Per vakaro vaizdo kreipimąsi V. Zelenskis sakė, kad Ginkluotųjų pajėgų oro pajėgose bus personalo pokyčių – kol kas kai kuriuose regionuose, daliniuose, atsakinguose už apsaugą nuo Rusijos dronų „Shahed“.
Taika iki kovo, po kelių mėnesių – rinkimai: skelbiamos dar negirdėtos Trumpo plano Ukrainoje detalės
JAV ir Ukrainos derybininkų pokalbiuose buvo aptarta galimybė Rusijai ir Ukrainai dėl taikos susitarti iki kovo mėnesio, skelbia „Reuters“. Vis dėlto agentūros šaltiniai pabrėžia, kad tikslo greičiausiai nepavyks taip greitai pasiekti.
Kas pasikėsino į svarbų Rusijos generolą? Rusai kaltę verčia Ukrainai, bet yra ir kita versija
Rusijos teisėsaugos institucijos pranešė, kad penktadienį Maskvoje, savo namuose, buvo pašautas ir sunkiai sužeistas aukšto rango Rusijos generolas Vladimiras Aleksejevas. Kaip nurodyta V. Aleksejevo biografijoje internete, jis eina Rusijos generalinio štabo pirmojo pavaduotojo pareigas.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį pareiškė, kad už pasikėsinimą nužudyti armijos generolą V. Aleksejevą atsakinga Ukraina.
Išpuolis įvykdytas kitą dieną po to, kai Rusijos, Ukrainos ir JAV pareigūnai baigė dviejų dienų derybas Abu Dabyje.
„Išpuolis prieš generolą leitenantą Aleksejevą patvirtino Zelenskio režimo ketinimą sutrukdyti derybas“, – sako S. Lavrovas.
Nors skelbiama, kad Ukraina gali vykdyti išpuolius prieš Kremliaus veikėjus, Vakarų saugumo pareigūnai sako, kad yra priežasčių abejoti, ar Ukraina stovi už V. Aleksejevo pašovimo, rašo „The Washington Post“.
Volodymyras Zelenskis: Rusija bando užgesinti mūsų šviesą
Rusija bando užgesinti Ukrainos šviesą, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Rusija bando sunaikinti mūsų elektrines ir visą mūsų energetikos sistemą. Ji bando užgesinti mūsų šviesą. O Ukraina kartu su savo draugais kovoja prieš tamsą“, – sako V. Zelenskis.
Jis priduria, kad tai kova, kurioje viskas yra aišku.
„Čia nėra jokių pilkųjų zonų. Be to, joje yra gilios krikščioniškos prasmės – kaip mes ginamės, kaip mums padedama, kaip mūsų žmonės padeda vieni kitiems bet kokiomis aplinkybėmis. Kaip remonto brigados dirba dieną ir naktį, esant apšaudymams, esant minus 20 laipsnių temperatūrai, kad priešo smūgiai nesunaikintų gyvybės ir kad šviesa sugrįžtų.
Mes kovojame kiekvieną dieną, kad tamsybė pralaimėtų. Todėl mums svarbu turėti pakankamą oro gynybą, kad dangus būtų saugus. Mums svarbu remti savo žmones ir atsigauti po smūgių. Mums svarbu pasiekti orų taiką ir patikimas saugumo garantijas“, – sako jis.
Per kiek laiko Putinas galėtų užimti visą Donecką? Skelbia skaičiavimus
Rusijos kariuomenė palaipsniui žengia į priekį fronte, tačiau tempas yra toks lėtas, kad rusams prireiks daugiau nei dvejų metų, kad užimtų visą Donecko sritį.
Pirmą kartą nuo karo pradžios ESBO vadovai surengė vizitą Maskvoje
Du aukščiausi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnai penktadienį pranešė pirmą kartą po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą apsilankę Maskvoje.
Laikinai einantis ESBO vadovo pareigas Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassisas ir ESBO generalinis sekretorius Feridunas Hadi Sinirlioglu susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu ketvirtadienį ir penktadienį.
„Be dialogo nėra pasitikėjimo“, – Vienoje žurnalistams sakė I. Cassisas apie keturias valandas trukusius pokalbius su S. Lavrovu.
Pasak jo, tikslas buvo „parodyti norą susisiekti, pasirengimą kalbėtis ir išklausyti". Tas noras buvo parodytas ir tai gali būti atspirties taškas, pridūrė jis.
I. Cassisas ir F. H. Sinirlioglu pirmadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Trečiadienį ir ketvirtadienį Ukraina, Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos Abu Dabyje surengė trišales derybas, Vašingtonui tarpininkaujant pastangoms užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą.
I. Cassisas teigė, kad ESBO galėtų pasinaudoti savo patirtimi ir pasiųsti „stebėjimo ir patikros misiją“, jei būtų susitarta dėl paliaubų.
ESBO pareiškime sakoma, kad per derybas su S. Lavrovu I. Cassisas ir F. H. Sinirlioglu „pabrėžė būtinybę nutraukti karą Ukrainoje“. „Jie pabrėžė, kad karas pareikalavo daug aukų ir žmonės toliau žūva“, – priduriama pranešime.
