Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad Ukraina ir Suomija pasirašė susitarimą dėl dronų, nors suomių premjeras susitikime išreiškė susirūpinimą dėl ukrainiečių dronų nuklydimų. Apie tai pirmadienį skelbia suomių transliuotojas YLE.

Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino „galimybių langas“ atėjo, sekmadienio vakarą perspėja „Politico“. Anot leidinio, artimiausi dveji metai Rusijai gali suteikti puikią progą išbandyti Vakarų įsipareigojimus NATO. Vis dėlto leidinys pažymi, kad taip mano ne visi – yra galvojančių, kad grėsmė yra perdėta.

Europoje nėra nė vienos kariuomenės, kuri būtų pajėgi kariauti taip, kaip tai daro Ukraina. Apie tai pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, rašo „Ukrinform“....

Ukrainoje po Rusijos atakų žuvo trys žmonės, dar penkiolika liko sužeisti, sekmadienį pranešė valdžios institucijos....

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įgyvendino Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimą skirti sankcijas penkiems asmenims, kurių veiksmai kelia grėsmę Ukrainos nacionaliniams interesams, saugumui, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai informavo prezidento spaudos tarnyba, paskelbusi dekretą Nr. 358/2026, pagrįstą gegužės 2 d. NSGT sprendimu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico šeštadienį pakvietė į Kyjivą. Jųdviejų pokalbis įvyko likus savaitei iki planuojamos R. Fico kelionės į Maskvą. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“. Šių metų pradžioje Kyjivo ir Bratislavos santykiai smarkiai pablogėjo kilus ginčui dėl „Družba“ naftotiekio, kuriuo rusiška nafta tiekiama Slovakijai ir Vengrijai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad išvakarėse Baltarusijos pasienyje buvo stebimas „gana specifinis aktyvumas“. Jo pranešimą cituoja portalas „Ukrainska pravda“. V. Zelenskis vaizdo kreipimesi sakė, kad „atidžiai viską fiksuojame, viską kontroliuojame ir, jei reikės, reaguosime“. „Ukraina pasirengusi ginti savo žmones, savo suverenitetą, ir tai turi suprasti kiekvienas, kurį bandoma įtraukti į bet kokią agresyvią veiklą prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.

Ukraina pradeda kariuomenės reformas, kurios leis laipsnišką demobilizaciją ir gerokai padidins atlyginimus fronte kovojantiems pėstininkams, penktadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos kariuomenė susiduria su dideliu karių trūkumu – mažai žmonių nori tarnauti savanoriškai. Mobilizacija yra nepopuliari, o agresyviomis vadinamos šaukimo priemonės karo metu sukėlė nepasitenkinimo.

Ukrainos dronų smūgiai, prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, nuo metų pradžios Rusijos naftos pramonei padarė mažiausiai 6 mlrd. eurų nuostolių.  „Dėl smūgių, prastovų ir tiekimo vėlavimų“, – tinkle „Telegram“ vardijo V. Zelenskis. Jis pabrėžė, kad atakos balandį pasiekė naują lygį.  Dronai esą skrenda ne tik toliau nei bet kada anksčiau, rekordinis yra ir atakų intensyvumas.

Rusijos valdžios institucijos kartu su Amerikos puse bando rasti būdų sušvelninti sankcijas Rusijai, „RBC-Ukraine“ sakė informuotas šaltinis Ukrainos vyriausybėje. Pasak šaltinio, tariamas Rusijos pasirengimas sutikti su paliaubomis su Ukraina galėtų būti panaudotas kaip derybinis svertas, siekiant pateisinti sankcijų švelninimą. „Jie nori tam tikru momentu inicijuoti derybas dėl paliaubų ir pabandyti susitarti, pavyzdžiui, dėl savaitės trukmės ugnies nutraukimo.

