vyriausybė

.Vyriausybė siūlo leisti įrengti 5G ryšio infrastruktūrą keliuose, kad per šalį einančioje magistralėje „Via Baltica“ ir kituose valstybinės reikšmės keliuose šis ryšys būtų nenutrūkstamas.  Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė tai numatančioms Kelių įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo ir kitų teisės aktų pataisoms. Joms dar turės pritarti Seimas.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui antrąjį pusmetį pratęsti valstybės kompensacijas buitiniams vartotojams už gamtines dujas bei panaikinti subsidijas už elektrą.  Pasak Energetikos ministerijos, nekompensuojant dujų tarifas tiekėjos „Ignitis“ klientams nuo liepos didėtų daugiau kaip 40 proc. Kompensacija siektų 63 centus už kubinį metrą vietoj dabartinių 99 centų, nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs, ar pritarti Teisingumo ministerijos parengtai teismų rūmų mažinimo reformai. Ministerija siūlo nuo kitų metų perpus sumažinti teismų rūmų skaičių: vietoj 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų palikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus.

Prezidentas Gitanas Nausėda naujoje Vyriausybėje sako nematantis su išlaidų skandalu savivaldos tarybose susijusių dabartinio kultūros ministro Simono Kairio ir finansų ministrės Gintarės Skaistės. „Noriu labai atsakingai pareikšti, kad tie ministrai, kurie yra susiję su štai šiuo nuaidėjusiu skandalu, jiems vietos naujoje Vyriausybėje aš nematau“, – pirmadienį LNK Žinioms sakė G. Nausėda, turėdamas omenyje anksčiau Kauno taryboje dirbusius finansų bei kultūros ministrus.

Vyriausybė šį trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos siūlymą nuo liepos pratęsti valstybės kompensacijas už gamtines dujas buitiniams vartotojams, tačiau jos bus mažesnės nei šiuo metu, o dujų kaina taip pat mažės keliais centais. Tuo metu subsidijas už elektrą antrąjį pusmetį siūloma panaikinti.

Kai kurie teismų rūmų pastatai šiuo metu yra neadekvačiai dideli ir brangiai kainuoja, sutinka teisėjų bendruomenės atstovai, reaguodami į Teismingumo ministerijos sprendimą reorganizuoti ir uždaryti kai kuriuos teismų rūmus. Balandį Teisingumo ministerija pasiūlė nuo 2024 metų sausio 1 dienos perpus sumažinti teismų rūmų: vietoj 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų palikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmus.

Lietuvą per vieną dieną sukrėtė net kelios skaudžios netektys. Mirė muzikologė, laidų vedėja Zita Kelmickaitė, ilgametis LRT laidos „Duokim garo“ vedėjas Stanislovas Kavaliauskas ir jaunas LNK žurnalistas Vilius Stankevičius. O socdemų suvažiavime kitokios nuotaikos. ČIa skamba pašaipos Gabrieliui Landsbergiui. Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė rėžė: ,,Gal geriau tegu persikrauna savo kompiuterį, o ne valdžią.

Konservatorių lyderiai įregistravo pirmalaikių Seimo rinkimų įstatymo projektą. Gabrielius Landsbergis ir toliau laikosi savo pozicijos, kad dėl vadinamojo čekiukų skandalo būtina gauti rinkėjų pasitikėjimą iš naujo. Bet jau dabar kiti politikai kalba, kad pirmalaikiams rinkimams balsų nebus surinkta ir tai gali būti tik konservatorių viršūnių viešųjų ryšių ėjimas.

Ramūno Karbauskio valstiečių inicijuojamą nepasitikėjimą Vyriausybe Seimo narė Agnė Širinskienė vadina gelbėjimosi ratu valdantiesiems. Anot parlamentarės, tai tik padės premjerei Ingridai Šimonytei parodyti, kad Seimas ja pasitiki ir tęsti darbus toliau.

Seimui nepritarus pirmalaikiams rinkimams ir konservatoriams tuomet įgyvendinus pažadą performuoti Vyriausybę, Laisvės partija siektų tvirčiau užsitikrinti savo programinių nuostatų atstovavimą koalicijoje, sako partijos vadovė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, Laisvės partija savo dalyvavimą koalicijoje mato „griežtai laikantis koalicinės sutarties“, joje įrašyta ir tai, kad koalicija remia būtent premjerės Ingridos Šimonytės Vyriausybę.

Konservatorių lyderių iškeltas siūlymas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus nėra adekvati reakcija į įsisiūbavusį „čekių skandalą“, sako buvusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Anot jos, šiuo metu Lietuva yra sudėtingoje padėtyje, todėl protingiausia būtų, jei ta pati Vyriausybė pabaigtų jau pradėtus darbus.

Lėšų grobstymo savivaldybėse skandalo įkarštyje nuskambėjęs konservatorių pasiūlymas rengti pirmalaikius Seimo rinkimus nėra pats racionaliausias problemos sprendimo būdas, sako buvęs premjeras, europarlamentaras Andrius Kubilius. Anot jo, pirmiausia reikėtų atlikti auditą savivaldybėse ir Seime, tuomet sutarti, kaip lėšas grobsčiusių politikų padarytą žalą valstybei atlyginti, o tik tada kelti klausimą, ar dabartinis Seimas gali dirbti toliau.

Bandydami nuslopinti savivaldos politikų čekučių skandalą bei pasipiktinę, kad opozicija šiuo skandalu naudojasi, konservatoriai sugalvojo ėjimą žirgu: bandys skelbti priešlaikinius rinkimus, o jeigu tai nepavyks – tuomet Ingridos Šimonytės Vyriausybė atsistatydins po NATO vadovų susitikimo.  Planą pirmiausia įgarsino Gabrielius Landsbergis, jį patvirtino partijos prezidiumas, o trečiadienį planas pristatytas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai Seime.

Siekdami pirmalaikių Seimo rinkimų konservatoriai turi strategiją – laimėti dabar jiems būtų lengviau nei po metų. Taip svarsto socialdemokratė Rasa Budbergytė.

Savivaldybių lėšų grobstymo skandalas skandina vyriausybę. Kodėl konservatoriai siūlo priešlaikinius Seimo rinkimus? Ar visi TS-LKD atstovai tam pritaria? Ar krizių premjeras A. Kubilius svarstytų apie sugrįžimą ir kokius sprendimus matytų jis? Apie visa tai pokalbis „Dėmesio centre“ su buvusiu premjeru, europarlamentaru Andriumi Kubiliumi šįvakar 19.30 val.

Ingrida Šimonytė yra pasakiusi, kad jos vadovaujamas kabinetas atsistatydins, jeigu parlamentas nepritars konservatorių siūlymui skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus. Rinkimus partija siūlo argumentuodama siekiu perkrauti politinę sistemą po žiniasklaidos tyrimų, sukėlusių abejonių dėl to, ar Lietuvos savivaldybių tarybų nariai skaidriai naudoja kanceliarines išmokas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pataisoms dėl migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos, jomis numatoma kurti specialią agentūrą, kuri rūpintųsi šiais klausimais. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, įstaiga užtikrintų socialinių, apgyvendinimo ir kitų būtiniausių paslaugų migrantams teikimą. Šios įstaigos, taip pat užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietų veiklą koordinuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad klausimas, kas būtų siūlomas premjeru atsistatydinus Ingridai Šimonytei, yra per ankstyvas. Anot jo, galimi įvairūs variantai, tiek „naujas-senas premjeras“, tiek techninė Vyriausybė, kai ministrais skiriami ne politikai, o savo srities profesionalai.

Vyriausybei siūlant naują gyventojų nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą ir kartu teigiant, jog maždaug pusė šalies gyventojų šio mokesčio nemokėtų, Lietuvos bankas (LB) siūlo labiau visuotinį mokesčio variantą.     Banko atstovas sako, kad pagal dabar siūlomą modelį skirtingose savivaldybėse už tą patį NT galėtų būti mokamas skirtingas mokestis, todėl jis galėtų būti „gerokai teisingesnis“. „Norėtume, kad NT mokestis galėtų būti labiau visuotinas.

Aukštas pareigas užimančiam Graikijos teisėjui Joaniui Sarmui trečiadienį bus oficialiai pasiūlyta vadovauti laikinajai vyriausybei, turėsiančiai iki birželio pabaigos surengti antrus nacionalinius rinkimus, pranešė prezidentūra. „Prezidentė Katerina Sakelaropulu priims... Joanį Sarmą, kad pavestų jam suformuoti vyriausybę ir surengti rinkimus“, – sakoma jos pareiškime.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad atsistatydinus dabartinei Vyriausybei, naujojo Ministrų kabineto formavimas bus prezidento Gitano Nausėdos rankose. „Čia yra prezidento prerogatyva. Prezidentas pirmiausiai, atsistatydinus Vyriausybei, paskelbia laikinai vadovauti vadovą arba vadovę ir tada jisai po konsultacijų su frakcijomis teikia kažkam formuoti Vyriausybę“, – interviu BNS antradienį sakė G. Landsbergis.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių sąjungos patriarchas Vytautas Landsbergis teigia manantis, kad savivaldos politikų lėšų naudojimo skandale pirminis uždavinys turėtų būti egzistuojančios pinigų naudojimo sistemos pertvarkymas, o ne pirmalaikiai Seimo rinkimai ar Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės atsistatydinimas.

Darbo partijos prezidiumas ragina Vyriausybę atsistatydinti, konservatorių siūlomos pirmalaikių rinkimų idėjos nepalaiko. „Pirmalaikiai Seimo rinkimai yra galimybė, bet tik po tam tikrų etapų, jei pasitraukus dabartinei Vyriausybei nesusiformuotų nauja ir tokiu atveju Seimas nebegalėtų vykdyti to, kas jam priklauso pagal Konstituciją“, – pirmadienį išplatintame pranešime sakė partijos vadovas Andrius Mazuronis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako neabejojanti, kad nepavykus surengti pirmalaikių rinkimų dabartinė Vyriausybė pasitrauks. „Vyriausybės tos sudėties, kokia yra dabar, nebeliks“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė parlamento vadovė. Ji taip pat teigė nepalaikanti konservatorių siūlymo inicijuoti pirmalaikius parlamento rinkimus.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Laisvės partija teigia palaikanti Vyriausybės perkrovimą, bet pirmalaikius Seimo rinkimus laiko kraštutine priemone. „Partijos valdyba palaiko dabartinės Vyriausybės perkrovimo galimybę, taip pat pabrėžia būtinybę visoms parlamentinėms partijoms susitarti dėl skaidresnės politinių pareigūnų administracinių išlaidų apmokėjimo tvarkos“, – teigiama pirmadienį išplatintame partijos pranešime.

Nors Ingridos Šimonytės kabinetą krečia viena didžiausių šios kadencijos krizių ir jo likimas yra pakibęs ant plauko, Vyriausybė privalo atsiskaityti už nuveiktus darbus ir pristatyti savo tikslus. Ekspertai dėl Vyriausybės ataskaitos vieningos nuomonės neprieina – vieniems trūksta aiškumo ir šokiruoja premjerės pareiškimai, kiti džiaugiasi pateiktais išsamiais duomenimis, bet pasigenda dėmesio kai kurioms svarbiausioms sritims.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas pareiškė, kad dėl kilusio lėšų grobstymo skandalo penktadienį posėdžiaus konservatorių prezidiumas, kuriam jis siūlys svarstyti Vyriausybės pasitraukimą. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis vadina tai viešųjų ryšių akcija ir mano, kad ,,iš pamokų nesimokanti“ Vyriausybė dirbs toliau.

Politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka sako, kad yra įvairių variantų, kaip išsispręs kilusi Vyriausybės krizė. Visgi, jei ministrų kabinetas išliks ir į Seimą nešis daug ginčų sukėlusią mokesčių reformą, tai bus veidmainiška. „Variantų gali būti įvairių. Gali ministrai pasitraukti, gali premjerė pasitraukti, gali ir Vyriausybė griūti. Bet jei Vyriausybė negrius ir liks su šita našta, tai tokia situacija, kad atbilda zombiai atidunda.

Darbo partija pirmadienį šaukia prezidiumą, kuriame spręs pirmalaikių Seimo rinkimų klausimą, sako partijos vadovas Andrius Mazuronis.  „Norime išgirsti, kokia pozicija partijos prezidiumo narių. Tokį klausimą reikėtų spręsti ne frakcijos, ne Seimo formate, bet partijos formate. Žiūrėsime kokios nuomonės. Kaip mes balsuosim, norėtųsi tą poziciją išsigryninti ir sau, ir visiems kitiems“, – BNS sakė A. Mazuronis.

