vyriausybė

(Papildyta 15:21 val.) Baigiantis mitingui Darius Kuolys susirinkusiesiems perskaitė „Piliečių sueigos žodį“. Jis pareiškė: „Norime gyventi laisvoje Lietuvoje ir neleisime trypti žmogiškojo orumo“. Susirinkusieji S. Daukanto aikštėje „Sueigos žodžiui“ pritarė plojimais ir šūksniais „Taip!“. Taip pat buvo užtikrinta, kad renginiais prie prezidentūros vysk ir toliau, o mitingas baigtas skambant lietuvių liaudies dainoms. (Papildyta 14:45 val.

Reorganizuojamas valstybinis mokslinių tyrimų institutas – Inovatyvios medicinos centras. Jis išskiriamas į Inovatyvios medicinos centrą, atliksiantį tik mokslinius tyrimus, ir į valstybės biudžetinę įstaigą Gerontologijos ir reabilitacijos centrą, kuris ir toliau užsiims senelių slauga. Pastarasis perduodamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o Inovatyvios medicinos centro veiklą ir toliau kuruos Švietimo ir mokslo ministerija.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kvotos Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) didinimui. Jei tam pritars Seimas, Lietuvos kvota šioje tarptautinėje organizacijoje padidės nuo 183,9 mln. iki 441,6 mln. specialiųjų skolinimosi teisių (SST), arba apie 1,029 mlrd. litų. Valstybių kvotas TVF peržiūri kas dvejus trejus metus, atsižvelgusi į kintančias šalių pozicijas pasaulio ekonomikoje.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius apsilankė Seimo audito komiteto posėdyje ir atsakė į komiteto narių klausimus dėl Vyriausybės ataskaitos. „Vyriausybė dirbo labai gerai ir ataskaita labai gera“, - optimistiškai pareiškė A. Kubilius. Kalbėdamas apie makro rodiklius, premjeras atskleidė, kad praėjusiais metais iš pradžių dangus atrodė be debesų, ekonomika tvarkėsi, augo po keliasdešimt procentų, tačiau antroji metų pusė dėl Graikijos problemų buvo žymiai sunkesnė.

Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą. Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų. Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą.

Po ministro pirmininko susitikimo su profesinių sąjungų ir darbdavių atstovais paaiškėjo, kad Trišalės tarybos posėdžio, kuris numatytas antradienį, išvakarėse, šalims pavyko susitarti, jog minimalios mėnesinės algos didinimo ir darbo kodekso liberalizavimo klausimai bus nesiejami vienas su kitu. „Matome visas galimybes, kad rytoj Trišalėje taryboje didžiajai daliai nuostatų, kurių yra apie 15, pritars. Yra likusios kai kurios nuostatos, apie kurias toliau yra diskutuojama.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį paskelbė naująją vyriausybę, sustiprindamas savo įtaką ekonomikos sektoriuje ir apribodamas ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo galią vykdyti reformų politiką. Įtakingas V. Putino sąjungininkas Igoris Šuvalovas liko ministro pirmininko pirmojo pavaduotojo poste, jis atsakingas už ekonomikos politiką, o Antonas Siluanovas ir toliau eis finansų ministro pareigas.

Siekiant priversti apleistų pastatų savininkus imti juos tvarkyti, Seimas yra pasiūlęs išplėsti nekilnojamojo turto (NT)  mokesčio ribas. Tačiau Vyriausybė pirmadienį dar neapsisprendė, kokią poziciją pateiks Seimui. Išplėtus NT mokesčio ribas, didžiausias galimas mokestis būtų ne 1, o 3 proc. turto vertės. Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, savivaldybės didesnį mokestį galės nustatyti tais atvejais, kai pastatai yra apleisti.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neketina bendradarbiauti su laikinąja Graikijos vyriausybe. Organizacija pristabdė visus kontaktus su šalies valdžia iki naujų parlamento rinkimų. Apie tai, kaip skelbia AFP, pareiškė fondo spaudos atstovas Davidas Hawley. Fondo atstovas neįvardino tikslios datos, kada planuojama atnaujinti bendradarbiavimą su Atėnais. „Mes sureguliuosime kontaktus su naująja vyriausybe, kai tik ji bus suformuota“, – pridūrė D. Hawley.

Ministro Pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“. Premjere, mažiau nei prieš valandą per gausią policijos pareigūnų operaciją Kaune, Garliavoje, buvo įvykdytas teismo sprendimas perduoti dukrą Laimutei Stankūnaitei. Ar Jūs stebėjote šitą operaciją? Stebėti tikrai nespėjau, bet po operacijos ministro ir generalinio komisaro buvau informuotas apie įvykusią operaciją.

Smarkiai prasiskolinusios Graikijos laikinajai vyriausybei iki birželio 17 dienos vyksiančių naujų rinkimų vadovaus Administracinio teismo vyriausiasis teisėjas Panagiotis Pikrammenosas. Dėl to susitikime su prezidentu Karolosu Papouliasu susitarė partijų lyderiai, praneša agentūra AFP. „Yra aišku, kad mūsų tėvynei – sunkus metas. Mes turime užtikrinti jos autoritetą ir sklandų pereinamąjį laikotarpį“, – sakė trečiadienio vakarą vyriausybės vadovu prisaikdintas P. Pikrammenosas.

Atsižvelgdama į Susisiekimo ministerijos ir šalies savivaldybių siūlymus, šiandien Vyriausybė paskirstė rezervines Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas – 40,9 mln. litų. Šiomis lėšomis bus finansuojama 80 projektų, skirtų Lietuvos kelių ir gatvių būklei gerinti, tiltams statyti ir rekonstruoti bei saugaus eismo priemonėms įrengti. „Didžiausios sumos numatytos tiltų per Nemuną statybos ir remonto darbams.

Didžiosios Britanijos ekspertai įspėja vyriausybę dėl planų panaikinti vaiko pašalpas viduriniajai klasei. Vyriausybės planai atimti vaiko pašalpą viduriniosios klasės tėvams, uždirbantiems daugiau nei 50 tūkstančių svarų per metus, gali tapti pražūtinga valdančiajai koalicijai. Anglijos ir Velso apskaitos ekspertų sąjunga, vienijanti 160 tūkst. narių, tikina, kad įgyvendinti valdžios planai praktikoje nepasiteisintų, todėl ragina jų atsisakyti.

Sudėtinga politinė situacija Graikijoje, anot prezidento Karolosas Papouliasas, kelia didžiulį nerimą gyventojams. Pirmadienį graikai iš šalies bankų atsiėmė 700 mln. eurų, sakė prezidentas, remdamasis Centrinio banko vadovu Georgiosas Provopoulosas. Šis informavo K. Papouliasas, kad bankų padėtis yra „labai sudėtinga“ ir kad bankų sistema „šiuo metu yra labai silpna“, praneša agentūra AFP. Centrinio banko vadovas įspėjo prezidentą, kad situacija ateinančiomis dienomis dar labiau aštrės.

Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos. Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu.

Kažkaip profsąjungų – pramonininkų – Vyriausybės uždaras ratas diskusiją pasuko keista ir neproduktyvia linkme. Diskutuojama ar (kiek) valdžia turi kelti minimalų atlyginimą ir ar (kiek) reikia liberalizuoti darbo santykius. Sukuriamas vaizdas, kad tai ir yra diskusijos esmė, vienos ar kitos pusės tikslas. Vaizdelis lyg būtų aptarinėjamas ne darbas ir atlyginimas, o nusikaltimas ir bausmė. Siūlau pradėti nuo pradžių, ir žiūrėk, gal bus mažiau prieštaros, daugiau bendrumo.

Šiandien Seime svarstomas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 19 straipsnio papildymo projektas, kuriuo numatoma nustatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija, bei spausdintą produkciją, kurioje mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio ploto (toliau – periodiniai leidiniai). Manoma, kad lengvatinio PVM tarifo taiky...