Šiemet Vladimiro Putino propagandiniame gegužės 9-osios parade nebus nei tankų, nei šarvuočių, nei kitos karinės technikos kolonos. Išriedės tik fronte nenaudojamos strateginės raketos ir pražygiuos kariai. Panašu, kad visa technika fronte, kur Maskva, praėjus ketveriems karo metams vis dar bando užgrobti visą Donbasą. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Balandį Ukrainos atakų prieš Rusijos naftos infrastruktūrą skaičius pasiekė aukščiausią lygį nuo gruodžio. Dėl to Rusijos naftos perdirbimo apimtys sumažėjo iki žemiausio lygio per kelerius metus, praneša „Bloomberg“. Pasak leidinio, balandį buvo įvykdytas mažiausiai 21 smūgis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, jūrinius objektus ir vamzdynų infrastruktūrą. Šių smūgių tikslas – sumažinti Maskvos pajamas iš pasaulinių naftos rinkų.

ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 30 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Praėjus beveik ketveriems metams po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį paskelbė, kad buvęs Seimo narys Kristijonas Bartoševičius pagrįstai pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius ir mažamečius, o viena auka buvo išnaudojama dvejus metus. Nusikaltimai buvo įvykdyti K. Bartoševičiui einant Seimo nario pareigas.

Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas pusantros valandos kalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kuris D. Trumpui skundėsi Ukrainos smūgiais į Rusijos naftos pramonės objektus. Ir V. Putinas, ir D. Trumpas sako pasiūlę skelbti paliaubas gegužės 9-ąją, kai rusai švęs propagandinę pergalės dieną.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Apie naują pokalbį su Rusijos diktatoriumi D. Trumpas papasakojo Baltuosiuose rūmuose priimdamas Mėnulį apskriejusius astronautus.

Kremlius siekia trumpalaikių paliaubų pirmiausia tam, kad apsaugotų karinį paradą Maskvoje nuo galimų Ukrainos smūgių, interviu „Bloomberg“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. V. Zelenskis mano, kad Rusijos vadovybė nori pasinaudoti vienos ar kelių dienų paliaubomis išskirtinai tam, kad apsaugotų savo kasmetinį karinį paradą. Po to, tikėtina, atakos bus atnaujintos. „Jie nori, kad paradas ramiai praeitų kelias valandas, o po to vėl tęsti išpuolius“, – sakė V. Zelenskis.

JAV dėmesio sutelkimas į Artimuosius Rytus sumažino spaudimą Rusijai ir kelia pavojų, kad karas Ukrainoje užsitęs, interviu JAV televizijos kanalui „Newsmax“ sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis pavojus, pasak jo, kyla todėl, kad Maskva nesutiks nutraukti agresijos be griežtesnių ir ryžtingesnių Vašingtono veiksmų. Ukrainos prezidentas taip pat pažėrė kritikos JAV viceprezidentui J. D. Vance'ui. „Visi norime sustabdyti šį karą.

Buvęs Rusijos prezidentas, Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad Rusija neturi agresyvių ketinimų Europos atžvilgiu. Tačiau kartu jis pridūrė, kad „jei kasdien sakysime, kad karas neišvengiamas, jis prasidės“. „Kalbant apie Europą, mes neturime jokių agresyvių ketinimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad Kyjivas prašys Vašingtono daugiau informacijos apie Kremliaus pasiūlymą nutraukti ugnį gegužės 9-ąją. Šią dieną Rusijoje vyksta pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjimai. „Nurodžiau mūsų atstovams susisiekti su Jungtinių Valstijų prezidento komanda ir išsiaiškinti Rusijos pasiūlymo dėl trumpalaikių paliaubų detales.

Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį provokuojant branduolinį karą ir įspėjo Europą dėl pasekmių.  Ukraina apšaudo Zaporižios branduolinę elektrinę, o V. Zelenskis be NATO statuso neva dar reikalauja ir branduolinių ginklų Ukrainos saugumui, aiškina Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Zacharova eilinį kartą išplūdo Zelenskį „Tokiais pareiškimais jis toliau provokuoja branduolinį konfliktą“, – pažymėjo ji.

