Volodymyras Zelenskis

2026 m. Milano – Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse bręsta didelis konfliktas tarp Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Ukrainos delegacijos. Geriausias Ukrainos skeletono atstovas Vladyslavas Heraskevyčius viešai pareiškė, kad nepaisys TOK draudimo ir vasario 12 d. vyksiančiose varžybose startuos su specialiu „atminimo šalmu“, skirtu pagerbti rusų sukelto karo metu žuvusius ukrainiečių sportininkus.

Ukraina pradėjo planuoti prezidento rinkimus ir referendumą. Apie tai trečiadienio rytą rašo „Financial Times“, skelbia „BBC Russian“. Anot leidinio, JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija pareikalavo Kyjivo surengti balsavimą iki gegužės 15 d. ir pagrasino, kad priešingu atveju atims iš Ukrainos saugumo garantijas. Zelenskis susiduria su JAV spaudimu dėl rinkimų Pasak leidinio šaltinių, visa tai vyksta dėl stipraus Baltųjų rūmų spaudimo Kyjivui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskleidė, kad JAV nustatė birželio mėnesį kaip galutinį terminą Kyjivui ir Maskvai pasiekti susitarimą dėl beveik ketverius metus trunkančio karo pabaigos. Vašingtonas  JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ruošiasi priversti laikytis šio termino, jei pažanga sustos.

Maskva tvirtina, kad bet koks taikos susitarimas su Ukraina turi apimti saugumo garantijas ir Rusijai. Maskvos pareigūnai skundžiasi, kad jų interesai ignoruojami, ir įspėja, kad be šio kompromiso taikos susitarimo nebus, rašon „24 Kanal“. Maskva kritikuoja ES dėl Rusijai skirtų saugumo garantijų reikalavimų ignoravimo.

Kol kas nėra nustatyta, kada tiksliai Ukrainos ir Jungtinių Valstijų prezidentai pasirašys taikos susitarimą, tačiau taika Ukrainoje yra arčiau nei bet kada anksčiau. Apie tai, kaip rašo „Evropeiskaja Pravda“ korespondentas iš Briuselio, vasario 10 dieną bendraudamas su žurnalistais pareiškė Jungtinių Valstijų ambasadorius prie NATO Matthew Whitakeris.

Volodymyras Zelenskis surengė pasitarimą dėl energetikos padėties Ukrainos regionuose. Prezidentas ypatingą dėmesį skyrė pasienio sričių apsaugos nuo priešo dronų smūgių stiprinimui. Šį pareiškimą V. Zelenskis paskelbė savo socialiniuose tinkluose, rašo „24 Kanal“. V. Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos turi veikti gerokai operatyviau, siekiant sustiprinti Charkivo srities ir kitų su Rusija besiribojančių regionų apsaugą nuo „Shahed“ ir kitų smogiamųjų dronų.

JAV valdant Joe Bidenui, veiksmingiausiu Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino turėtu įrankiu tęsti karą prieš Ukrainą tapo jo perspėjimai apie branduolinę eskalaciją. Į valdžią atėjus Donaldui Trumpui, Kremliaus vadovas pradėjo naudoti naują ginklą – taikos derybas. Kaip rašo „Bloomberg“ apžvalgininkas Markas Championas, per taikos derybas Ukrainai ir Rusijai taip ir nepavyko pasiekti reikšmingos pažangos.

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) antradienį pareiškė, kad Ukrainos skeletono lenktynininkas Žiemos olimpinėse žaidynėse gali dėvėti juodą apyrankę, o ne uždraustą šalmą, ant kurio uždėti per karą su Rusija žuvusių Ukrainos sportininkų atvaizdai. Ukrainos skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius pirmadienį paskelbė, kad TOK uždraudė jam dėvėti šalmą, skirtą per karą žuvusiems ukrainiečių sportininkams pagerbti.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį gynė žiemos olimpinių žaidynių dalyvio teisę dėvėti šalmą, ant kurio pavaizduoti per Rusijos karą Ukrainoje žuvę sportininkai. Skeletono lenktynininkas Vladyslavas Heraskevyčius treniruočių Kortinoje metu dėvėjo šalmą ir planavo su juo rungtyniauti, taip siekdamas palaikyti tarptautinį spaudimą Rusijai dėl beveik ketverių metų invazijos.

Ukrainos rinktinės vėliavnešys, skeletonininkas Vladyslavas Heraskevyčius sulaukė griežto Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) kirčio. Sportininkas pranešė, kad organizacija uždraudė jam 2026-ųjų žiemos olimpinėse žaidynėse naudoti specialų šalmą, ant kurio pavaizduoti rusų nužudyti Ukrainos atletai. Apie šį sprendimą V. Heraskevyčius pirmadienio vakarą paskelbė savo „Instagram“ paskyroje.

