Po Ukrainos smūgių Rusijai – Putinas pratrūko: kaltina teroru
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, reaguodamas į pastaruosius Ukrainos smūgius Rusijos teritorijoje, skundžiasi „terorizmo grėsme“.
„Kyjivo režimas ėmėsi teroro, nes nepajėgia sustabdyti Rusijos kariuomenės veržimosi ir kasdien praranda teritoriją“, – teigė Kremliaus vadovas.
Ukrainos majoras rėžė: europiečiai „pamiršo, kaip kariauti“
Kyjivo saugumo forume Europos gynybos institucijų vadovai išreiškė solidarumą su Ukraina kare prieš Rusiją, kuris dabar vertinamas kaip bendra kova. Ukraina per konfrontaciją su Rusija sukaupė unikalią šiuolaikinio karo patirtį ir dabar yra pasirengusi ja dalytis su Europa. Apie tai „The Washington Post“ rašo tarptautinių naujienų apžvalgininkas Davidas Ignatius, kuris praėjusią savaitę dalyvavo Kyjivo saugumo forume.
Dniepropetrovsko srityje per beveik 50 rusų atakų du žmonės žuvo, 11 sužeista
Rusijos pajėgos trijuose Dniepropetrovsko srities rajonuose per dieną surengė beveik 50 dronų ir artilerijos atakų, per jas du žmonės žuvo ir 11 buvo sužeista.
Pasak „Ukrinform“, apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Dniepropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Nikopolio rajone Rusijos kariai taikėsi į Nikopolį, taip pat į Pokrovskės, Červonohryhorivkos, Marhaneco ir Myrovės gyvenvietes. Buvo apgadinta infrastruktūra, daugiabučiai ir privatūs namai.
Penki žmonės buvo sužeisti. Ligoninėje kritinės būklės yra 82 metų moteris. 20 ir 44 metų vyrai bei 78 metų moteris vidutinės būklės paguldyti į ligoninę, o 66 metų vyras bus gydomas ambulatoriškai.
Kryvyj Rihe buvo apgadinta infrastruktūra. Vienas žmogus žuvo, dar šeši buvo sužeisti. Keturi vyrai buvo hospitalizuoti vidutinio sunkumo būklės, o dar du bus gydomi namuose.
Synelnykovės rajone Rusijos pajėgos smogė Raiivkos gyvenvietei, ten žuvo vienas žmogus.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Kryvyj Rihe dėl Rusijos bepiločio orlaivio smūgio į infrastruktūros objektą žuvo žmogus ir dar penki buvo sužeisti.
Ukraina pratęsė karo padėtį
Ukraina, kurią jau daugiau nei ketverius metus puola Rusija, antradienį pratęsė dabartinę karo padėtį ir mobilizaciją dar 90 dienų, iki rugpjūčio pradžios.
Už abu įstatymų projektus, kuriuos pateikė prezidentas Volodymyras Zelenskis, balsavo aiški dauguma – daugiau kaip 300 įstatymų leidėjų, praneša žiniasklaida.
Ukraina, padedama Vakarų, gina savo teritoriją nuo Rusijos visapusiškos invazijos pradžios 2022 m. vasarį. Prasidėjus įsiveržimui, šioje šalyje buvo paskelbta karo padėtis ir mobilizacija. Atitinkamos priemonės nuo to laiko buvo ne kartą pratęstos. Dėl to neįvyko eiliniai prezidento ir parlamento rinkimai.
Taikant tik kelias išimtis, šaukiamojo amžiaus vyrams nuo 23 iki 60 m. neleidžiama išvykti iš šalies.
Vengrijos išrinktasis premjeras teigia birželį susitiksiantis su Zelenskiu
Būsimasis Vengrijos ministras pirmininkas Peteris Magyaras antradienį pasisiūlė susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, siekiant „atverti naują dvišalių santykių puslapį“ ir išspręsti užsitęsusį ginčą dėl Ukrainos etninių vengrų teisių.