Rusija gali sutikti su ilgalaikiu ugnies nutraukimu mainais į sankcijų sušvelninimą arba panaikinimą. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė interviu „Bloomberg“. Ukrainos prezidentas primygtinai paragino JAV ir Europą išlaikyti sankcijas Rusijai ir nepasiduoti Maskvos bandymams jas sušvelninti.

Ukraina dabar yra stipriausioje padėtyje mūšio lauke per pastaruosius 9-10 mėnesių. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė interviu „Newsmax“. „Rusija nejaučia spaudimo. Todėl Maskva mano, kad gali tęsti karą, tačiau Rusija nėra stiprioje pozicijoje – ji nelaimi. Per pastaruosius 9-10 mėnesių mes esame geresnėje padėtyje – turiu omenyje mūšio lauką, bet kuriuo atveju geriau nutraukti karą“, – sakė Ukrainos lyderis.

Tarptautinis spaudimas Ukrainai tęsiasi dar nuo 2022 metų, tačiau šaliai pavyko atsilaikyti nepaisant šių aplinkybių. Apie tai Ukrainos radijo eteryje pareiškė Ukrainos saugumo ir bendradarbiavimo centro vykdomasis direktorius Dmitrijus Žmailo, komentuodamas Vokietijos kanclerio Friedricho Merco prielaidą apie galimas Ukrainos teritorines nuolaidas būsimo taikos susitarimo su Rusija kontekste.

Norvegijos gynybos ministras Tore‘as O. Sandvikas, duodamas interviu Lenkijos televizijos kanalui „TVP World“, pasakė, kad „Rusija neturės jokių šansų prieš NATO“ ir atmetė nuogąstavimus dėl galimo karinio eskalavimo Baltijos regione, apie kurį vis dažniau perspėja sąjungininkai šiame regione. Ministro teigimu, lemiamą įtaką bet kokio ginkluoto susidūrimo su Maskva atveju turės karinis Aljanso pranašumas, ypač oro pajėgų srityje.

Ukrainos kariai, pasitelkę bepiločius orlaivius, atakavo Rusijos kovinius sraigtasparnius Mi-28 ir Mi-17, kurie bazavosi Voronežo srityje, už 150 kilometrų nuo fronto linijos.

Ukrainos pusė pateiks partneriams turimą informaciją apie operacijas, kurias rusai potencialiai planuoja NATO šalyse. Apie tai Volodymyras Zelenskis pareiškė vakariniame kreipimesi. „Turime duomenų, kurios kryptys rusams bus pagrindinės pavasarį ir vasarą. Taip pat ir papildomas jų kryptis rudenį. Partneriams perduosime turimą informaciją ir apie operacijas, kurias rusai potencialiai planuoja NATO šalyse“, – sakė jis, patikindamas, kad Ukraina ir partneriai gali apsiginti.

ELTA glaustai pristato svarbiausius balandžio 28 d. įvykius Lietuvoje ir pasaulyje. Antradienį etikos sargai paskelbė, kad „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė įstatymą, partijai nuomodamas savo automobilį, tuo metu pats politikas tokį sprendimą pavadino politikavimu.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė Izraelį dėl to, kad šis galimai priima Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntas. Rusija yra okupavusi didelius Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės plotus. Ukraina pasmerkė Izraelį dėl Rusijos galimai pavogtų grūdų siuntų priėmimo Ukraina ne kartą kaltino Rusiją neteisėtu žemės ūkio produktų eksportu iš teritorijos, kurią Maskva užėmė nuo įsiveržimo 2022 metų vasarį.

Rusija planuoja didinti savo karių skaičių Ukrainoje, plėsdama mobilizaciją. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitos.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje jau neabejotinai tapo ir Europos karu, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Šią savaitę Europos Sąjunga patvirtino 90 mlrd. eurų paskolą, kad Kyjivas galėtų išsilaikyti iki kitų metų pabaigos, tačiau pareigūnai įspėjo, kad to gali nepakakti.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad kalbasi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir tie pokalbiai yra geri.  Pasak „Reuters“, D. Trumpas taip sakė interviu „Fox News“.  „Aš su juo (Putinu – red.) kalbuosi ir kalbuosi su prezidentu Zelenskiu, ir tie pokalbiai geri“, – sakė JAV prezidentas.  Kartu jis pabrėžė, kad „neapykanta tarp prezidento Putino ir prezidento Zelenskio yra absurdiška“. „Tai beprotiška.

