karčią piliulę. Baudžiamojo kodekso pataisoms balsų nepakako. Laisviečiai, ryte kartoję, kad po praėjusio jiems nesėkmingo balsavimo pamokas išmoko, po šiandienos smūgio vėl prabilo, kad buvo apgauti. Jų kortas sumaišė balsavime nedalyvavę dekriminalizavimą palaikantys socdemai.

Laisvės partija tikisi, jog valdančiosios koalicijos kolegos parems jų iniciatyvą dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą, sako šios partijos frakcijos narys, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas. „Labai yra valdančiosios koalicijos frakcijoms nesunku pasirinkti, nes ir mokslo argumentai, ir koalicijos kolegų argumentai yra vienoje pusėje, tai aš tikiuosi, kad jie tą pusę ir pasirinks“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis.

Į Seimo salę grįžta Laisvės partijos iniciatyva dekriminalizuoti nedidelio kiekio kanapių turėjimą. Frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas viltingai žvelgia į ateitį ir mano, kad parlamentarai pritars šiai idėjai. Dėl šio projekto įtraukimo į plenarinių posėdžių darbotvarkę trečiadienį sutarė valdančiosios koalicijos frakcijų atstovai. Ketvirtadienį numatytas projekto svarstymas.

Kauno mero Matijošaičio kabinete vykstančiuose pasitarimuose nuolat dalyvauja jo sūnūs, gyvenimo draugė ir „Vičiūnų“ teisininkė. Tokias išvadas skelbia Seimo Antikorupcijos komisija, pradėjusi tyrimą, kai pavasarį Kauno savivaldybės administracijos direktorių pareigūnai sulaikė su rekordiniu Lietuvoje – 140 tūkst. eurų – kyšiu. Pasak išvadų, Kauno miesto savivaldybėje klesti palankios sąlygos korupcijai. Viešieji pirkimai esą smarkiai pabrangsta, o pusė jų net neįtraukiami į išankstinį planą.

Vilniuje prie Seimo šiandien turėjo susirinkti net 30-ies tūkstančių žmonių minia. Bent jau tokiam skaičiui žmonių leidimą prašė ir gavo protestuoti parlamento pašonėje grasinę įvairūs politikieriai. Pagal žmonių skaičių tai būtų buvęs istorinis protestas, bet į istoriją greičiausiai jis įeis visai dėl kitos priežasties – dėl sniego valdžią nuolat keikiantys veikėjai prie Seimo su plakatais ar kartuvėmis neatėjo, o organizatoriai mitingavo internete nuotoliniu būdu.

Antradienį paaiškėjo, kas galėtų užimti Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko vietą. Į šias pareigas konservatoriai siūlo šiuo metu Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) vadovaujantį Seimo narį Mindaugą Lingę. Pats parlamentaras, kalbėdamas apie savo kandidatūrą į BFK pirmininkus teigia, kad tai nėra pareigos, kurių jis siekė ar kurias projektavo.  M. Lingė sako vertinantis frakcijos pasitikėjimą. „Tai nėra pareigos, kurių siekiau ar kurias projektavau.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Ar valdantieji atsitraukia nuo vertybinės politikos? Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, tačiau jos pavadinime Taivanas jau neminimas. Pasirinktas Taipėjaus, Taivano sostinės vardas. Nors pernai, kai Vilniuje atsidarė Taivano atstovybė, būtent dėl šios šalies pavadinimo ir kilo tarptautinis skandalas.

Po Živilės Diawaros sulaikymo vėl kilo diskusijos dėl narkotikų dekriminalizavimo klausimo. Ar Seimas ryšis šiam žingsniui? Ar bausmės už kanapių laikymą atnešė naudos? Ar jų sušvelninimas gali skatinti vartojimą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Aurelijus Veryga ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Seimas antradienį pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nusivylė ne tik už lengvatą balsavusiais partiečiais, bet ir koalicijos partneriais laisviečiais. Pastarųjų atstovas Vytautas Mitalas tikino, kad palaikymo PVM lengvatai niekada neatsižadėjo.

Seime tęsiasi aršūs mūšiai dėl to, kas kitais metais sulauks privilegijų mokėti mažesnius pridėtinės vertės mokesčius. Pranešama ir apie itin prastą situaciją mokyklose, kai vaikai nebeišgali susimokėti už pietus ir pavalgyti bando paimdami duonos. Spręsti PVM lengvatų likimo į Seimą besirenkančius parlamentarus ryte pasitinka maitinimo įstaigų atstovai su štai tokiais savo pusryčiais, kuriuos vadina Paskutiniais, jei Seimas jiems panaikins mokesčių lengvatas. Protestuotojai reikalauja 9 proc.

Seimo Laisvės frakcija ketvirtadienį antrai kadencijai seniūnu perrinko Vytautą Mitalą. Parlamentaras dar mažiausiai metus eis šias pareigas. Tuo metu jo pavaduotoju trečią kartą iš eilės perrinktas Tomas Vytautas Raskevičius.

Seimui ketvirtadienį preliminariai parėmus premjerės Ingridos Šimonytės iniciatyvą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo verslui pratęsti pusmečiui – iki 2023 metų liepos, Laisvės frakcijos vadovas Vytautas MItalas siekia, kad ji būtų pratęsta metams.  V. Mitalas ketvirtadienį registravo naują siūlymą pratęsti PVM lengvatą iki 2023 metų pabaigos.

Diskusija, kokius mokesčius, kaip reikėtų keisti, galėtų vykti kitais metais, sako Seimo vicepirmininkas Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas. „Kol kas su biudžetu jų (mokesčių pakeitimų – BNS) teikiama nėra, tai reiškia, kad teoriškai įvairūs pakeitimai, kurie teoriškai galėtų būti kitais metais, jie tikrai neatsiras, bet galbūt kitais metais ta diskusija įvyks ir viešumoje“, – trečiadienį Žinių radijui sakė politikas.

Seime septyni Seimo kanceliarijos darbuotojai pateko į medikų rankas, 6 žmonės išvežti į ligoninę, vieną nukentėjusį medikai tiesiog gaivino automobilyje. Tiesa, niekas nenukentėjo, mat Seimo rūmuose vyko gaisro gesinimo, žmonių evakavimo ir gelbėjimo mokomosios taktinės pratybos. Pareigūnai mokėsi, kaip dūmuose paskendusiuose koridoriuose ieškoti Seimo narių ir kanceliarijos darbuotojų, keltuvu gelbėjo 6-ame aukšte įkaltintus asmenis.

Metams dar nepasibaigus, Seimas jau išleido visus komandiruotėms skirtus pusę milijono eurų iš Seimo pinigų kapšo. Dėl to jau stringa kai kurios suplanuotos komandiruotės į užsienį. Seimo valdyba sprendžia, iš kur traukti trūkstamus pinigus, ir pripažįsta, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones. Nuotraukomis savo feisbuke dalijasi buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga.