vyriausybė

Prezidentė Dalia Grybauskaitė leidžia suprasti, kad premjeras Andrius Kubilius ir toliau gali tikėtis jos paramos – galbūt net iki Seimo kadencijos pabaigos. Taip pat išsitaria, jog – priešingai nei prezidentas Valdas Adamkus – nesijaučia vieniša. Aiškindama pasikeitusią užsienio politiką,  praeitį ji siūlo pamiršti ir žiūrėti vien į priekį – esą, taip elgiasi tiek mūsų kaimynai, tiek JAV ir Rusija.

Pastaruoju metu ūkio ministras kartu su ministru pirmininku pradėjo naują propagandinę kampaniją. Šį kartą puolamos neva neefektyviai ir neskaidriai  dirbančios valstybės valdomos įmonės. Bandoma pasiremti pavyzdžiais iš šiaurės šalių, kur valstybės valdomos įmonės sukuria žymiai didesnę BVP dalį. Ir tai daro konservatoriai, kurių rankomis privatizuotos pačios efektyviausios Lietuvos įmonės ( Mažeikių nafta, Lietuvos telekomas ir kt.

Vyriausybė, siekdama įtraukti visuomenę į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą, skelbia viešąsias konsultacijas aktualiais klausimais. Pirmoji viešoji konsultacija bus skirta kovai su kontrabanda, smukdančiai šalies įmonių konkurencingumą, neleidžiančiai surinkti biudžeto lėšų ir neigiamai veikiančiai visų mūsų gerovę.

Jeigu ir toliau valdantieji vykdys tokią ekonomikos politiką, kokia yra šiuo metu, ir nesiims jokių skatinimo veiksmų, tikėtina, kad ateityje nebus kam mokėti pensijas, dirbančių žmonių skaičius bus mažesnis už pensininkų. Pasak Margionių kaimo Varėnos rajone seniūno Vinco Kvaraciejaus, pensininkai kol kas iš bado dar nenumirė, bet gyvenimas sunkus.

Vyriausybė pritarė nutarimų projektams, kuriais Garantinio fondo ir Vaikų išlaikymo fondo administravimo funkcijos būtų atskirtos, o Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracinės funkcijos būtų padalytos tarp Socialinės apsaugos ir darbo bei Ūkio ministerijų.

Europos Komisija (EK) Latvijai davė leidimą padidinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą, nuo kurios ekonominę veiklą vykdantys asmenys privalo mokėti šį mokestį. Mėnesio pradžioje EK, atsižvelgdama į Latvijos Vyriausybės prašymą, leido šią ribą padidinti iki 172 tūkst. Lt (50 tūkst. Eurų). Komisija pabrėžė, kad tokios priemonės turėtų paskatinti smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Latvijoje.

„Prabėgo metai, kuriuos įvardinčiau labai įvairiai, jie buvo visokie, tokie, kokie buvo kiekvienam Lietuvos žmogui – ir skausmingi, ir sunkūs, ir teikiantys optimizmo. Visokie, taigi ir man jie buvo visokie“, – pirmadienį spaudos konferencijoje ištarė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Apibendrindama pirmuosius savo darbo metus ji žeria priekaištus valstybinėms institucijoms, kai kurioms ministerijoms, teismams, užsimena susidūrusi netgi su nusikaltėliais.

Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklą iš daugiau nei tūkstančio apklaustų respondentų teigiamai vertina tik 2 žmonės, arba 0,2 proc. visų savo nuomonę išsakiusių Lietuvos gyventojų. Greičiau teigiamai A. Kubiliaus ir jo ministrų darbą sakė vertiną 8,6 proc., greičiau neigiamai – 41,6 proc., neigiamai  – 41,8 proc. Dar 7,8 proc. apklaustųjų į klausimą arba neatsakė, arba nežinojo, kaip atsakyti.