Ukraina vis dažniau smogia giliai Rusijos teritorijoje, ypač taikydamasi į naftos ir dujų sektoriaus objektus. Kaip interviu BBC pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Madyaras Brovdi, tokios atakos tik stiprės.

Rusija ir Šiaurės Korėja susitarė dėl ilgalaikio karinio bendradarbiavimo, sekmadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija,  Maskvos kariuomenės vadui lankantis Pchenjane. Pchenjanas pasiuntė tūkstančius karių – taip pat raketų ir šaudmenų – remti Rusijos karo Ukrainoje.

Ukraina ir Azerbaidžanas šeštadienį pasirašė šešis bendradarbiavimo susitarimus, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Kyjivas siekia pasidalinti savo patirtimi dronų srityje vykstant karui Artimuosiuose Rytuose. V. Zelenskis sudarė kelis gynybos susitarimus su Persijos įlankos šalimis, nukentėjusiomis nuo Irano dronų atakų, o Kyjivas siūlo savo patirtį po daugiau nei ketverius metus trunkančių negailestingų Rusijos smūgių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad vizito Azerbaidžane metu Ukrainos pusė dės pastangas sudaryti penkis dvišalius valstybinius susitarimus. „Po penkių minučių turiu susitikimą su mūsų ekspertų komanda, kurią taip pat išsiuntėme į Azerbaidžaną. Jie man pateiks ataskaitą, kurios pagrindu pasieksime susitarimus. Žinoma, tam tikrus dalykus supratome iš anksto. Šiandien dirbsime prie penkių dvišalių valstybinių sutarčių tarp Ukrainos ir Azerbaidžano.

Greitam Ukrainos įstojimui į Europos Sąjungą (ES) nėra jokių perspektyvų, penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, bet pasiūlė, kad Kyjivas galėtų dalyvauti bloko narių susitikimuose be balsavimo teisių. Prieš Rusijos invaziją jau penktus metus kovojanti Ukraina siekia paspartinti savo prisijungimą prie 27 valstybes vienijančios Europos Sąjungos.

Šią savaitę Kipre vykęs Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimas pasižymėjo itin atsipalaidavusia atmosfera, nes į jį neatvyko Viktoras Orbanas, kuris neseniai pralaimėjo rinkimus ir turi trauktis iš Vengrijos ministro pirmininko pareigų. 16 metų jis buvo viena iš nuolatinių įtampos ir susierzinimo priežasčių ES viduje.

Lietuva vertina augančią geopolitinę įtampą ir reaguoja į naujausius perspėjimus dėl regiono saugumo. Institucijos tikina stebinčios situaciją ir remiasi tiek nacionaliniais, tiek sąjungininkų pajėgumais. Vis dėlto visuomenėje kyla klausimų dėl galimų grėsmių ir gynybos užtikrinimo.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimams Deividu Matulioniu.

Jungtinės Valstijos pakvies Rusijos vadovą Vladimirą Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimą Majamyje, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnas. Vis dėlto prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė abejojantis, ar Rusijos vadovas atvyks. Šis kvietimas reikštų didelį tarptautinio spaudimo V. Putinui sumažėjimą. Nuo 2022 metais įsakytos invazijos į Ukrainą pradžios jo vengia didžioji dalis Vakarų, bet ne D. Trumpas.

Lenkijos naikintuvai F-16 perėmė du Rusijos lėktuvus Su-30 virš Baltijos jūros, pareiškė gynybos ministro pavaduotojas Cezary Tomczykas, pridurdamas, kad bet koks Lenkijos saugumo pažeidimas sukeltų „greitą NATO atsaką“. Apie tai pranešė „TVP World“.  ...