Vienoje įsikūrusi ESBO, atsiradusi šaltojo karo metu, mėgina grįžti į diplomatinę areną, kai po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį buvo Kremlius nustumtą į šalį. ESBO stebėjimo misija Rytų Ukrainoje 2014 m. skubiai išvyko, kai Rusija ten pradėjo puolimą.
Trys ukrainiečiai, dirbę pagal oficialų ESBO mandatą, buvo suimti 2022 m. balandžio mėnesį ir vėliau nuteisti už šnipinėjimą. Jie vis dar laikomi Rusijoje arba Rusijos okupuotoje teritorijoje. ESBO, jų suėmimą pavadinusi savavališku, jau seniai mėgina derėtis dėl jų paleidimo.
„Esama pažangos ir tikiuosi, kad ateinančiomis savaitėmis pamatysime rezultatus. Artimiausiomis dienomis tai labai atidžiai stebėsiu“, – sakė F. H. Sinirlioglu.
Peskovas: trečiasis derybų dėl karo Ukrainoje raundas įvyks „netrukus“
Trečiasis derybų, kuriose siekiama užbaigti karą tarp Rusijos ir Ukrainos, raundas turėtų įvykti „netrukus“, nors konkreti data dar nenustatyta, penktadienį pareiškė Kremlius.
Jungtinės Valstijos siekia užbaigti beveik ketverius metus besitęsiantį konfliktą ir, Vašingtonui tarpininkaujant, nuo sausio Abu Dabyje buvo surengti jau du derybų tarp kariaujančių šalių raundai.
Per paskutinį derybų raundą, kuris vyko trečiadienį ir ketvirtadienį, šalys susitarė dėl didelio masto apsikeitimo belaisviais, tačiau nesugebėjo pasiekti proveržio sudėtingu teritorijos klausimu.
Ukraina susigrąžino grupę vaikų ir paauglių: pasakoja, kokį siaubą turėjo išgyventi
Dar viena grupė vaikų nuo 3 mėnesių iki 17 metų buvo grąžinta iš laikinai okupuotos Chersono srities teritorijos, įskaitant du vaikus, mačiusius, kaip kankinama jų motina, ir dar du, įstrigusius savo namuose, kai rusai susprogdino Kachovkos hidroelektrinę.
Rusai smogė gyvūnų prieglaudai Ukrainoje: savanoriai nesulaikė ašarų – vaizdas šokiravo
Penktadienio rytą Rusijos dronas smogė į gyvūnų prieglaudą Pietų Ukrainoje ir pražudė mažiausiai 10 išgelbėtų šunų bei sužeidė daugelį kitų, pranešė darbuotojai.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas įvykio vietoje matė verkiančius savanorius, apsikabinusius ar šlavusius griuvėsius. Vienas savanoris karučiu vežė negyvą šunį.
„Patiria katastrofą“: įvertino, ką „Starlink“ blokavimas kare reiškia Rusijai
„SpaceX“ šią savaitę nutraukė Rusijos prieigą prie „Starlink“, ryšys išjungtas rusams Ukrainoje, bet paliktas Ukrainos terminalams. Kaip rašo „Business Insider“, dėl to susidariusi padėtis Rusijai įvardijama kaip katastrofa.
Rusijos kariai pastaruoju metu naudojosi „Starlink“ ilgų nuotolių smūgiams nukreipti ir pajėgoms koordinuoti.
„Priešas praneša apie masinį „Starlink“ ryšio nutraukimą tarp Rusijos vienetų fronte“, – ketvirtadienį rašė didžiausios Ukrainos kovinių dronų finansavimo organizacijos vadovas Serhijus Sternenko.
„Jei tai tiesa, Ukrainos armija atgaus pranašumą ryšių srityje, o priešas turės nemažai problemų kontroliuodamas pajėgas taktiniu lygiu“, – pridūrė jis.
Ukrainos gynybos ministerijos patarėjas dronų karo klausimais Serhijus Beskrecnovas sako, kad šis žingsnis sutrukdė Rusijos sausumos pajėgų puolimą kai kuriose fronto zonose.
„Priešas neturi problemų fronto linijose. Priešas patiria katastrofą“, – rašė jis.
Dėl JAV sankcijų „SpaceX“ neparduoda „Starlink“ terminalų Rusijai. Tačiau Ukrainos kariai jau seniai sakė, kad rusai įsigyja terminalus juodojoje rinkoje. Kyjivas teigia, kad numuštuose rusų žvalgybos dronuose rado JAV technologijas.
Atjungti Kremliaus pajėgas nuo „Starlink“ buvo sudėtingiau nei paprasčiausiai nustatyti geografinę ribą. Ukrainos karinės pajėgos taip pat naudoja „Starlink“, todėl prieigos atjungimas ginčytinose regionuose būtų turėjęs įtakos Kyjivo operacijoms.
Panašu, kad buvo sudarytas Ukrainos terminalų sąrašas. Pastarąsias keletą dienų Ukrainos gynybos ministerija ir „Telegram“ įtakingi asmenys ragino karines pajėgas greitai registruoti savo terminalus pagal šalies kovos erdvės valdymo sistemą.
Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas sako, kad šis sąrašas atnaujinamas kasdien.
ES siūlo naujas sankcijas Rusijai: kokios jos būtų?
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen penktadienį pasiūlė naują sankcijų Maskvai paketą dėl karo Ukrainoje, įskaitant draudimą teikti paslaugas tanklaiviams, gabenantiems rusišką naftą.
Paketas, kuris turėtų būti patvirtintas ketvirtosioms Maskvos invazijos metinėms, vasario 24 dieną, taip pat nukreiptas prieš Rusijos bankus, kriptovaliutų prekiautojus ir metalo eksportą.
Ukrainos oro gynyba per naktį sunaikino 297 Rusijos bepiločius orlaivius
Ukrainos oro gynybos sistemos per naktį ir rytą sunaikino 297 Rusijos dronus, panaudotus atakoms prieš Ukrainą. Pirminiais duomenimis, grupė priešo raketų taip pat nepasiekė savo taikinių, „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Pasak kariuomenės, nuo ketvirtadienio 18 val. iki penktadienio ryto Rusijos pajėgos paleido į Ukrainą 328 įvairių tipų dronus, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir „Italmas“.
Jie buvo paleisti iš Kursko, Oriolo, Briansko, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei iš laikinai okupuoto Donecko. Maždaug 200 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Be to, rusai paleido dvi aerobalistines raketas „Kinžal“ ir penkias valdomas aviacijos raketas X-59/69.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 12.30 val. oro gynyba numušė arba sutrikdė 297 įvairių tipų Rusijos bepiločius orlaivius.
Užpuolikų panaudotos raketos nepasiekė taikinių dėl aktyvių Gynybos pajėgų atsakomųjų veiksmų, informacija dar tikslinama.
22 priešo atakos dronai pataikė į taikinius 14-oje vietų, dar dviejose vietose nukrito dronų skeveldros. Karinės oro pajėgos perspėjo, kad rusų ataka tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje vis dar aptinkami Rusijos bepiločiai orlaiviai.
Penktadienio rytą, Kropivnickio mieste gaudžiant oro pavojaus sirenoms, buvo girdėti virtinė sprogimų. Karinė valdžia perspėjo apie priešo raketas ir dronus, judančius miesto link. Vėliau Kirovohrado srities karinė administracija pranešė, kad per didžiulę raketų ir dronų ataką regione buvo apgadintos elektros linijos, gyvenamieji pastatai ir sandėliai.
Kremlius turi savo versiją dėl generolo pašovimo Maskvoje
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apkaltino Ukrainą dėl penktadienį Maskvoje įvykusio incidento, kai buvo pašautas aukšto rango Rusijos generolas.
S. Lavrovas pareiškė, kad Kyjivas taip bando sužlugdyti derybas dėl karo tarp kaimynių užbaigimo.
Televizijos transliuotuose komentaruose ministras apkaltino Ukrainą stovint už šio, jo žodžiais, teroristinio akto ir siekiant „sutrikdyti derybų procesą“.
Anksčiau pareigūnai pranešė, kad Maskvoje penktadienio rytą viename daugiabutyje buvo pašautas ir skubiai į ligoninę išvežtas Rusijos generolas.
Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis sunkius nusikaltimus, nurodė, kad „nenustatytas asmuo paleido kelis šūvius“ į Vladimirą Aleksejevą – generolą, užimantį aukštas pareigas Rusijos generaliniame štabe, – ir pasišalino iš įvykio vietos.
„Nukentėjusysis paguldytas į ligoninę“, – priduriama pranešime.
Jame nieko nebuvo nurodyta apie įtariamą kaltininką.
V. Aleksejevas nuo 2011 metų ėjo Rusijos karinės žvalgybos (GRU) vadovo pirmojo pavaduotojo pareigas.
Jis pašautas kitą dieną po to, kai Rusijos, Ukrainos ir JAV derybininkai Abu Dabyje baigė dvi dienas trukusias derybas, kuriomis siekta užbaigti beveik ketverius metus besitęsiantį karą Ukrainoje. Rusijos delegacijai vadovavo karinės žvalgybos vadovas Igoris Kostiukovas.
Nuo tada, kai Maskva prieš beveik ketverius metus į Ukrainą pasiuntė karius, Rusijos valdžia apkaltino Kyjivą dėl kelių karininkų ir visuomenės veikėjų nužudymų Rusijoje. Už kai kuriuos iš jų atsakomybę prisiėmė Ukraina. Ji kol kas nekomentavo pasikėsinimo į V. Aleksejevą.
Kremlius atskleidė, dėl ko susitarė JAV ir Rusija
Kremlius penktadienį pranešė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos per derybas Abu Dabyje sutarė, jog būtina atnaujinti derybas dėl branduolinių ginklų, baigus galioti paskutinei sutarčiai, ribojusiai Maskvos ir Vašingtono arsenalus.
Ukraina paaiškino Europai, kaip jai derėtų elgtis: „Negali būti jokio kreipimosi į Putiną“
Europa turi demonstruoti vieningą ir stiprią poziciją remdama Ukrainą. Vienintelis signalas iš europiečių Rusijos vadovui Vladimirui Putinui turi būti spaudimo didinimas. Kaip praneša UNIAN, apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna Kyjive.