Vyriausybė rengiasi pensininkų ir motinų antplūdžiui į teismus dėl nuo šių metų sausio nukarpytų pensijų ir motinystės išmokų. Vakar Ministrų kabinetas nutarė, kad valstybei tokiose bylose turėtų atstovauti institucijos, kurios priėmė sprendimus mokėti ar moka atitinkamas išmokas. Skundų daugėja Šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad dirbantiems pensininkams pensijos negali būti mažinamos labiau nei kitiems vien dėl to, kad jie dirba.

Valstybei teismuose dėl neišmokėtos socialinių išmokų ir darbo užmokesčio dalies priteisimo atstovaus valstybės institucijos, kurios priima sprendimus mokėti ar išmoka atitinkamas socialines išmokas ar darbo užmokestį, išskyrus atvejus, kai socialines išmokas skiria ir išmoka savivaldybių administracijos iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimas penktadienį patvirtino naują motinystės (tėvystės) išmokų tvarką, kuri leis rinktis vienų arba dvejų metų trukmės motinystės atostogas. Parlamento priimtos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatė maksimalias išmokų "lubas". Už šias pataisas penktadienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš - 33, susilaikė 15 parlamentarų.

Naujų mokesčių architektas Tėvynės sąjungos lyderis premjeras Andrius Kubilius, atrodo, nepastebi, kad verslas jau pasislėpė šešėlyje, o gyventojai masiškai emigruoja iš Lietuvos. Per pusantrų Tėvynės sąjungos ir jos partnerių valdymo metų verslas tiek subliuško, kad vos ne vos alsuoja. Per tą laiką iš šalies emigravo apie 100 tūkstančių žmonių. Lietuva taip giliai smigo žemyn, kaip niekada iki šiol. Pabrangęs šildymas ir elektros energija itin skaudžiai smogė gyventojams praėjusią žiemą.

Susirūpinęs dėl Seimui pateiktų socialinių įstatymų pataisų Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius teigia, kad valdantieji jaučiasi tarsi dievai - ką nori, tą trumpina, ką nori, tą pailgina. "Panašu, kad valdantieji jaučiasi tarsi dievai, ką nori, tą trumpina, ką nori, pailgina, pamažina ar padidina, nekreipdami dėmesio į neigiamas socialines ir ekonomines pasekmes.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės įsitikinimu, Vyriausybės parengtos kovos su korupcija priemonės yra "popierinės" ir jų nepakanka. Tą pripažįsta ir Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, pasak kurio, tokios pastabos nėra kritika Ministrų kabinetui.

Vėl ketinanti mažinti motinystės pašalpas, ilginti pensinį amžių, Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tęsia Lietuvos žlugdymo politiką, mano Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius. Ekspremjero teigimu, atimdami iš jaunų šeimų ir pagyvenusių žmonių pasitikėjimą valstybės socialine sistema valdantieji naikina tautą, skatina naują emigracijos bangą ir gimstamumo nuosmukį.

Vyriausybė atmetė siūlymą nuo kitų metų taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) šildymui, karštam vandeniui, knygoms, spaudai, visuomeniniam transportui, viešbučiams, šviežiai mėsai ir žuviai, gyvenamųjų namų statybai ir renovacijai. Dėl lengvatinio 10 proc. PVM tarifo taikymo devynioms prekių ir paslaugų grupėms, kaip siūloma Seime, metiniai valstybės biudžeto pajamų netekimai sudarytų apie 428 mln. litų.

Vyriausybė sutinko į renovacijos programą įtraukti individualius namus, statytus iki 1993 m. ir aukštųjų bei aukštesniųjų mokyklų bendrabučius, kurį laiką kompensuoti iki 100 proc. išlaidų už projektų rengimą. Tačiau siūlymui taikyti gyventojų pajamų bei planuojamo nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas pirmadienį posėdžiavę ministrai nepritarė.