Tęsiantis diplomatinėms deryboms dėl karo Ukrainoje, Rusija pateikė politiškai skaudų ir asmenišką priekaištą JAV prezidentui Donaldui Trumpui. Kaip rašo „Newsweek“, Rusijos užsienio reikalų ministras ir artimas autoritarinio Kremliaus lyderio Vladimiro Putino bendražygis Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino D. Trumpą tęsiant „bidenizmą“ ir išduodant tai, dėl ko abu lyderiai susitarė praėjusių metų rugpjūtį vykusiame viršūnių susitikime Aliaskoje.

Dokumentai, susiję su saugumo garantijomis, jau yra parengti. Būtent jie turi tapti taikos Ukrainoje pagrindu. Apie tai Volodymyras Zelenskis pranešė vasario 9 dienos vakarą, rašo „24 Kanal“. „Dokumentai dėl garantijų yra parengti. Saugumui nėra alternatyvos. Taikai nėra alternatyvos. Mūsų valstybės atkūrimui nėra alternatyvos. Dėkoju visiems pasaulyje, kurie padeda! Ačiū už kiekvieną veiksmą, kuriuo dabar palaikoma gyvybė ir žmonės“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.

Pirmadienį, vasario 9 d., šilumos tiekimo padėtis sudėtingiausia yra Kyjive. Šiuo metu daugiau nei 1,4 tūkst. daugiaaukščių pastatų sostinėje tebėra be šildymo, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Sunkiausios sąlygos išlieka sostinėje: daugiau nei 1,4 tūkst. daugiabučių namų Kyjive vis dar neturi šildymo, ir labai svarbu, kad žmonės kiekviename iš šių pastatų gautų visą jiems reikalingą pagalbą“, – pabrėžė jis.

Po prieštaringai vertinamos JAV viceprezidento JD Vance‘o kalbos Miuncheno saugumo konferencijoje pernai susitikime šiemet JAV delegacijai, rengėjų duomenimis, vadovaus valstybės sekretorius Marco Rubio. Be to, į Miuncheną atvyks daugiau kaip 50 amerikiečių kongresmenų, pirmadienį Berlyne pareiškė konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris. Jo teigimu, dalyvauti turėtų ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasaulis įžengė į pavojingą „buldozerinės politikos erą“, kai labiau linkstama griauti institucijas, o ne laipsniškai jas reformuoti, teigiama Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitoje prieš šią savaitę vyksiantį kasmetinį renginį. Penktadienį prasidėsiančiose trijų dienų diskusijose dalyvaus apie 65 pasaulio lyderiai, beveik 100 užsienio reikalų ir gynybos ministrų, aukščiausio rango kariuomenės vadų ir aukšto lygio politikos formuotojų.

Ukraina šiais metais Europoje atidarys 10 ginklų eksporto centrų, įskaitant Baltijos ir Šiaurės šalis, sekmadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien pradedame eksportą. Jau nuo 2026 metų visoje Europoje veiks dešimt eksporto centrų – Baltijos ir Šiaurės šalyse. 2026 metais veiks dešimt atstovybių“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė prezidentas. Jis nenurodė, kuriose šalyse planuojami tokie centrai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad JAV pačios nėra pasirengusios įgyvendinti savo pasiūlymus, rašo UNIAN. S. Lavrovas pareiškė, kad po Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimo Aliaskoje, kuris įvyko 2025 m. rugpjūčio 15 d., Rusija ir JAV turėjo pereiti prie plataus bendradarbiavimo, tačiau praktikoje viskas yra atvirkščiai.

Derybose dėl taikos Ukrainoje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą panaudojo savo mėgstamą užsienio politikos priemonę – tiksintį laikrodį. Kaip pastebi „NBC News“, nuo pernai sausio, kai jis grįžo į Baltuosius rūmus, jis ne kartą šalims kėlė griežtus terminus. Tai buvo viena iš pagrindinių jo priemonių derybas paskatinti  judėti pirmyn. Jis nustatinėjo terminus „Hamas“, Iranui, Ukrainai, Rusijai.