„Inicijuoju susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu birželio pradžioje, simboliškai Berehovėje, kurioje gyvena vengrų dauguma“, – sakė P. Magyaras savo „Facebook“ įraše po susitikimo su šio Ukrainos miesto, esančio vakarinėje Užkarpatės srityje, meru.
Kyjivą sudrebino sprogimai, Rusijoje ir Ukrainoje žuvo šeši žmonės
Antradienį per retą dieninę Rusijos bepiločių orlaivių ataką virš Ukrainos sostinės Kyjivo nuaidėjo sprogimai, kurie pasigirdo po to, kai abi pusės inicijavo smūgius, per kuriuos žuvo šeši žmonės.
Rusijos pietuose taip pat užsiliepsnojo didelė naftos perdirbimo gamykla, dėl to buvo paskelbta vietinės reikšmės nepaprastoji padėtis, o virš pakrantės miesto Tuapsės kilo tiršti juodi dūmai.
Rusija jau daugiau nei ketverius metus nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios atakuoja šios šalies miestus ir apšaudymus daugiausia rengia naktimis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai Kyjive apie 14.15 val. (vietos ir Lietuvos laiku) išgirdo kaukiančias oro pavojaus sirenas ir mažiausiai vieną garsų trenksmą virš miesto.
Miesto pareigūnai paskelbė, kad oro gynybos sistemos stengėsi atremti virš miesto skraidančius Rusijos bepiločius orlaivius ir kad per ataką nukentėjo du žmonės.
Kyjivas ir Maskva pastaraisiais mėnesiais sustiprino oro atakas. Abi pusės daugiausia atakuoja energetikos infrastruktūrą.
Kiek anksčiau per Ukrainos bepiločių orlaivių ataką Rusijos pasienio regione Belgorode žuvo trys žmonės, o dar vienas – kaimyninėje Briansko srityje.
Tuo metu Ukrainos valdžios institucijos pranešė, kad centrinėje Dnipropetrovsko ir rytinėje Charkivo srityse gyvybių neteko du asmenys.
Kyjivas patvirtino, kad jo pajėgos atakavo naftos objektus Tuapsėje.
„Ši gamyba susijusi su Rusijos okupacinės kariuomenės aprūpinimu Ukrainoje“, – teigė ukrainiečiai.
Filmuotoje medžiagoje, kurią internete paskelbė Krasnodaro krašto gubernatorius, matyti gaisras ir tiršti dūmai Tuapsės naftos perdirbimo gamyklos teritorijoje.
Ukraina teigia kovą numušusi rekordiškai daug – 33 tūkst. – Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos sistemos kovą numušė daugiau nei 33 tūkst. įvairių tipų Rusijos dronų, antradienį pranešė Kyjivas.
Tai rekordinis mėnesio skaičius nuo tada, kai Maskva prieš daugiau nei ketverius metus pradėjo plataus masto invaziją, teigė Ukrainos gynybos ministras.
Tuo tarpu Ukrainoje sukurti ilgojo nuotolio atakos dronai trečią kartą per mažiau nei dvi savaites smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai ir terminalui prie Juodosios jūros, todėl dėl atsargumo buvo evakuoti vietos gyventojai.
Ukraina sukūrė pažangią ir mūšiuose išbandytą dronų technologiją, kuri pasirodė esanti gyvybiškai svarbi sulaikant didesnę Rusijos kariuomenę ir sulaukė viso pasaulio kariškių susidomėjimo.
Pasak Ukrainos pareigūnų, perėmimo dronų, kaip visapusiškos oro gynybos sistemos dalies, dabar siekia Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos šalys, vykstant karui su Iranu.
Ukraina didina perėmimo dronų tiekimą, kad užkirstų kelią Rusijos oro atakoms, o jos kariuomenė oro pajėgose įsteigė naują vadovybę, kad padidintų šalies pajėgumus, vėlų pirmadienį „Telegram“ įraše teigė gynybos ministras Mychaila Fedorovas.