Pirmadienį derybos tarp centro dešiniųjų Naujosios demokratijos, „Pasok“ ir Demokratinės kairės partijų žlugo praėjus vos valandai nuo jų pradžios, skelbia BBC. Kairiųjų blokas „Syriza“, kuris yra antras pagal dydį parlamente, derybose nedalyvavo, nes, kaip patys teigia, negali pritarti griežtoms taupymo priemonėms. Blokas nesutinka su Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo Graikijai iškeltoms sąlygoms dėl naujo paramos paketo.

Graikijos prezidentas Karolos Papoulias sukvietė partijas paskutinį kartą pabandyti susitarti dėl vyriausybės sudarymo, skelbia BBC. Radikalesnė kairiųjų partija „Syriza“ pareiškė, kad koalicijoje nedalyvaus, nes negali paremti taupymo priemonių. Jeigu partijoms nepavyks iki gegužės 17 dienos – ketvirtadienio – susitarti, tada bus surengti nauji rinkimai. Į susitikimą apie 19.30 val.

Prezidento Karoloso Papouliaso pokalbiai dėl vyriausybės sudarymo Graikijoje sekmadienio vakarą baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. „Rytoj mes pokalbius tęsime“, – po kelias valandas trukusių derybų su įvairių partijų atstovais Atėnuose sakė prezidentas. Persilaužimo kol kas nėra, pabrėžė Demokratinės kairės (Dimar) pirmininkas Fotis Kuvelis, kuris paskutinysis susitiko su prezidentu. Kitas pokalbių ratas su prezidentu numatytas pirmadienio vakarą 18.30 val. Vidurio Europos vasaros laiku.

Beveik pusė – 48,6 proc. – Lietuvos didmiesčių gyventojų Andriaus Kubiliaus Vyriausybės darbą vertina neigiamai, 45,4 proc. – vidutiniškai, o teigiamai – 5,6 proc., rodo „Veido“ užsakymu rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ atlikta apklausa. Tuo tarpu Seimas pasiekė nepopuliarumo rekordą: teigiamai jo veiklą vertina tik 0,2 proc, o neigiamai – 80,2 proc. apklaustųjų Lietuvos didmiesčių gyventojų. Vidutiniškai parlamento darbą įvertino 19 proc.

Italijoje net keliuose miestuose vyko protesto akcijos. Kaip skelbia newsru.com, su nuoroda į užsienio šaltinį, žmonės protestavo prieš socioekonomines reformas ir taupymo priemones. Ypač aršiai gyventojai nusiteikę prieš Mokesčių inspekciją. Viename Italijos mieste žmonės netgi apmėtė šios įstaigos padalinio pastatą „Molotovo kokteiliais“. Žmonių pyktį pakurstė vieno gyventojo savižudybė. Žmogus nusižudė galimai dėl to, kad gavo pranešimą apie nesumokėtus mokesčius.

Didžiosios Britanijos pareigūnai sulaikė programišių grupuotės atstovą ir paėmė kompiuterinę įrangą. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į užsienio šaltinį, programišių grupės „Poison team" atstovas buvo sulaikytas apklausai dėl grupuotės veiklos ir išpuolių internete. 17-metis programišius buvo neoficialiu grupuotės spaudos atstovu. Manoma, kad ši programišių grupė turi apie 1400 narių. Programišiai dažniausiai atakuoja vyriausybinius taikinius.

Graikijos prezidentas K. Papoulias ruošiasi surengti derybas su partijų lyderiais, kurių metu bus stengiamasi sutarti dėl nepaprastosios padėties vyriausybės sudarymo, praneša BBC. Toks sprendimas priimtas po to, kai šalies socialistai tapo jau trečiąja partija, kuriai nepavyksta sudaryti vyriausybės. Jei prezidento pastangos bus nevaisingos, kitą mėnesį greičiausiai įvyks nauji rinkimai. Tikimasi, jog prezidentas pabandys padaryti spaudimą, kad partijos sudarytų vyriausybę.