Vokietija: ES pasirengusi kalbėtis su Rusija, bet yra viena sąlyga
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Europos Sąjunga visada pasirengusi vesti derybas su Rusija siekiant nutraukti karą Ukrainoje, tačiau tai neturi būti „paraleliniai“ komunikacijos kanalai, rašo „Evropeiskaja Pravda“.
Ukraina paaiškino Europai, kaip jai derėtų elgtis: „Negali būti jokio kreipimosi į Putiną“
Europa turi demonstruoti vieningą ir stiprią poziciją remdama Ukrainą. Vienintelis signalas iš europiečių Rusijos vadovui Vladimirui Putinui turi būti spaudimo didinimas. Kaip praneša UNIAN, apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė per bendrą spaudos konferenciją su Estijos užsienio reikalų ministru Margusu Tsahkna Kyjive.
Odesoje susprogdintas automobilis: žuvo 21-erių kinologas
Penktadienį anksti ryte Ukrainos Odesos miesto Kyjivo rajone sprogus automobiliui žuvo 21-erių metų vyras. Vėliau Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) pranešė, kad šis įvykis klasifikuojamas kaip teroristinis išpuolis.
„Automobilio sprogimą Odesos Kyjivo rajone SSU klasifikavo kaip teroristinį aktą ir jau pradėjo atitinkamą baudžiamąją bylą. Ikiteisminis tyrimas vykdomas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 258 straipsnį (teroristinis aktas)“, – teigiama SSU Odesos regiono skyriaus pranešime, kurį cituoja „Ukrinform“.
Preliminariais tyrimo duomenimis, sprogimas įvyko penktadienį apie 5 val. ryto netoli gyvenamojo namo Akademika Koroliova gatvėje. Žuvo 21-erių automobilio savininkas, kuris, leidinio „Dumskaya“ teigimu, dirbo pasienio apsaugos tarnybos kinologu.
Įvykio aplinkybes tiria Ukrainos saugumo tarnyba kartu su nacionaline policija.
Ukrainoje pranešama apie žuvusius žmones, Rusijoje – apie apgadintą infrastruktūrą
Po dvi dienas trukusių derybų dėl galimo karo užbaigimo per Rusijos atakas visoje Ukrainoje žuvo keli žmonės.
Zaporižios srityje per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį Vilniansko mieste žuvo sutuoktinių pora, informavo gubernatorius Ivanas Fedorovas. Per atskirą ataką regiono sostinėje Zaporižioje buvo sužeistas 14 m. berniukas. Toje vietovėje apie 12 tūkst. namų ūkių liko be elektros.
Dnipropetrovsko srityje per Rusijos apšaudymą žuvo vienas žmogus, o dar keturi buvo sužeisti, nurodė Ukrainos civilinės gynybos agentūra. Karinis gubernatorius Oleksandras Hanža sakė, kad vietovė buvo atakuota bepiločiais orlaiviais ir sklendžiančiomis bombomis.
Tuo metu Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė apie regiono sostinėje ir keliuose rajonuose padarytą didelę žalą energetikos infrastruktūrai. Jis teigė, kad elektros tiekimas iki penktadienio ryto nebuvo visiškai atkurtas. Po Ukrainos atakų be elektros laikinai liko ir kelios Briansko srities gyvenvietės, tinkle „Telegram“ rašė gubernatorius Aleksandras Bogomazas.
Ukraina jau beveik ketverius metus su Vakarų pagalba stengiasi atremti Rusijos visapusišką invaziją. Vykdydamas gynybinę kampaniją, Kyjivas ne kartą smogė į taikinius Rusijos teritorijoje. Vis dėlto tenykštis aukų ir žalos mastas toli gražu neprilygsta pražūtingiems Rusijos karo prieš Ukrainą padariniams.
Kremlius teigia, kad derybos su Ukraina Abu Dabyje buvo sunkios, bet konstruktyvios
Kremlius penktadienį pareiškė, kad dvi dienas trukusios derybos su Ukraina dėl karo pabaigos buvo sunkios, bet konstruktyvios, ir pridūrė, kad jos tęsis.
„Dvi dienas vyko konstruktyvus ir labai sunkus darbas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kitą dieną po Abu Dabyje vykusių derybų, kurioms tarpininkavo Jungtinės Valstijos, pabaigos, ir pridūrė: „Jos tęsis.“
Kremlius sureagavo į pasikėsinimą nužudyti generolą: informuotas ir Putinas
Kremlius sureagavo į šįryt Maskvoje įvykusį pasikėsinimą prieš aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūną Vladimirą Aleksejevą, rašo „Sky News“.
FT: Rusijos planas palaužti Ukrainą per didžiuosius šalčius žlunga
Ukrainiečiai išgyvena atšiauriausią žiemą nuo plataus masto Maskvos invazijos pradžios. Rusijos atakos per stipriausius šalčius išbando tiek kritiškai svarbią Ukrainos infrastruktūrą, tiek gyventojų ištvermę, siekiant palaužti ukrainiečių pasipriešinimą – tačiau kol kas poveikis yra visiškai priešingas, rašo „Financial Times“.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją sąmoningai bandant priversti Ukrainą kapituliuoti, tačiau taip pat sukritikavo Europos sąjungininkus dėl, jo teigimu, lėto arba nepakankamo oro gynybos sistemų tiekimo, reikalingo energetikos infrastruktūrai apsaugoti.