Ukrainos puolamieji pajėgumai taip pat pagerėjo. Gynybos ministerija antradienį pranešė, kad šalies pajėgos daugiau nei padvigubino savo giluminių smūgių pajėgumų atstumą nuo 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos.
Tuo metu Ukrainos pajėgos galėjo pataikyti į karinius taikinius, esančius maždaug už 630 km, teigiama pranešime. Dabar jos smogia taikiniams, esantiems maždaug už 1 750 km, sakoma ministerijos pranešime.
Šis patobulinimas leido Ukrainai smogti Rusijos naftos objektams, kurie užtikrina svarbias pajamas Maskvos karo veiksmams. Ji taip pat taikėsi į gamyklas, aprūpinančias Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
Ukraina šį mėnesį trečią kartą smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Juodosios jūros Tuapsės uoste per koordinuotą operaciją, kurioje dalyvavo kelios šalies gynybos ir saugumo tarnybų šakos, antradienį pranešė Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos.
Per du smūgius anksčiau šį mėnesį buvo sunaikintos 24 naftos saugyklos ir sugadintos dar keturios, teigiama pranešime.
Nepriklausomai patvirtinti šių teiginių neįmanoma.
Žmonės, gyvenantys netoli Tuapsės naftos perdirbimo gamyklos, antradienį buvo evakuojami, sakė Krasnodaro gubernatorius Veniaminas Kondratjevas. Jis nepateikė jokios informacijos apie tai, kiek žmonių evakuojama ir kuriam laikui.
Rusijos gynybos ministerija antradienį pranešė, kad jos oro gynyba per naktį perėmė 186 Ukrainos dronus virš Rusijos regionų, aneksuoto Krymo bei Juodosios ir Azovo jūrų.
Belgorodo srityje pasienyje su Ukraina per drono ataką žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti, sakė gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Tuo tarpu per Rusijos dronų atakas Ukrainoje žuvo trys civiliai ir dar penki buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių institucijos.
Šiaurės rytinėje Charkivo srityje esančiame Čuhujivo mieste žuvo du žmonės, pranešė srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajame mieste Kryvyj Rihe žuvo 40 metų vyras, o dar penki vyrai patyrė sužalojimų.
Dėl dar vienos Rusijos atakos Konotope, Ukrainos šiaurinėje Sumų srityje, mieste nutrūko elektros ir vandens tiekimas.
Kyjive pasigirdo sprogimai, suaktyvintos oro gynybos sistemos
Dėl Rusijos bepiločių orlaivių grėsmės paskelbus oro pavojaus signalą, Ukrainos sostinėje Kyjive girdimi sprogimai, suaktyvintos oro gynybos sistemos.
Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio miesto meras Vitalijus Klyčko.
„Obolonsko rajone suaktyvintos oro gynybos sistemos. Likite slėptuvėse!“ – pažymėjo jis.
Ukrainos oro pajėgos kiek anksčiau „Telegram“ kanale paskelbė: „Kyjivas – link miesto skrenda bepiločiai orlaiviai.“
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, oro gynybos pajėgos neutralizavo 95 iš 123 bepiločių orlaivių, kuriais okupantai rusai puolė Ukrainą nuo balandžio 27 d. vakaro.
Rusijoje – panika dėl didžiulio gaisro Tuapsėje: Putinas skubiai siunčia ministrą į vietą
Besitęsiant gaisrui Rusijos Tuapsės naftos perdirbimo gamykloje, sureagavo ir Kremlius.
Pirmadienio naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai dar kartą atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro srities Tuapsės mieste, ten vėl kilo gaisras. Gaisro mastas – didžiulis. Ir antradienį prieš pietus matyti didžiuliai ugnies kamuoliai, į dangų kylantys tiršti juodi dūmai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį spaudos konferencijoje nurodė, kad buvo imtasi priemonių, skirtų pašalinti dronų atakos pasekmes. Jis taip pat pridūrė, kad „vyksta intensyvus darbas“, siekiant „užkirsi kelią“ tokiems Ukrainos smūgiams.