Vyriausybė, įvertinusi itin ženklius galimus valstybės biudžeto pajamų netekimus ir tai, kad vartotojai vis tiek nepajus tiesioginės naudos bei atsižvelgusi į galimus konkurencinių sąlygų iškraipymus, nepritarė projektui, kuriuo buvo siūloma devynioms prekių ir paslaugų grupėms nuo 2011 m. sausio 1 d. taikyti lengvatinį 10 procentų PVM tarifą. Dėl lengvatinio 10 proc.

Pirmadienį Vyriausybės posėdyje priimtas nutarimas, kuriuo patvirtinti kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos pakeitimai. Šiuo teisės aktu siekiama tobulinti kompensuojamųjų vaistų kainodarą, didinti paciento galimybes rinktis bei racionaliau naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšas. Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija nuosekliai siekia mažinti ne tik PSDF biudžeto išlaidas, bet ir pacientų priemokas už kompensuojamus vaistus.

Biudžeto išlaikytiniai mušasi į krūtinę svariai prisidedantys prie taupymo. Bet privatus sektorius, kurio algos mąžta kone kas mėnesį, jiems tikrai neturi už ką dėkoti. Valdančiųjų valia Seime jau įregistruotas įstatymo projektas šiukštu nesikabinėti prie valstybės politikų, tarnautojų, teisėjų atlyginimų.

Šiandien Vyriausybės posėdyje planuojama tvirtinti Vyriausybės išvadą dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos (AIE) įstatymo projekto, parengto dar šį pavasarį. Neigiama išvada sustabdytų žaliosios energetikos plėtrą šalyje ir šiemet suplanuotas apie 500 mln. Lt investicijas, teigia Lietuvos vėjo elektrinių asociacija. AIE įstatymas buvo pradėtas rengti dar praėjusių metų pradžioje.

Lietuvos gyventojai ir toliau nepasitiki premjero darbu. Vyriausybės reitingai - ypač maži. Tik maždaug kas dešimtas mūsų šalies pilietis mano, jog dabartinė vyriausybė dirba gerai, o teigiamai konservatorių vadovaujamo ministrų kabineto sprendimus vertina tik  0,8 proc. tautiečių. Apie penktadalis gyventojų norėtų, kad dabartinį ministrą pirmininką Andrių Kubilių pakeistų jo partijos kolegė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, rašo portalas delfi.

Pusantrų metų tik aritmetiškai didinusi mokesčius ir atšaukinėjusi mokesčių lengvatas, Vyriausybė staiga padarė išimtį: pasiūlė įvesti vieną mokesčių lengvatą. Tačiau tai vienintelė gera vyriausybinė naujiena. Visos kitos - blogos. Šviesos spindulėlis Vyriausybė atmetė dešimtis siūlymų grąžinti buvusias mokesčių lengvatas, dešimtis siūlymų mažinti mokesčius. Į argumentus, kad sunkmečiu visos valstybės bent jau nedidina mokesčių, nebuvo įsiklausoma.

Vyriausybė ruošiasi pasiūlyti Seimui ilginti pensinį amžių, „Sodros“ pervedimus į privačius pensijų fondus „užšaldyti“ ties 2 proc. riba ir peržiūrėti motinystės (tėvystės) išmokas. Tai pirmadienį patvirtino finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Sprendimus dėl „Sodros“ reformos žadama priimti tik po to, kai rudenį bus pateikti detalūs skaičiavimai. Tuo tarpu politikų ir valstybės tarnautojų atlyginimai ir kitais metais gali likti sumažinti.

Planuodama kitų metų valstybės biudžetą Vyriausybė svarsto galimybę didinti pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčius bei 0,1 proc. apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą. Taip pat jau galandamas kirvis ir motinystės pašalpoms kirsti.Tokie planai išdėstyti praėjusią savaitę Vyriausybės parengtame pranešime valdančiųjų partijų Seimo nariams.