Vyriausybė girasi milijonais, skiriamais eismo saugumui pagerinti, bet pernai Lietuvoje nutiesta tik 19 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Kasmet Lietuvos keliuose žūsta apie 40 dviratininkų ir apie 200 pėsčiųjų. Dešimt kartų daugiau jų patiria įvairiausių sužalojimų. Saugesnei eismo aplinkai užtikrinti valstybė neranda pinigų, nors automobilių keliams tiesti kasmet nepagailima net 1 mlrd. Lt.

Penktadienį Seimą  pasiekė Visagino atominės elektrinės (AE ) verslo plano bei Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo verslo plano dokumentai. Į II-uosius  Seimo rūmus 12 valandą  atvežti 143 segtuvai, kuriuose susegtas kiekvienam Seimo nariui paruoštas dokumentų, susijusių su strateginiais energetikos projektais, paketas. Dokumentus  Seimo vicepirmininkui Erikui Tamašauskui perdavė Visagino atominės elektrinės (VAE) Išorinių reikalų direktorius Sigitas Baltuška.

Graikijos socialistai (PASOK) ir maža nuosaiki Demokratinės kairės partija (DIMAR) ketvirtadienio vakarą susitarė siekti plačios koalicijos. Tai yra pirmas kartas, kai dvi graikų partijos susitarė bendradarbiauti. Tiesa, to nepakaks vyriausybei suformuoti. Abi partijos kartu 300 vietų parlamente turi tik 60 mandatų. „Mes pritariame vyriausybės sudarymui iš kelių partijų.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Kairiojo centro Graikijos socialistų judėjimo (PASOK) partijos lyderis Evangelas Venizelaso trečią kartą bandys sudaryti koalicinę vyriausybę po sekmadienį vykusių rinkimų, skelbia BBC. Mandatas E. Venizelui buvo suteiktas po Naujosios demokratijos (ND) partijos lyderio Atonio Samaraso ir radikalių kairiųjų koalicijos „Syriza“ lyderio Alexiso Tsipraso nesėkmės suformuoti vyriausybę.

Premjero Davido Camerono vadovaujama Didžiosios Britanijos vyriausybė kitais metais pirmiausiai sieks atkurti ekonominį šalies stabilumą ir sumažinti naujus įsiskolinimus. Tai yra „didžiausias mano ministrų prioritetas“, trečiadienį sakydama kalbą parlamente pareiškė britų karalienė Elizabeth II. „Mano vyriausybės programa bus sukoncentruota į ekonomikos augimą, teisingumą ir konstitucijos reformas“, - pabrėžė ji.

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA), deja, negali būti paremti patikima teorija. Atrodo keista, tačiau mokslas dėl MMA poveikio užimtumui ir verslo sąlygoms nieko konkretaus pasakyti negali – kaip ir dėl gyvybės Marse. Galbūt todėl ginčai dėl MMA politinėje plotmėje primena neryžtingą apsistumdymą, o negausiose ekonomistų diskusijose pilna išlygų. Lietuvoje dėl MMA didinimo vėl imta diskutuoti artėjant rinkimams.

Kad euro zona sėkmingai funkcionuotų, jai reikia bendros vyriausybės, teigia Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Cameronas. „Niekur pasaulyje nėra bendros valiutos be tam tikros bendros vyriausybės“, – dienraščiui „The Daily Mail“ sakė D. Cameronas. „Euro zonos valstybės narės turėtų turėti daug labiau suderintą ekonomikos politiką ir skolų politiką.

Kalbėdamas apie antradienį Seime pristatytą Vyriausybės veiklos ataskaitą politologas Alvidas Lukošaitis pabrėžė vertinantis ją visų pirma tuo aspektu, kiek jos įžvalgos dėl valstybės raidos ir esamos situacijos sutampa su prezidentės, nes „tada būtų stipresnis impulsas brėžiant ateities gaires, konstruktyvios diskusijos parlamente“. Kalbėdamas su Balsas.