D. Peskovas pridūrė, kad nafta naftos perdirbimo gamykloje buvo skirta eksportui ir apkaltino Ukrainą „didinant naftos deficitą pasaulio rinkose“ ir provokuojant „jų tolesnį destabilizavimą“.
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pavedė Rusijos Federacijos civilinės gynybos, ekstremalių situacijų ir stichinių nelaimių padarinių likvidavimo ministrui Aleksandrui Kurenkovui artimiausiomis valandomis išskristi į Tuapsę ir dirbti vietoje.
Kiek anksčiau skelbta, kad vietoje kilo nemenka panika, aplinkiniai gyventojai evakuojami.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje žuvo 349 menininkai, 137 žiniasklaidos darbuotojai
Dėl Rusijos pajėgų plataus masto invazijos Ukrainoje žuvo 349 menininkai ir 137 šalies bei užsienio žiniasklaidos atstovai, pranešė Ukrainos kultūros ministerija, kurią cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
Ministerija pabrėžia, kad šie skaičiai ne tik atspindi netekčių mastą, bet ir primena tragiškus Ukrainos istorijos etapus. Kaip stalinistinis režimas naikino visą Ukrainos menininkų kartą praėjusio amžiaus trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiuose, taip ir dabar Rusija sąmoningai naikina Ukrainos kultūrinį elitą.
Kaip šį mėnesį pranešė „Ukrinform“, fronto linijoje žuvo kino režisierius Igoris Malachovas.
Ukraina pasmerkė Izraelį dėl Rusijos galimai pavogtų grūdų siuntų priėmimo
Prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė Izraelį dėl to, kad šis galimai priima Rusijos pavogtų ukrainietiškų grūdų siuntas.
Rusija yra okupavusi didelius Ukrainos žemės ūkio paskirties žemės plotus.
„Dar vienas tokius grūdus gabenantis laivas atvyko į Izraelio uostą ir ruošiasi iškrauti krovinį“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime rašė V. Zelenskis.
Jis pridūrė: „Izraelio institucijos negali nežinoti, kokie laivai atvyksta į šalies uostus ir kokį krovinį jie gabena.“
Skubiai perspėja NATO: nepasiruošę Rusijos puolimui
Nors NATO ir nedalyvauja JAV ir Izraelio kare Irane, bet šiam vykstant vis labiau matomi Aljanso gynybos trūkumai, kurie apsunkintų situaciją Rusijos puolimo atveju, rašo „Politico“.
Estijos prezidentas: Europa dar 2022 m. padarė klaidą
Estijos prezidentas Alaras Karis pareiškė, kad Europa praleido progą pradėti taikos derybas su Maskva pačioje plataus masto karo Ukrainoje pradžioje.
A. Kario nuomone, Europa privalo turėti savo planus Rusijos atžvilgiu ir juos reikia kurti dabar pat.
Per Interviu „Yle“ Estijos prezidentas sakė, kad santykiai su Rusija dar ilgai išliks sunkūs. Tačiau jis pabrėžė, kad pokyčiai įmanomi, ir pateikė Vokietijos po Antrojo pasaulinio karo pavyzdį.
Pasak A. Kario, Europa padarė klaidą 2022 m., kai po mūšio dėl Kyjivo neprivertė Maskvos sėsti prie derybų stalo.
„Europos Sąjunga daug investavo į Ukrainą. Privalome turėti savo planus dėl Rusijos. Turime pradėti kurti šiuos planus dabar pat, nes procesai ES užtrunka ilgai“, – sakė A. Karis. „Šiuo metu nėra kitos išeities. Turime tiesiog išgyventi šiuos sunkius laikus“, – pridūrė Estijos prezidentas.