Praėjusį mėnesį Kyjivo oro pajėgos patyrė tokį didelį „Patriot“ priešlėktuvinių raketų sistemų „Pac-3“ perėmėjų trūkumą, kad paleidimo įrenginiai likdavo tušti ir negalėdavo atsakyti, kol balistinės raketos netrukdomai smogė elektrinėms.
„Tačiau, kad ir kokios siaubingos būtų Rusijos atakos, jos kol kas nesugebėjo palaužti ukrainiečių ryžto. Nepaisant bombardavimų sukeltų sunkumų, apklausos ir interviu rodo, kad Maskvos kampanija nepakeitė visuomenės nuomonės kapituliacijos naudai“, – rašo FT.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto (KMIS) vykdomasis direktorius Antonas Hrušeckis pareiškė, kad 2026 m. sausio pabaigos duomenimis Rusijos plataus masto smūgių Ukrainos energetikai kampanija ir bandymai panardinti gyventojus į tamsą bei šaltį neturėjo reikšmingos įtakos visuomenės nuotaikoms.
Konkrečiai, KMIS praėjusio mėnesio pabaigoje atlikta apklausa parodė, kad parama pasipriešinimui Rusijai išlieka aukšta: apie 65 proc. ukrainiečių pareiškė esantys pasirengę kentėti karą tiek, kiek reikės – tai 2 proc. daugiau nei gruodį.
„Mes nematome augančios paramos „taikai bet kokiomis sąlygomis“, ypač Ukrainos sostinėje. Priešingai – matome, kad dauguma gyventojų išsaugo valią tęsti pasipriešinimą, o dauguma taip pat palaiko smūgius Rusijai“, – sakė A. Hrušeckis.
Tuo pat metu savaitės, praleistos šaltuose ir tamsiuose kambariuose, kartu su naktiniais oro smūgiais, neigiamai veikia civilių psichiką.
„Pas mane atėjo motina su trimis vaikais ir sakė, kad ji siaubingai bijo dėl jų gyvybės, ją naktimis ištikdavo stiprūs panikos priepuoliai“, – sakė psichologė Julija Falejeva.
„Ukrainiečiai neprarado humoro jausmo – jie keičiasi pokštais apie šaltį, randa kūrybiškų būdų pakelti nuotaiką: rengia improvizuotus šokių vakarėlius užšalusiuose kiemuose ar automobilių lenktynes ant užšalusios Dnipro upės. Vis dėlto katastrofiško elektros tiekimo nutraukimo perspektyva, kuri viršytų remonto ir rezervų galimybes, jau matosi horizonte, kaip ir dar vienų karo metų grėsmė“, – pažymi FT.
Lavrovas: kai kurie Europos lyderiai slapta bendrauja ir atvyksta į Rusiją
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė apie tariamai egzistuojančius slaptus kontaktus tarp Maskvos ir atskirų Europos šalių lyderių dėl karo prieš Ukrainą užbaigimo, rašo UNIAN.
Rusija: stringant karo ekonomikai, vis daugiau pensininkų priversti lankytis labdaros valgyklose
Sankt Peterburgo labdaros virtuvėje barška indai, iš didelių puodų veržiasi garai, skamba muzika, kurią užgožia šurmulys – šnekučiuojasi rusų pensininkai, palinkę prie lėkščių su čia dalijamu nemokamu maistu.
Bendra nuotaika žvali, tačiau pilnutėlė salė liudija apie finansinius sunkumus, su kuriais susiduria vis daugiau pagyvenusių Rusijos žmonių, nebegalinčių išgyventi, stringant šalies karo ekonomikai.
77 metų pensininkė, buvusi inžinierė Nina, sakė, kad nebegali eiti į prekybos centrą, nes neįperka maisto produktų, o pietus ir vakarienę gauna iš labdaros valgyklos.
„Jau trejus metus nebuvau parduotuvėje, nes neturiu pinigų. Paprasčiausiai nėra prasmės ten eiti“, – sakė ji AFP, jos balsas buvo tvirtas, o akys žaibavo. „Ar turėčiau tiesiog nueiti, apsižvalgyti ir išeiti?“ – klausė ji.
Pragyvenimo išlaidos Rusijoje – ypač didžiuosiuose miestuose – per ketverius metus nuo karo Ukrainoje pradžios smarkiai išaugo.
Didžiuliai kariuomenei skirti pinigai padėjo Rusijos ekonomikai atsilaikyti ir nežlugti, kaip buvo prognozuota, tačiau padidino infliaciją – tai galvos skausmas Kremliui, kuris siekė apsaugoti piliečius nuo karo padarinių.
Oficialiais duomenimis, nuo to laiko, kai Rusija pradėjo invaziją, kainos išaugo 45 proc.