Seime domimasi, kodėl Vyriausybė kišosi į komercinį ginčą. Kancleris Deividas Matulionis trečiadienį liudijo Seimo laikinajai komisijai, kuri tiria galimai neteisėtą politikų įtaką teisėsaugai. Šią komisiją domino ir tai, kodėl Ministro pirmininko tarnyba domėjosi dviejų bendrovių turtiniu ginču. Esą ji galėjo užimti vienos pusės gynimo poziciją.

Vertinant dabartinės vyriausybės nuveiktus darbus per praėjusius metus tiesiog neimanoma nepašmaikštauti. Labai skambiai buvo pranešta, kad vyks greitas susidorojimas su korupcija. Pompastiškai su orkestru, raudonu kilimu ir pobūviu (už mokesčių mokėtojų pinigus) buvo pradėta.

Seimas ragina Lietuvos Vyriausybę pradėti konsultacijas su Vokietijos Vyriausybe dėl kompensacijų galimybės Lietuvos piliečiams, kurie buvo prievarta iškeldinti iš okupuotos Lenkijos teritorijos pagal 1941 m. sausio 10 d. SSRS ir Vokietijos reicho slaptąjį protokolą dėl gyventojų mainų.

Antrus metus gyvendami suveržtais diržais susilaukėme iš Vyriausybės pasiūlymo – dar truputį, dviem milijardukais, susiveržti ir 2011 metais. Jei norim sumažinti biudžeto deficitą iki 5,8 proc. BVP (su sąlyga, kad BVP augs ir tą papildomą sunkvežimį pinigų mieliems mūsų obligacijų pirkėjams, dabar laukiantiems riebių palūkanų, mes pakrausim iš to BVP prieaugio, o ne iš savo pajamų, kuriose jokio prieaugio dar nebus). Apie tą suveržimą ir kunkuliuoja diskusija.

Ūkininkaujantiems nereikės šiuo metu prašyti trumpalaikių paskolų apyvartinėms lėšoms, kurių reikėtų degalams įsigyti. Dabar žemės ūkio veiklos subjektai, išskyrus Vyriausybės nustatyta tvarka registruotus žemės ūkio veiklos subjektus tvenkinių ir kitų vidaus vandenų žuvininkystėje, iki šių metų birželio 30 d. galės įsigyti iki 15 proc.

Savivaldybėse trūkstant lėšų socialinėms išmokoms ir paramai moksleiviams, trečiadienį Vyriausybė nutarė ir papildomai skyrė 83,684 mln. litų. Socialinėms išmokoms ir kompensacijoms papildomai būtų skirta 75,584 mln. litų, socialinei paramai mokiniams - 7,1 mln. litų. Vilniaus miestui planuojama skirti apie 9 mln. litų, Kaunui - per 7 mln., Alytui - daugiau kaip 5 mln. litų. Daugiau kaip po 4 mln. litų papildomų lėšų turėtų gauti Klaipėdos ir Panevėžio miestų bei Vilniaus rajono savivaldybės.

Kam rūpi Lietuvos žmogus? Dujininkams? - Kurie skaičiuoja milijoninius pelnus, bet sunkmečiu didina kainas?Ar teikdami pasiūlymus, jie bent prisiminė kokia dabar ekonominė situacija Lietuvoje? Nors jie patys nejaučia krizės, turėtų bent iš laikraščių žinoti apie vis didėjantį bedarbių skaičių, bankrutuojantį verslą. Padidinus dujų kainą, didės ir šilumos kaina.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.

Šiandien prie Vyriausybės rūmų į mitingą ketino susirinkti Vidaus reikalų sistemos pensininkų sąjungos, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos, Konstitucinių teisių gynėjų asociacijos pakviesti žmonės. Jie ketino reikalauti grąžinti sumažintas pensijas, protestuos dėl dirbančių pensininkų diskriminavimo bei ketinimų didinti pensinį amžių.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Katriona Perfyld pareiškė, kad Lietuva iš krizės išlips tik po 7 metų, tačiau tam reikia ne tik didinti mokesčius, bet ir įvesti naujus. Vakar susitikusi su premjeru Andriumi Kubiliumi K. Perfyld darsyk pakartojo fondo nuomonę, kad Lietuvai būtina mažinti motinystės (tėvystės) išmokas, kurios yra didelės lyginant su kitomis šalimis.