Ukraina šiuo metu aktyviai dirba su Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regiono šalimis. Be to, vyksta derybos su keliais partneriais, ruošiama bendradarbiavimo plėtra su Kaukazo regionu. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Europos Vadovų Tarybos posėdyje. Jis pabrėžė, kad Ukraina siūlo ne tik dronus, bet ir visapusišką gynybos sistemą.

Neformalioje Europos Vadovų Taryboje (EVT) Kipre dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.  Kaip pranešė Prezidentūra, susitikimo metu valstybių vadovai aptarė Ukrainos eurointegracijos pažangą, saugumo situaciją ir dvišalį bendradarbiavimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėdamas su žiniasklaida pareiškė, kad Ukraina gina Europą aukodama savo piliečių gyvybes, todėl ji nusipelno ne simbolinės, o visateisės narystės Europos Sąjungoje. „Pirmiausia norėčiau padėkoti visiems partneriams, visiems ES lyderiams: Vokietijai, Prancūzijai, Lenkijai, Rumunijai – visoms šalims, kurios remia greitą Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą ir ieško būdų, kaip jį paspartinti.

Rusai turi „labai daug įvairių nenormalių idėjų“, todėl labai nesinorėtų, kad Baltarusija būtų į jas įtraukta. Apie tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Atsakydamas į klausimą, ar egzistuoja puolimo grėsmė iš Baltarusijos pusės, valstybės vadovas pažymėjo, kad rusai turi „labai daug įvairių nenormalių idėjų“. „Todėl labai nesinorėtų, kad Baltarusija būtų įtraukta į šias idėjas ir kad jos virstų baisia realybe“, – pabrėžė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą, Kinijos lyderį Xi Jinpingą, Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi ir kitus įtakingus lyderius priversti karo iniciatorių, Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, nutraukti visapusišką karą prieš Ukrainą. Apie tai Ukrainos prezidentas kalbėjo interviu CNN.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo sulaikyti Rusijos invaziją ir stabilizuoti frontą dėl inovacijų, integracijos ir prisitaikymo, nepaisant ženklaus priešo pranašumo. Tai pareiškė Europos Sąjungos karinio komiteto vadovas generolas Seanas Clancy.

Seime ketvirtadienį vyks renginiai, skirti Černobylio atominės elektrinės avarijos 40-osioms metinėms paminėti pagerbiant nukentėjusiuosius ir likviduotojus, įvertinant ilgalaikes katastrofos pasekmes.

Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu tik kai šis sutiks su Rusijos sąlygomis. Pasak jo, toks susitikimas naudingas tik „galutiniame susitarimų įforminimo etape“, kas reiškia Rusijos nenorą nusileisti ir tęsia nuolat kartojamą „Rusija turi pasiekti savo tikslus“ naratyvą. „Svarbiausia – susitikimo tikslas.

Rusija neturi pajėgumų pradėti karinį puolimą prieš NATO šalis, įskaitant Baltijos valstybes, naujienų agentūrai LETA trečiadienį pareiškė Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė. Tai patvirtina tiek Latvijos, tiek sąjungininkų žvalgybos tarnybų duomenys, teigė ministrė, komentuodama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pastabas apie galimą interneto prieigos apribojimų Rusijoje ryšį su mobilizacija išpuoliui prieš Baltijos šalis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad prioritetinės šalys taikos deryboms tarp Ukrainos, JAV ir Rusijos išlieka Turkija bei Artimųjų Rytų valstybės. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai valstybės vadovas sakė bendraudamas su žurnalistais, atsakydamas į klausimą, ar galima tikėtis derybų tarp Ukrainos ir Rusijos atnaujinimo ir kokiu formatu galėtų vykti susitikimas. „Dėl formato, kur ir kada – tai nepriklauso nuo mūsų. Mes esame pasirengę bet kokiam formatui bet kuriuo metu.