Po didelės Rusijos atakos prieš Ukrainą naktį į šeštadienį, kurios metu buvo panaudota daugiau nei 400 dronų ir beveik 40 raketų, prezidentas Volodymyras Zelenskis įvedė naujas sankcijas Rusijos kariniam pramonės kompleksui ir finansų sektoriui. Ukrainos lyderis apie pasirašytą dekretą paskelbė platformoje „Telegram“. „Naktį į šeštadienį Rusija surengė dar vieną didžiulį puolimą prieš Ukrainą, pasiųsdama daugiau nei 400 dronų ir beveik 40 įvairių tipų raketų“, – pažymėjo jis.

Ukrainiečių raketoms „Flamingo“ smogus į Rusijos „Kapustin Jar“ poligoną, sugadinti balistinių raketų priežiūros objektai ir kiti techniniai statiniai, praneša „RBC-Ukraine“. Sausio mėnesį gynybos pajėgos surengė keletą smūgių į poligoną „Kapustin Jar“ Astrachanės srityje, iš kurio rusai į Ukraina leisdavo „Orešnik“ raketas.

Vašingtonas nori, kad Ukraina ir Rusija iki vasaros užbaigtų karą. Amerikos derybininkai spaudžia Ukrainą, kad ši pavasarį suorganizuotų referendumą dėl taikos sąlygų, nors apklausos ir dabar rodo, kad ukrainiečiai neketina atiduoti Rusijai per ketverius metus neužkariautų teritorijų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo baltarusius neleisti Rusijai įtraukti jų į karą prieš Ukrainą. Pasak jo, Ukraina pasirengusi panaudoti visas priemones, kad būtų sustabdyti bet kokie bandymai paleisti „Orešnik“ tipo raketas iš Baltarusijos teritorijos. „Mes sakome Baltarusijos žmonėms, kad jie yra tempiami į karą prieš Ukrainą. Režimas Baltarusijoje leido 2022 m. pradėti puolimą prieš Ukrainą, tačiau patys baltarusiai tąkart kare nedalyvavo.

Per ketvirtadienį vykusią bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra pasirengusi nutraukti ugnį, tačiau tam būtinas Rusijos sutikimas ir JAV saugumo garantijos. Pasak V. Zelenskio, Kyjivas buvo pasirengęs paliauboms nuo pat pradžių – tai numatyta paviešintame 20 punktų plane.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukrainos žvalgyba jį informavo apie vadinamąjį „Dmitrijevo paketą“. Rusijos parengtas planas buvo pristatytas ir JAV atstovams. Kaip rašo UNIAN, Kremliaus parengtame plane minima ekonominio bendradarbiavimo galimybė tarp JAV ir Rusijos. Skaičiuojama, kad iš viso toks bendradarbiavimas aprėptų apie 12 trilijonų JAV dolerių.

Pasak Miuncheno saugumo konferencijos pirmininko Wolfgango Ischingerio, nutraukus ugnį Ukrainoje Rusijos grėsmė NATO rytiniam sparnui gali sustiprėti. „Kol Ukraina gina Europą, pavojus nėra toks didelis“, – šeštadienį dienraštyje „Tagesspiegel“ paskelbtame komentare teigė W. Ischingeris. Tai reiškia, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino armijos šiuo metu yra įstrigusios „ir jis kas savaitę praranda tūkstančius karių“. Vos tik Ukrainoje bus paskelbtos paliaubos, situacija pasikeis.

Rusai ieško būdų, kaip fronto linijoje vėl įjungti palydovinio ryšio „Starlink“ terminalus. Apie tai „Ukrinform“ pranešė remdamasi Ukrainos gynybos ministro patarėjo Serhijaus Beskrestnovo pravarde „Flash“ įrašu platformoje „Telegram“. „Priešai ieško būdų, kaip įjungti palydovinį ryšį „Starlink“. Jie savo idėjomis dalijasi grupėse, o tada šie įrašai plinta ir mūsų grupėse.

JAV ir Ukrainos derybininkų pokalbiuose buvo aptarta galimybė Rusijai ir Ukrainai dėl taikos susitarti iki kovo mėnesio, skelbia „Reuters“. Vis dėlto agentūros šaltiniai pabrėžia, kad tikslo greičiausiai nepavyks taip greitai pasiekti. Vis dar nėra susitarimo dėl teritorijos klausimo. Aiškėja, apie ką derybose kalbėjo Ukraina ir JAV Pagal planą, apie kurį kalbėjosi JAV ir Ukrainos derybininkai, bet koks susitarimas ukrainiečiams būtų pateiktas referendume.