A. Karis paneigė teiginius, kad jis reikalavo teritorinių nuolaidų iš Ukrainos. Pasak jo, tai turi nuspręsti pati Ukraina.
Taip pat pranešta, kad Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, jog jau pradėtas darbas dėl 21-ojo ES sankcijų Rusijai paketo.
Liepsnos Kryme: užsidegė karinė bazė, kur Putinas laiko „Iskander“
Po naktį iš balandžio 27-osios į 28-ąją įvykusio antpuolio laikinai okupuotame Kryme užsidegė okupantų pajėgoms priklausanti karinė bazė, kurioje dislokuotos operatyvinės-taktinės raketų sistemos „Iskander“, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“.
Panika ir evakuacija Rusijoje: galingai liepsnoja svarbi naftos gamykla
Pirmadienio naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai dar kartą atakavo naftos perdirbimo gamyklą Rusijos Krasnodaro srities Tuapsės mieste, ten vėl kilo gaisras.
Gaisro mastas – didžiulis. Ir antradienį prieš pietus matyti didžiuliai ugnies kamuoliai, į dangų kylantys tiršti juodi dūmai.
Socialinėse medijose gaisras net pašiepiant vadinamas ugnikalniu, kadangi jis matomas ir iš aplinkinių teritorijų bei tęsiasi ne vieną valandą.
Neoficialiai skelbiama, kad pažeisti bent keturi gamyklos rezervuarai, baiminamasi, kad ugnis persimes ir į kitus rezervuarus. Bazėje esą panika, vietiniai, gyvenantys šalia gamyklos, evakuojami, rašo UNIAN.
Rusijos Federacijos Krasnodaro srities operatyvinė būstinė patvirtino, kad dėl dronų atakos Tuapsės naftos perdirbimo gamykloje dar kartą kilo gaisras.
Jos teigimu, gaisrą gamykloje sukėlė nukritusios dronų nuolaužos. Pranešime skelbiama, kad aukų nebuvo, o gaisrą gesino 122 žmonės ir 39 vienetai technikos.
Tuo metu Tuapsės meras Sergejus Bojko socialiniuose tinkluose pareiškė, kad vienoje iš miesto mokyklų buvo atidarytas laikinas prieglobsčio centras, tačiau nepaaiškino, kas ir kodėl juo naudosis.
Nakčiai prasidėjus Rusijos federalinė oro transporto agentūra paskelbė apie Sočio, Gelendžiko ir Krasnodaro oro uostų uždarymą. Rusiją stebintys platformos „Telegram“ kanalai pranešė apie oro pavojaus signalą Tuapsėje ir aplinkinėse vietovėse.
Remiantis „Astra“ OSINT analize, nuo milžiniško, ankstesnių Ukrainos atakų sukelto gaisro Tuapsės naftos perdirbimo gamyklos jūriniame terminale užgesinimo buvo praėję vos keturios dienos.
Balandžio 27–28 d. naktį Tuapsės gyventojai pranešė apie daugybę sprogimų ir naują gaisrą vietinėje naftos perdirbimo gamykloje. Didžiulis gaisras Tuapsėje fiksuotas ir miesto stebėjimo kamerų vaizdo įrašuose.
Preliminariais duomenimis, buvo smogta šalia bloko ELOU-AVT-12 esančiam rezervuarų parkui.
Rusijos gynybos ministerija teigė nuo pirmadienio 22:00 val. iki antradienio 7:00 val. vietos laiku numušusi 186 dronus.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad dronai buvo numušti virš Astrachanės, Volgogrado, Rostovo ir Kursko sričių, taip pat virš Krasnodaro srities, laikinai okupuotos Krymo, Juodosios jūros ir Azovo jūros.
Kaip skelbta, balandžio 19–20 d. po naktinės dronų atakos Rusijos Federacijos Krasnodaro srities Tuapsės naftos perdirbimo gamyklos rezervuarų parke kilo didžiulis gaisras.