Ir nors prezidentas Vladimiras Putinas neseniai pasidžiaugė, kad infliacija, esant aukštoms palūkanų normoms, mažėja, Sankt Peterburgo labdaros virtuvėje besilankantys pensininkai sako, kad jų padėtis tebėra labai prasta.
„Vargšai berniukai“
Giedrą žiemos dieną AFP žurnalistai ten sutiko buvusių buhalterių, gydytojų ir inžinierių, norinčių gauti lėkštę nemokamos sriubos ir makaronų.
77 metų buvusi pediatrė Zinaida AFP pasakojo, kad jos pensija – 26 400 rublių (345 JAV doleriai) per mėnesį.
„Per pastaruosius dvejus trejus metus matėme kylančias maisto kainas“, – sakė Zinaida, aiškindama, kad tai lėmė padidinti mokesčiai.
Siekdamas užlopyti skyles įtemptuose Rusijos viešuosiuose finansuose, Kremlius įlindo į piliečių kišenes ir šiemet nuo 20 iki 22 proc. padidino visoje šalyje taikomą pridėtinės vertės mokestį.
Daugeliui pensininkų, tokių kaip Zinaida, tampa vis sunkiau planuoti kasmėnesines išlaidas.
„Mūsų amžiuje visi turi krūvas ligų, – sakė ji, pridurdama, kad vaistai „labai brangūs“. – Stengiesi susimokėti už komunalines paslaugas ir vaistus. Kam nors kitam beveik nieko nelieka.“
Šiems žodžiams pritaria ir 66 metų Ana, kuri, nepaisant to, kad praeityje dirbo chirurge, teigė, kad išėjusi į pensiją sunkiai išgali apmokėti sąskaitas. „Kai nueini į vaistinę, pradedi galvoti, ar galėsi ką nors nusipirkti pietums“, – sakė ji.
Centrinis bankas, kuris, siekdamas sutramdyti kainų augimą, padidino skolinimosi išlaidas, tikisi, kad metinė infliacija iki Maskvos nustatyto keturių procentų tikslo sumažės tik 2027 m.
Tai tik vienas iš blogėjančių Rusijos ekonomikos rodiklių, karui Ukrainoje artėjant prie ketvirtųjų metinių.
Šią savaitę V. Putinas teigė, kad 2025 m. ekonomikos augimas smarkiai sulėtėjo iki vieno procento – nuo 4,3 proc. prieš metus.
Tačiau, kaip sakė buvusi buhalterė Tatjana, „teisinga, kad viskas brangsta“: „Vyksta šis karas, kuriame dalyvauja mūsų vargšai berniukai. Tegul Dievas duoda jiems visiems geros sveikatos.“
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 720 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 6 d. dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 244 tūkst. 560 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 720 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 648 (+6) priešo tankus, 24 007 (+11) šarvuotas kovos mašinas, 37 014 (+39) artilerijos sistemas, 1 637 (+1) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 295 (+2) oro gynybos sistemas, 435 (+0) karo lėktuvus, 347 (+0) sraigtasparnius, 125 920 (+826) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 4 245 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius (+0), 2 povandeninius laivus (+0), 77 311 (+162) automobilių ir degalų cisternų, 4 063 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Rusiją sudrebino išpuolis: Maskvoje pašautas kariuomenės generolas
Maskvoje penktadienį buvo pašautas aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūnas. Kaip praneša valstybinė žiniasklaida, generolas leitenantas Vladimiras Aleksejevas skubiai nugabentas į ligoninę.
Po „Starlink“ blokavimo – chaosas Rusijos kariuomenėje: kariai šaudo į savus
Rusijos kariuomenėje – rimtas chaosas. Po „Starlink“ ryšio blokavimo daliniuose paralyžiuotas vadovavimas, sutriko koordinacija, įvyko „draugiškos ugnies“ incidentų, praneša Ukrainos partizaninis judėjimas „Ateš“.
„Mūsų šaltiniai iš 122-ojo motorizuotųjų šaulių pulko (Kupjansko kryptis) ir 1152-ojo pulko (Zaporižios kryptis) praneša apie tą pačią situaciją – kariuomenės valdymas faktiškai paralyžiuotas“, – teigia „Ateš“.
Kaip nurodo „RBC-Ukraina“, dėl beveik visiško „Starlink“ terminalų blokavimo Rusijos daliniuose ryšių specialistai atsidūrė nevilties būsenoje.
„Be stabilaus ryšio fronto linijoje prasideda chaosas. Koordinacijos stoka jau dabar lemia didelius nuostolius – ir ne tik nuo ukrainiečių“, – rašo „Ateš“.
Zaporižios kryptimi įvyko „draugiškos ugnies“ atvejis dėl visiško ryšio žlugimo.
Rusijos daliniai, neturėdami informacijos vieni apie kitus, atidengė ugnį į savas pajėgas.
Dėl to jie patys sunaikino 12 karių šturmo grupę.
„Rusijos kariuomenės priklausomybė nuo civilinių technologijų atsisuko prieš ją pačią. Vos dingsta ryšys – žlunga vadovavimas, o kariai ima naikinti vieni kitus“, – pabrėžė Ukrainos partizaninis judėjimas.