Rusija bando užgesinti Ukrainos šviesą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Rusija bando sunaikinti mūsų elektrines ir visą mūsų energetikos sistemą. Ji bando užgesinti mūsų šviesą. O Ukraina kartu su savo draugais kovoja prieš tamsą“, – sako V. Zelenskis. Jis priduria, kad tai kova, kurioje viskas yra aišku. „Čia nėra jokių pilkųjų zonų.

Rusijos kariuomenė palaipsniui žengia į priekį fronte, tačiau tempas yra toks lėtas, kad rusams prireiks daugiau nei dvejų metų, kad užimtų visą Donecko sritį. Tokį skaičiavimą pateikia „DeepState“ įkūrėjas Ruslanas Mikula, rašo UNIAN. Anot jo, iki 2022 m. rusai kontroliavo 32,3 proc. Donecko srities teritorijos. Pirmaisiais karo metais Rusija greitai sugebėjo pažengti į priekį, todėl buvo užimta dar 24,4 proc. regiono teritorijos. O nuo 2023 m. iki šiol rusai okupavo dar 21,8 proc.

Kremlius ieško naujų argumentų, kad įtikintų Jungtines Valstijas ir Europą nesutikti su saugumo garantijomis Ukrainai, o galutinis tikslas – paversti šalį prorusiška valstybe-marionete, tokia kaip Baltarusija.

Per naktinę Rusijos dronų ataką Ukrainos pietuose esančioje Zaporižios srityje žuvo vyras ir moteris, penktadienį pranešė pareigūnas. 49-erių vyras ir 48-erių moteris žuvo, kai jų namus Vilnianske atakavo Rusijos dronas, platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Ivanas Fiodorovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie artėjančius pokyčius Ukrainos oro pajėgų dalinių vadovybėje keliuose regionuose.  Per vakaro vaizdo kreipimąsi V. Zelenskis sakė, kad Ginkluotųjų pajėgų oro pajėgose bus personalo pokyčių – kol kas kai kuriuose regionuose, daliniuose, atsakinguose už apsaugą nuo Rusijos dronų „Shahed“....

JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas apibendrino dviejų dienų Abu Dabyje vykusias derybas dėl taikos Ukrainoje, rašo UNIAN. S. Witkoffas pavadino derybas „konstruktyviomis“. Witkoffas apžvelgė derybas dėl Ukrainos Pasak jo, šalys aptarė, be kita ko, ugnies nutraukimo plano įgyvendinimo mechanizmus ir veiksmų stebėjimo būdus.

Varšuva nepritars jokiems sprendimams, priimtiems Abu Dabio derybų metu, kurie prieštarautų Ukrainos interesams. Tai ketvirtadienį Kyjive surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pavadino Prancūzijos pastangas atgaivinti dialogą tarp Emmanuelio Macrono ir Vladimiro Putino graudžiomis, rašo „Politico“. Šią savaitę Prancūzijos prezidentas E. Macronas išsiuntė patarėją į Maskvą, ketvirtadienį pranešė informuotas šaltinis. „Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas maždaug prieš dvi savaites dar kartą pareiškė, kad jis kažkaip paskambins Putinui“, – sako S. Lavrovas. „Žinote, tai nėra rimta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, jog Kyjive situacija išlieka sudėtinga, daugiau nei 1,1 tūkst. pastatų neturi šildymo. Kaip rašo „Ukrinform“, apie tai V. Zelenskis pareiškė „Facebook“ po kasdienio pasitarimo dėl padėties energetikos sektoriuje. Pasak jo, naktį rusai prieš Ukrainą panaudojo 183 smogiamuosius dronus, iš kurių apie 110 buvo „Shahed“ tipo. „Didelę jų dalį pavyko numušti. Perėmimo priemonės veikė neblogai“, – pažymėjo V. Zelenskis.