Liberalų sąjūdžio Valdybos teigimu, artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje bei vykstant karui Ukrainoje, valstybėje būtina užtikrinti politinį stabilumą.

Klausimai dėl Vyriausybės likimo ir išankstinių Seimo rinkimų turi būti išspręsti greitai, siekiant sutrumpinti politinio chaoso laiką, sako prezidento patarėjas Valdas Augustinavičius. „Visi kiti sprendimai, kurie šiandien yra pasiūlyti viešojoje erdvėje, yra Seimo apsisprendimo klausimai ir kad ir kokie būtų sprendimai, svarbiausia apsispręsti greitai, kad politinis chaosas būtų kuo trumpesnis“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė V. Augustinavičius.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko Gabrieliaus Landsbergio iškelta mintis dėl pirmalaikių rinkimų veikiau yra derybinė pozicija nei noras iš tikrųjų eiti iki galo, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Ramūnas Vilpišauskas.

Krašto apsaugos ministras, konservatorius Arvydas Anušauskas atsisako vertinti Vyriausybės galimybes dirbti toliau, jo partijai rengiantis svarstyti šį klausimą. A. Anušausko teigimu, spręsti dėl Ministrų kabineto ateities ir pirmalaikių Seimo rinkimų reikia kartu su koalicijos partneriais, nes sprendimui paleisti parlamentą priimti reikės daug balsų, įskaitant paramos iš opozicijos.

Vis labiau atskleidžiama savivaldos politikų lėšų naudojimo praktika auga į politinę krizę. Tuo metu žurnalistas Andrius Tapinas sureagavo į paviešintas Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ataskaitas, kuriose atsispindi, kaip buvo panaudojami pinigai. A. Tapinas penktadienį socialiniame tinkle paviešino nuotrauką, kurioje matyti, kaip Kauno meras panaudojo mokesčių mokėtojų pinigus. Pasak žurnalisto, jau dabar aišku, kad dėl to turės įsikišti ir prokurorai.

Vis labiau atskleidžiama savivaldos politikų lėšų naudojimo praktika gali peraugti į politinę krizę, todėl Vyriausybės pasitraukimas galimas, bet tai nereiškia pirmalaikių Seimo rinkimų, sako valdančiosios koalicijos partneriai.

Opozicija blefu vadina Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko, užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimus, kad bus svarstoma, ar Vyriausybė turėtų trauktis. Kaip teigė BNS kalbinti Seimo opozicijos atstovai, tokiais pareiškimais valdantieji gudrauja, mėgindami pridengti negebėjimą spręsti problemų. „Tai reiškia, kad ponas Landsbergis yra kaip kortų šuleris, blefuoja ir meluoja visuomenei.

Prezidento Gitano Nausėdos raginimų trauktis sulaukęs kultūros ministras Simonas Kairys sako, jog nuo asmeninių sprendimų susilaikys, kol vyksta diskusijos dėl visos Vyriausybės likimo. Šalies vadovas S. Kairį, taip pat finansų ministrę Gintarę Skaistę paragino trauktis kilus abejonių dėl darbo Kauno taryboje metu panaudotų lėšų skaidrumo.

Ekspertams vis dažniau kalbant, kad Jurgitos Šiugždinienės skandalas gali išjudinti visą Vyriausybę, veiksmų imasi ir opozicija. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo skelbti interpeliaciją visam ministrų kabinetui. Situaciją TV3 žinių „Dienos komentare“ komentavo „Eltos“ vyriausiasis redaktorius Vytautas Bruveris. Ramūnas Karbauskis sako, kad turi planą inicijuoti interpeliaciją visai Vyriausybei.

Ketvirtadienį Seime pristatyta praėjusių metų Vyriausybės veiklos ataskaitai. Premjerė Ingrida Šimonytė parlamentarams atsiskaitė už praėjusių metų darbus ir pristatė, ką sieks padaryti šiemet. Ministrės pirmininkės teigimu, pernai vasario pabaigoje Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą tapo svarbiausiu ilgalaikio poveikio Lietuvai turinčiu įvykiu.

Buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, jog Lietuvoje šiuo metu vyksta techninė recesija ir ekonomikos nuosmukis, su kuriuo „būtina tvarkytis“.  „Mes tiesiog galime konstatuoti, kad tiek techninė recesija jau vyksta Lietuvoje, tiek ekonomikos nuosmukis vyksta visoje Europoje ir Lietuvoje. Aišku, jis greičiausiai nebus toks gilus, kokį matėme prieš dvylika metų, bet tai jau matėsi prieš gerus metus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad sprendimą dėl minimalios algos (MMA) didinimo kitąmet 10 proc. Vyriausybė priims, kai Seime bus sutarta dėl mokesčių pertvarkos paketo.

Paviešinus trijų ministrų išlaidų ankstesnio darbo Kauno taryboje metu ataskaitas, opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis siūlo visam ministrų kabinetui skelbti interpeliaciją. „Šnekėti apie vienos ministrės atsakomybę yra juokinga, kada tą pačią dieną paskelbti dar dviejų ministrų duomenys ir jie sutampa su ministrės Šiugždinienės situacija. Trys, penki, septyni, mes tuoj pat turėsime situaciją, kad visi iki vieno.

Ingridai Šimonytei antradienį ruošiantis pristatyti Seimui Vyriausybės praėjusių metų veiklos ataskaitą, socialdemokratai joje įžvelgia daug prieštaravimų ir teigia, kad ši ataskaita iliustruoja Vyriausybės nuostatas, kurios lėmė „rekordinį ūkio nuosmukį“, rašoma partijos pranešime spaudai. Pasak Socialdemokratų partijos pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės, ministrų kabineto ataskaita – nuvilianti.

Seimas Vyriausybę ketina įpareigoti tvirtinti ne tik dešimties metų kurortų ir kurortinių teritorijų plėtros programas, bet ir trimečius kurortologinius tyrimus bei jų sąmatas.    Tokie tyrimai parodytų klimato, mineralinio vandens, gydomojo purvo poveikį organizmui, jų naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Be to, savivaldybėms būtų leista nustatyti rinkliavas už naudojimąsi kurortų viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra.

Vyriausybės siūloma mokesčių reforma padarys neišvengiamą žalą investiciniam Lietuvos klimatui, pakenks ekonomikos vystymuisi bei gyventojų gerovei, teigia šalies verslo organizacijos  – jos prašo valdžios atidėti įstatymų priėmimą ir siūlo juos tobulinti. „Vieningai neigiamai vertiname projektus ir siūlome jų priėmimą atidėti, siekiant platesnės diskusijos su suinteresuotomis pusėmis“, – teigiama Vyriausybei ir visoms Lietuvos politinėms partijoms adresuotame laiške.

Vyriausybė trečiadienį svarstys įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvai 2024 metais sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarais, bei nustatytų teisines sąlygas efektyviau įgyvendinti projektą.  Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai sudarytų teisines prielaidas pasirengti ankstesniam šalies elektros sistemos atsijungimui nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos.

Premjerė Ingrida Šimonytė kadencijos pradžioje žadėjo visapusišką skaidrumą, prisiekinėjo, kad reputacinės dėmės yra pernelyg didelė našta Vyriausybei. Tačiau praktika rodo, kad realybėje susidūrus su įtarimais dėl neskaidrumo priimti sprendimus tampa sunkiau. Šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bando įrodyti, kad pirmojo karantino metu per tris mėnesius išvažinėjo net 1100 eurų vertės degalų dirbdama Kauno miesto tarybos narės darbą opozicijoje.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad būtų reorganizuojami Vidaus reikalų ministerijai pavaldūs poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei tarnautojų mokymo centras „Dainava“. Palangoje esantis „Pušynas“ bus prijungiamas prie Respublikinės Klaipėdos ligoninės, o Druskininkuose esanti „Dainava“ – prie Kauno klinikų. Ligoninėms pereis šių įstaigų teisės ir pareigos. Kaip nurodoma teikime, įstaigos reorganizuojamos siekiant atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai nebūdingų funkcijų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam vadinamajam pieno įstatymo projektui, kuris numato pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerija nurodo, kad būtina tobulinti šią kainodarą, apriboti nesąžiningą prekybą bei stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir jų jungimąsi į kooperatyvus.