Trečiadienį vyriausybė priėmė nutarimus, pagal kuriuos vienuolika apskričių pavaldumo švietimo įstaigų nuo liepos 1 dienos perduodamos savivaldybėms. Vyriausybė taip pat įsipareigojo, kad per dvejus artimiausius metus šių mokyklų mokymo ir ūkio reikmėms skiriamo finansavimo nemažins. Bus skiriama ne mažiau pinigų, negu kad skyrė apskričių viršininkų administracijos. Artimiausiu metu planuojama savivaldybėms perduoti dar 42 apskričių pavaldumo švietimo įstaigas, dėl kurių jau gauti sutikimai.

Trečiadienį vyriausybė priėmė nutarimus, pagal kuriuos vienuolika apskričių pavaldumo švietimo įstaigų nuo liepos 1 dienos perduodamos savivaldybėms. Vyriausybė taip pat įsipareigojo, kad per dvejus artimiausius metus šių mokyklų mokymo ir ūkio reikmėms skiriamo finansavimo nemažins. Bus skiriama ne mažiau pinigų, negu kad skyrė apskričių viršininkų administracijos. Artimiausiu metu planuojama savivaldybėms perduoti dar 42 apskričių pavaldumo švietimo įstaigas, dėl kurių jau gauti sutikimai.

Seimas ketvirtadienį nepriėmė rezoliucijos, kuria būtų pritarta Vyriausybės veiklos ataskaitai, nes jai prieštaravo daugiau kaip trečdalis Seimo narių. Parlamento sprendimu, rezoliucija dėl pritarimo Vyriausybės ataskaitai bus redaguojama. Vėliau dėl jos bus balsuojama vėl. Prieš tai Seimas atmetė opozicijos teiktą rezoliucijos variantą, kuriuo buvo siūloma Vyriausybės ataskaitai nepritarti, ir pasirinko svarstyti valdančiųjų variantą - Vyriausybės ataskaitai pritarti.

Šiandien Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos išvadoms, siūlančioms įtvirtinti ilgesnius baudžiamosios atsakomybės senaties terminus visiems nusikaltimams bei papildyti pagrindų sąrašą, numatantį kada senatis gali būti stabdoma. Senatis - tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

D. Britanijos sostinėje paskelbta apie pirmuosius skyrimus į naująją koalicinę vyriausybę, sudarytą iš konservatorių ir liberalų demokratų. Konservatorių politinis lyderis D. Kameronas oficialiai pradėjo eiti premjero pareigas. Tuo tarpu liberaldemokratų vadovas N. Klegas paskirtas ministro pirmininko pavaduotoju. Karalienė jau patvirtino šį paskyrimą. Užsienio reikalų ministro postas atiteko V. Heigui. Finansų ministru tapo Dž. Osbornas, o L. Foksas paskirtas karinių reikalų vadovu.

Dabartinės Vyriausybės programoje yra numatyta NT mokestį gyventojams įvesti nuo 2011 m. Už šį mokestį pasisako ir premjeras Andrius Kubilius. Dabartinė finansų ministrė Ingrida Šimonytė ne kartą sakė pritarianti NT mokesčio įvedimui. Jos nuomone, šis mokestis galėtų atlikti socialinio teisingumo funkciją. Dar prieš kelerius metus Tarptautinis valiutos fondas ragino Vyriausybę įvesti NT mokestį, tačiau visos iki šiol buvusios Vyriausybės nerasdavo politinio sutarimo dėl šio mokesčio.