Abu Dabyje tęsiasi Ukrainos, Rusijos ir JAV derybos – prasidėjo antroji susitikimų diena. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Rustemas Umerovas teigia, kad darbas vyksta tais pačiais formatais kaip ir anksčiau, o konkrečių rezultatų tikimasi vėliau. Ukrainos delegacija Abu Dabyje pradėjo antrąją derybų su Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis dieną, rašo UNIAN. Apie tai pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius R. Umerovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija, siekdama užimti Donbasą, patirtų milžiniškus nuostolius ir gali jų net neatlaikyti. Pasak jo, Maskvai tektų paaukoti šimtus tūkstančių karių ir mažiausiai dvejus metus tęsti lėtą puolimą, o tuo pat metu vykstančiose derybose Rusija siekia Ukrainos kariuomenės pasitraukimo iš rytų Ukrainos. „Mano komanda šiuo metu veda derybas. Mūsų prioritetas – užbaigti šį karą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja: karo su Rusija pralaimėjimas reikštų Ukrainos nepriklausomybės pabaigą. Pasak jo, tokiu atveju šalis taptų Rusijos dalimi, o tai būtų „siaubinga netektis“. Tuo pat metu prezidentas viliasi, kad karą dar įmanoma užbaigti diplomatiniu keliu per artimiausius metus. Jeigu Ukraina pralaimėtų karą su Rusija, ji taptų jos dalimi, pareiškė šalies prezidentas V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu tikisi apsikeitimo karo belaisviais su Rusija.  „Taip pat bus žengtas reikšmingas žingsnis: Tikimės, kad artimiausiu metu įvyks apsikeitimas karo belaisviais. Turime sugrąžinti savo belaisvius namo“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.  Trišalės derybos Anksčiau tapo žinoma, kad Abu Dabyje baigėsi pirmasis trišalių derybų tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos raundas.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl taikos Ukrainoje numato galimybę Ukrainai įstoti į Europos Sąjungą 2027 m., skelbia rusų agentūra TASS. Apie tai agentūrai pranešė šaltinis, artimas deryboms Abu Dabyje. „Trumpo planas neatmeta galimybės Ukrainai įstoti į ES 2027 m.“ – cituojamas jis. Šių teiginių patikrinti kol kas neįmanoma.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad susitarimas dėl „energetinių paliaubų“ Ukrainoje su Rusija galiojo savaitę nuo sekmadienio iki sekmadienio, tai yra, nuo sausio 25 d iki vasario 1 d. Apie tai jis pakomentavo bendraudamas su žurnalistais antradienį, rašo UNIAN. „Paliaubos truko nuo sekmadienio iki sekmadienio. Jos jau baigėsi. Ir Putinas laikėsi savo žodžio“, – sako JAV prezidentas. Anot jo, kitas Rusijos smūgis buvo suduotas jau šiam terminui pasibaigus.

Derybininkai iš Ukrainos, Rusijos ir JAV trečiadienį turi susirinkti Abu Dabyje, siekdami tęsti įtemptas derybas dėl ketverius metus trunkančio karo užbaigimo. Keliuose šių šalių diplomatijos raunduose nepavyko pasiekti susitarimo dėl karo, nusinešusio daugiausiai gyvybių Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, užbaigimo.

Nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginių, kad Rusija sutiko savaitę neatakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūros, kol šalį kausto itin šalta žiema, Vladimiro Putino armija surengė masines atakas. Dėl to dabar Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad laukia atitinkamos JAV reakcijos, „Laukiame Jungtinių Amerikos Valstijų reakcijos į Rusijos smūgius. Tai buvo būtent Amerikos pasiūlymas: tokios šaltos žiemos metu nutraukti smūgius energetikai.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, rusai ignoravo JAV prašymą ir pažeidė energetikos paliaubas, o pastarosiomis dienomis kaupė jėgas naujam smūgiui. Prezidentas tai paskelbė Kijeve surengtoje bendroje spaudos konferencijoje su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, pranešė naujienų agentūros „Ukrinform“ korespondentas. „Rusai ir vėl mojo ranka į amerikiečių pastangas.

Rusija sudavė smūgį Ukrainos energetikai, panaudodama rekordinį kiekį balistinių raketų. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pažymėjęs, kad surengė pasitarimą dėl padėties regionuose, pirmiausia – energetikos sektoriuje po šiandieninio Rusijos smūgio, rašo UNIAN. „Tai buvo tikslingas smūgis energetikai ir rekordinis balistinių raketų kiekis.

Rusijos vyriausybė neparodė jokio susidomėjimo dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje, pranešė jos organizatoriai. „Rusijos ambasada, kuri iki 2022 m. reguliariai teikė prašymus gauti kvietimų, su mumis nesusisiekė“, – naujienų agentūrai „dpa“ sakė konferencijos pirmininkas Wolfgangas Ischingeris.

Ukrainos miestams patiriant Rusijos atakas, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog taip Rusija netiesiogiai išreiškia poziciją dėl taikos derybų. „Į visus klausimus galima gauti atsakymus tiktai tada, kuomet yra aiškiai žinoma Rusijos pozicija.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad buvo susitarta trumpam sustabdyti karinius smūgius prieš Ukrainą „nuo sekmadienio iki sekmadienio“ ir Vladimiras Putinas šios sutarties laikėsi. D. Trumpas teigė, kad šis laikotarpis turėjo būti savaites trunkantis sustabdymas, tačiau jis truko žymiai trumpiau.