ISW įvardijo, kuo Kremlius nori paversti Ukrainą
Kremlius ieško naujų argumentų, kad įtikintų Jungtines Valstijas ir Europą nesutikti su saugumo garantijomis Ukrainai, o galutinis tikslas – paversti šalį prorusiška valstybe-marionete, tokia kaip Baltarusija. Apie tai rašo Karo studijų instituto (ISW) analitikai, analizuodami Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo interviu televizijos kanalui „Russia Today“.
Estija ribos pasienio punktų su Rusija darbą
Estija saugumo sumetimais ribos pasienio punktų su kaimynine Rusija veiklą. Vyriausybė nusprendė nuo vasario 24 d. trims mėnesiams naktimis stabdyti Luhamos ir Koidulos kontrolės punktų darbą. Dienomis abi pasienio perėjos ir toliau bus atviros 12 valandų. Toks pat reguliavimas jau galioja Narvos pasienio punkte, kuris naktimis uždaromas nuo 2024 m. gegužės 1 d.
„Kadangi Rusija kartais pasienyje elgiasi neracionaliai, turime panaudoti resursus, kad galėtume efektyviau kontroliuoti sieną“, – pranešime cituojamas ministras pirmininkas Kristenas Michalas, tačiau detalės nenurodomos. Ir vidaus reikalų ministras Igoris Taras pareiškė, kad Rusijos pasienio pareigūnų elgesys nuolat reikalauja resursų ir padidinto dėmesio iš policijos ir pasienio apsaugos pusės. Naktimis uždarius punktus, personalą esą bus galima panaudoti ten, kur jo labiausiai reikia.
I. Taras, turėdamas omenyje darbo krūvį Estijos ir Rusijos pasienio postuose, be to, kalbėjo apie „logišką žingsnį“. Sienos kirtimų skaičius pastaraisiais metais esą smarkiai sumažėjo ir veikiausiai nebepasieks ankstesnio lygio. Anot duomenų, 2025 m. sieną kirto apie 1,08 mln. žmonių – beveik penkis kartus mažiau, lyginat su 5,3 mln. žmonių 2018 m. Didžiausias judėjimas buvo fiksuojamas Narvoje.
Rusija ir Estija turi 294 km ilgio sieną. Ji yra Šengeno zonos ir NATO išorinės sienos dalis. Estijos ir Rusijos siena didžiąja dalimi eina per Peipaus ežerą ir Narvos upę. Sausumoje yra tik trys sienos perėjimo punktai Narvoje, Luhamoje ir Koiduloje.
Macronas siuntė patarėją į Maskvą: Putinas pasirengęs kalbėtis
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę išsiuntė patarėją į Maskvą, ketvirtadienį sakė informuotas šaltinis, Rusijos ministrui pareiškus, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs atsiliepti į Prancūzijos vadovo skambutį.
Trišalės taikos derybos baigtos: WSJ pateikė išvadas
Ukrainos, JAV ir Rusijos derybininkai baigė dvi dienas trukusias derybas Abu Dabyje, praktiškai nepasiekę jokios pažangos sudėtingiausiu klausimu – Donbaso kontrolės.
Kaip rašoma „The Wall Street Journal“ (WSJ) publikacijoje, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dar per anksti vertinti derybų rezultatus.
Tuo tarpu JAV specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas teigė, jog artimiausiu metu tikisi tolesnės pažangos.
WSJ pažymėjo, kad, nesant proveržiui, šalys sutelkė dėmesį į bet kokius praktiškus žingsnius, kuriuos pavyko pasiekti.
Sprogimai Rusijoje: Belgorodą vos per 15 minučių apgaubė tamsa ir šaltis
Vasario 5-osios vakarą Belgorodas pateko po raketų smūgiu. Vietos valdžia praneša apie „rimtus energetikos objektų pažeidimus“, rašo „24 Kanal“.
Siaubinga naktis Zaporižioje: rusai smogė gyvenvietei, žuvo žmonės
Per naktinę Rusijos dronų ataką Ukrainos pietuose esančioje Zaporižios srityje žuvo vyras ir moteris, penktadienį pranešė pareigūnas.
Fronte – lūžis: rusus apėmė panika
Ukrainoje pradėti taikyti palydovinio ryšio sistemos „Starlink“ naudojimo apribojimai – dabar galima naudotis tik tais terminalais, kurie oficialiai registruoti vadinamuosiuose „baltuosiuose sąrašuose“, rašo UNIAN.
Zaporižios srities kariai iš 118-osios, 65-osios ir 128-osios brigadų pasakojo, kad po „Starlink“ atjungimo rusų pusėje prasidėjo panika.
Be to, nepatvirtintų terminalų blokavimas sumažino apšaudymų intensyvumą, pažymėjo 118-osios atskirosios mechanizuotosios brigados (OMB) komunikacijos skyriaus vadovas Dmytro Pelychas.
„Pagal mūsų perimtus pokalbius, rusams iš tiesų kilo panika, nors iš anksto buvo perspėta, kad visi juodieji ar pilkieji „Starlink“ bus atjungti. Jaučiasi tam tikros jų ryšio problemos. Iš kitų šaltinių ir brigadų gauname informaciją, kad net sumažėjo Rusijos kariuomenės veiksmų intensyvumas. Mūsų kryptyje dronų naudojimo intensyvumas yra šiek tiek mažesnis nei įprastai“, – pridūrė jis.