Premjeras A. Kubilius pristatė paskutinę savo Vyriausybės ataskaitą. Tai pirmoji Vyriausybė, išbuvusi visą kadenciją. Vertindami 4 metų A. Kubiliaus darbą ekspertai pažymi, kad „Lietuva buvo gelbėjama visų piliečių sąskaita ir didinant kiekvieno iš mūsų skolą kone geometrine progresija“. Tiesa, politologas V. Dumbliauskas primena, kad A. Kubilius rado „nelabai linksmą situaciją“, ir tik laikas parodys, ar buvo teisus.

„Nemanau, kad per tokią trumpą pasisakymą galima pasakyti, kas padaryta ir kaip, bet aš manau, premjero kalba turėjo būti daug šiltesnė. Ji turėjo būti nukreipta į žmogų – tą, kuris šiuo metu gyvena Lietuvoje, pilietį, kuris patiria sunkumus, neapibrėžtumus, įtampas. Tokio jautrumo, žmogiškumo joje nebuvo.

„Tokie dokumentai yra proginiai ir  formalūs, juose niekas niekada nerašo tikrosios situacijos“, – Balsas.lt pareiškė politikos apžvalgininkas Giedrius Kiaulakis. Dalindamasis mintimis po premjero Andriaus Kubiliaus pristatytos ataskaitos Seime jis sakė, kad tikėjosi radikalių reformų, tačiau jų nesulaukė. „Vyriausybė giriasi: mes tą padarėme, aną padarėme.

Šiandien, gegužės 8 dieną, Seimo plenariniame posėdyje ministras pirmininkas Andrius Kubilius pristatė parlamentui metinę vyriausybės veiklos ataskaitą. Tradiciškai, po šios ataskaitos pasipylė Seimo narių klausimai, ir opozicijoje esantys parlamentarai rado nemažai spragų šioje ataskaitoje.

Šiandien, gegužės 8 dieną, Seimo plenariniame posėdyje ministras pirmininkas Andrius Kubilius pristato parlamentui metinę vyriausybės veiklos ataskaitą. A. Kubiliaus manymu, yra keturios pagrindinės problemos, kurias Vyriausybė sprendė ir kurias reikėtų ir toliau spręsti – tai ekonomikos ir finansų politikos tvarumas, energetinė ir infrastruktūrinė integracija bei modernios Lietuvos kūrimas.

Graikijos Naujosios demokratijos (ND) partijos lyderis Atonis Samarasas pirmadienį pareiškė negalintis sudaryti vyriausybės, todėl ši teisė perduodama radikalių kairiųjų koalicijos lyderiui Alexisui Tsiprasui, skelbia „RIA Novosti“. Tai buvo pranešta po to, kai prezidentas Karolos Papouliasas suteikė mandatą A. Samarasui. Jo vadovaujama ND partija per sekmadienį vykusius rinkimus surinko daugiausia balsų.

Graikijos kairiųjų koalicijos, kuri nepritaria taupymo priemonėms, lyderis atmetė galimybę sudaryti koaliciją su konservatorių Naujosios demokratijos partija ir sakė, kad bandys suformuoti vyriausybę su kitomis kairiųjų partijomis. Pirmadienį po pokalbio su Naujosios demokratijos lyderiu Antonis Samaras kairiųjų lyderis Alexis Tsipras sakė, kad su Naujosios demokratijos partija negalima sudaryti šalį išgelbėsiančios vyriausybės, nes jų patvirtintas taupymo planas nedavė nieko gero.

Praėjusiais metais Vyriausybė, užsibrėžusi iš „šešėlio“ ištraukti milijardą litų, šiemet pranešė, kad pavyko surinkti pusę – apie 500 milijonų. Tačiau ji ir toliau nusiteikusi kovoti su „šešėliniu“ verslu. Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo Vyriausybės nutarimas, kuriuo kasos aparatai tapo privalomi visiems turgaus prekiautojams, ne vien prekiaujantiesiems maisto produktais, kaip buvo iki šiol.