Vyriausybė demonstruoja pasitenkinimą savimi, tačiau per 2009-uosius metus nieko naudingo šaliai nenuveikė, teigia Seimo opozicija ir siūlo nepritarti Premjero Andriaus Kubiliaus Vyriausybės ataskaitai. Valdantieji aiškina, kad tokios gilios krizės sąlygomis Vyriausybė sugebėjo tinkamai tvarkytis, stabilizavo viešuosius finansus ir išgelbėjo Lietuvą nuo bankroto ar valiutos devalvacijos. "Turiu pripažinti, kad Lietuva sulaukė daug iššūkių.

Lietuvos valdžia suskubo pasigirti, kiek daug nuveikta grąžinant lietuvius į Lietuvą. Pavyzdžiui, skelbiant apie laisvas darbo vietas užsienyje bei leidžiant čia dar likusias užimti užsieniečiams. Tik emigravę tautiečiai kažkodėl tvirtina: padaryta viskas, kad tik jie nesumanytų grįžti. Giriasi, kad išvarė Oficialiais duomenimis, 2009-aisiais Lietuvą paliko 22 000 tautiečių. Neslepiama, kad nedeklaravusių savo išvykimo piliečių skaičius gali būti bent kelis kartus didesnis.

„Iššūkis Vyriausybei ar Vyriausybės iššūkis Lietuvai“ — turbūt taip reikėtų kelti klausimą, apibūdinant 2009 m. Lietuvoje. Vyriausybės programoje vieni pirmųjų žodžių skamba taip: „Penkioliktoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė darbą pradeda didelių iššūkių ir didelių darbų išvakarėse“. Turiu pripažinti, kad Lietuva sulaukė daug iššūkių.

Antradienį Seime numatyta diskusija dėl vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitos. Trys opozicinės Seimo frakcijos - socialdemokratai, "darbiečiai" ir "tvarkiečiai" siūlo nepritarti Vyriausybės 2009 metų veiklos ataskaitai. Tokį rezoliucijos projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo šių frakcijų seniūnai Algirdas Butkevičius, Valentinas Mazuronis ir Vytautas Gapšys.

Lietuvos politikai ragina Vyriausybę artinti valdžią prie žmonių. Pavyzdžiui, kad Pabradės gyventojai jau kitąmet turėtų atskirą nuo Švenčionių rajono savivaldybę, reikėtų tik... 11 mln. litų. Tuo tarpu viešai kalbama, kaip optimizuoti valstybės valdymą - mažinti įvairaus lygio vadovų. Iniciatyva be skaičių Seimo valdančioji Tėvynės sąjungos - Krikščionių demokratų frakcija ragina jau kitąmet steigti naują Pabradės savivaldybę.

Kadaise juokauta, jog valdžia gali įvesti ir mokestį už orą, kaip kadaise rašyta "Čipolino nuotykiuose". Dabar tai jau nebejuokinga. Lietuvoje gali būti ketinama apmokestinti visus grybautojus, uogautojus, riešutautojus, net vaistažolių ir sraigių rinkėjus. Seimas raginamas leisti neapmokestinti pajamų už surinktas vynuogines sraiges, jei šios pajamos neviršytų 10 000 litų.

Į milijardines skolas įklampinta Lietuva Ministrų kabineto vardu kiekvieną pirmadienį skolinasi naujas dešimtis milijonų. Nuo šių metų sausio 4 dienos iki praėjusio pirmadienio Vyriausybė, aukcionuose platindama savo vertybinius popierius, jau pasiskolino beveik milijardą litų (950 mln.). Kukliausia buvo ši savaitė, kai ateities kartoms uždėta “tik" 19,5 mln. litų papildoma našta.

Iš Vyriausybės ir prezidentūros, besiskelbiančių priešų apsiaustais bunkeriais, girdime lyg ir kvietimus atakon, lyg ir pagalbos signalus niekam. Jie sklinda pro siaurėjančius viešųjų ryšių langelius. Kas ne su mumis – priešai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderio Andriaus Kubiliaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės tandemas reformuoja valstybę. Tandemas, tiesa, nelygiavertis, vis labiau primenantis Šerchano ir šakalo santykį, bet jis kol kas egzistuoja.