Karys taip pat pažymėjo, kad rusai turi ir kitų ryšio priemonių, kurios daro įtaką okupacinių pajėgų padalinių tarpusavio sąveikai, tačiau kovos veiksmai fronte nesustoja.
„Mano nuomone, tai mums labai didelis pliusas, nes nebebus tų kovinių dronų, kurie su „Starlink“ ryšiu galėdavo pasiekti Ukrainos gilumą. Tokie apribojimai tikrai duos teigiamų rezultatų“, – tęsė jis.
Pasak 118-osios brigados atstovo, iki šiol okupantai gana sėkmingai naudojo šias palydovinio ryšio sistemas.
Pati brigada taip pat pereina gana didelį verifikacijos procesą, nes didelė ryšio dalis paremta būtent „Starlink“.
„Be to, ne visi brigadoje spėjo pateikti „Starlink“ verifikacijai, todėl dalis jų kol kas atjungta. Šiuo metu dalis kovinių veiksmų vyksta naudojant alternatyvius ryšio šaltinius. Tačiau „baltojo sąrašo“ verifikacija vyksta kartą per parą, ir artimiausiu metu likę „Starlink“ bus prijungti, o mes grįšime prie mums įprasto ryšio“, – konstatavo D. Pelychas.
Tuo tarpu 65-osios brigados komunikacijos skyriaus vadovas Serhijus Skibčykas pažymėjo, kad Rusijos okupantai montuodavo „Starlink“ terminalus ant „Shahed“ dronų ir „Molnija“.
Jų blokavimas suteikė kariškiams „tam tikrą galimybių langą“: „Galime šiek tiek ramiau atsikvėpti, nes žinome, kad ta „Molnija“ su „Starlink“ ryšiu jau nebeatskris, neatgabens dronų, nenumes sprogmenų ant civilių ar karinės technikos, nesutrikdys logistikos. Taigi tapo šiek tiek ramiau, tačiau reikia suprasti, kad tai laikinas palengvėjimas, ir rusai sugalvos būdų, kaip kompensuoti „Starlink“ nebuvimą.“
Jis pridūrė, kad šiuo metu didžioji dalis karinio ryšio veikia stabiliai, atsižvelgiant tik į tam tikrus tarifų naudojimo apribojimus.
Karys taip pat priminė, kad net ir į „baltąjį sąrašą“ įtrauktam „Starlink“ ryšiui bus taikomas atjungimas, jei judėjimo greitis viršys 90 km/val.
Tuo tarpu 128-osios atskirosios sunkiosios mechanizuotosios brigados spaudos karininkas Oleksandras Kurbatovas teigė, kad jo brigadoje dėl naujų terminalų verifikacijos taisyklių buvo pastebėta nedidelių laikinų ryšio sutrikimų, tačiau jie buvo skubiai sprendžiami.
Dažniausiai sutrikimai buvo susiję su neteisingu numerių įvedimu.
128-ojoje brigadoje kalbama ne apie dešimtis, o apie šimtus terminalų, paaiškino jis: „Yra specialios apskaitos programos, yra programos, per kurias koreguojama daugybė dalykų. Būtent ten įvedami šie duomenys. Kai kas nors įveda numerį ir kodą raidėmis, naudodamas kirilicą vietoje lotynų abėcėlės, tuomet ir kyla tokie sutrikimai. Tačiau jie buvo greitai išspręsti. Pas mus problemų buvo minimaliai – net nustebome, kad jų taip mažai.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Tuo tarpu Belgorodas šąla ir skendi tamsoje: va kas būna, kai nesidomi politika, bet gyveni pafrontėj.
Slava Ukraini, smert kacapam!
tiktok _lumina_rose
telegram eva_sunrose
cb/sunshine13_
Zelenskis imasi pokyčių Ukrainos oro pajėgose: kas keisis?
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė apie artėjančius pokyčius Ukrainos oro pajėgų dalinių vadovybėje keliuose regionuose.
Per vakaro vaizdo kreipimąsi V. Zelenskis sakė, kad Ginkluotųjų pajėgų oro pajėgose bus personalo pokyčių – kol kas kai kuriuose regionuose, daliniuose, atsakinguose už apsaugą nuo Rusijos dronų „Shahed“.
Jis pabrėžė, kad trumpojo nuotolio oro gynyba, atremianti atakuojančius dronus, turi veikti kur kas veiksmingiau ir „neleisti atsirasti dabar susidariusioms problemoms“.
V. Zelenskis sakė, kad kai kur gynybos linijos yra geriau išvystytos, o kitose dar reikia nuveikti daugiau.
„Svarbu, kad Ukrainos gynybos ministras spręstų šią problemą, Oro pajėgų vadas gavo papildomų nurodymų, reikia, kad Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgose pakaktų karių ir patirties, kuri turi būti didinama“, – sakė jis.
Anksčiau V. Zelenskis oro pajėgų darbą kai kuriuose Ukrainos regionuose pavadino nepatenkinamu.