Lietuvos kultūros kongreso taryba, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga ir Vilniaus m. savivaldybės tarybos Valstybinės kalbos reikalų visuomeninė komisija Spaudos atgavimo, kalbos ir kultūros dienos, gegužės 7-osios, proga Seimui pateikia viešą klausimą „Kas apgins Tautos orumą? Jo tekstas spausdinamas laikraščio “Lietuvos aidas" šeštadienio numeryje. Išplatintame kreipimesi į Seimą Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr.

Rumunijos vyriausybei pareikštas nepasitikėjimas. Už socialistų ir liberalų inicijuotą nepasitikėjimą premjero Mihai'aus Razvano Ungureanu'o kabinetu penktadienį balsavo 235 deputatai. Devyni buvo prieš, keturi balsai pripažinti negaliojančiais. Opozicija kaltina vyriausybę korupcija ir kritikuoja jos griežtą taupymo kursą. Vyriausybę pavyko nuversti, nes praėjusiomis savaitėmis daug valdančiosios partijos deputatų perbėgo į opoziciją.

Kaip rašo portalas balsas.lt „Premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad Vyriausybės pozicija minimalaus mėnesinio atlyginimo klausimu sušvelnėtų, jei su Trišale taryba būtų sutarta dėl darbo sąlygų liberalizavimo“. Kalbant apie trišalę tarybą, ją sudaro profesinės sąjungos, darbdavių organizacijos ir Vyriausybės atstovai. Kad darbdavių organizacijos nelinkusios  dalintis su darbuotojais savo sėkme, nėra naujiena.

Premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad vyriausybės pozicija minimalaus mėnesinio atlyginimo klausimu sušvelnėtų, jei su Trišale taryba būtų sutarta dėl darbo sąlygų liberalizavimo. „Norime, kad Trišalėje taryboje būtų sutariama dėl darbo santykio lankstumo. Jei bus sutarta dėl darbo kodekso pataisų, tokiu atveju matome galimybę didinti MMA“, – po vyriausybės posėdžio sakė premjeras.

„Mūsų pozicija nesikeičia. Mes, rūpindamiesi tuo, kad Lietuva daugiau kurtų darbo vietų ir galėtume padėti tiems, kurie šiandien neturi darbo, norime, kad Trišalėje taryboje būtų sutariama visų pirma dėl darbo santykių lankstumo, Darbo kodekso pataisų, ir jeigu bus priimti sprendimai dėl darbo kodekso pataisų, tokiu atveju  mes matome galimybę daugiau didinti minimalią algą (MMA)“, – paklaustas, ar vyriausybė ketina nusileisti profsąjungų reikalavimui MMA didinti ne iki 850, o iki 900 litų,...

(Papildyta 17:34 val.) Valdžia „stumia“ energetikos projektus? Vyriausybė trečiadienio posėdyje patvirtino patobulintą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projektą bei Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu projektą. Taip pat buvo pristatytas verslo planas, susijęs su Visagino AE. Tačiau kitai savaitei atidėtas įstatymo „Dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo“ projektas.

Galimybių minimalią mėnesinę algą (MMA) padidinti iki 1000 litų ieškoti galima ir reikia, tačiau to turi būti siekiama iš anksto gerai viską apskaičiuojant, o ne pasisakymais žiniasklaidoje, mano Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Algis Čaplikas. Trišalę tarybą jis pavadino „spektakliu“. „Be abejo, aš, kaip politikas, sakau tūkstantis. Ar yra galimybės? Manau, kad taip. Reikia ieškoti. (...) Nedaromi tokie rimti sprendimai viešumoje su spektakliu, kuris vadinasi trišalė taryba.

Metų pradžioje Italijos vyriausybė paskelbė planus peržiūrėti mokesčių sistemą. Didžiausia naujovė – CO2 mokesčio įvedimas. Pajamos, gautos iš šio mokesčio, būtų tiesiogiai panaudojamos projektams alternatyvios energetikos srityje įgyvendinti. Taip pat planuojama sugriežtinti drausminamąsias priemones vengiantiems mokėti mokesčius. Praėjusiais metais, patvirtinus naujas taupymo priemones ir padidinus mokesčius, pastebimas akivaizdus kapitalo nutekėjimo į kitas šalis didėjimas.