Tuapsės naftos perdirbimo gamykla buvo tapusi dronų smūgių taikiniu ir balandžio 16 d. Jai padarytą žalą patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Per Ukrainos smūgius Rusijos pasienio regione žuvo 3 žmonės
Per Ukrainos dronų ataką antradienį Belgorodo srityje, Rusijos pasienio regione, žuvo trys žmonės, pranešė regiono gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronų atakas žuvo trys civiliai“, – parašė jis „Telegram“ kanale ir pridūrė, kad dar trys buvo sužeisti. Dronai taikėsi į automobilį, žuvo vyras, ir transporto priemonę kitoje vietovėje, ten žuvo vyras ir moteris, sakė jis.
Nuo puolimo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį Rusija nuolat bombarduoja Ukrainą, ypač svarbius infrastruktūros objektus. Reaguodamas į tai, Kyjivas puola taikinius Rusijoje ir tvirtina, jog taikosi į karinius ir energetikos objektus, kad sumažintų Maskvos galimybes finansuoti savo karą.
Antradienį naftos perdirbimo gamykloje Tuapsėje, Pietų Rusijoje, kilo gaisras, kai ant jos nukrito į objektą nusitaikiusio Ukrainos drono nuolaužos, pranešė vietos valdžia.
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 95 iš 123 Rusijos dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo pirmadienio vakaro numušė 95 iš 123 dronų, Rusijos okupantų panaudotų pulti Ukrainą, per „Telegram“ pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 18 val. rusai puolė Ukrainą 123 koviniais bepiločiais orlaiviais „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir kitų tipų dronais iš Kursko, Oriolo, Šatalovo, Milerovo ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme, apie 80 jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų pajėgos, elektroninės kovos ir bepiločių sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Pirminiais duomenimis, iki antradienio 8 val. Oro gynybos pajėgos Ukrainos šiaurėje, pietuose ir rytuose numušė arba neutralizavo 95 dronus.
19 kovinių bepiločių orlaivių pataikė 16-oje vietų, keturiose vietose nukrito dronų nuolaužos. Ataka tęsėsi, oro erdvėje vis dar skraidė priešo dronai.
Svarbūs keli niuansai: paaiškino, kodėl kitos šalys negali numušti Rusijos dronų virš Ukrainos
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas paaiškino, kodėl kaimyninės šalys negali numušinėti Rusijos raketų ir dronų virš Ukrainos teritorijos. Kaip skelbia UNIAN, jis atkreipė dėmesį, kad įvertinti reikia tiek teisinius, tiek karinius niuansus.
Pirmiausia, pasak J. Ihnato, numušinėti dronus ir raketas neperžengiant Ukrainos sienos, iš esmės yra neįmanoma dėl riboto sistemų veikimo nuotolio.
„Norint numušti taikinius, jie turi įskristi į mūsų teritoriją, nes iš kaimyninių šalių teritorijos paleisti raketas neįmanoma. Jie turi būti kokioje nors pasienio zonoje, turi priartėti prie taikinio. Tai, ką kasdien daro mūsų lakūnai: reikia perimti šį taikinį, priartėti atitinkamu kampu, paleisti raketas“, – aiškina jis.
Todėl partnerių lėktuvams reikėtų įskristi į Ukrainos oro erdvę, o tai yra sudėtinga procedūra šaliai, kuri oficialiai nėra karo būsenoje, pabrėžia J. Ihnatas.
Jis priduria, kad tokių operacijų metu ypač svarbu vengti rizikos civiliams, todėl būtina atsižvelgti į tai, kad perėmimo vieta nebūtų tankiai apgyvendinta.
Per apšaudymus Zaporižioje apgriautas kas trečias, Slovjanske – pusė daugiabučių
Dėl rusų atakų Zaporižioje pažeisti 1405 daugiabučiai – maždaug kas trečias miesto pastatas. Slovjansko bendruomenėje Donecko srityje tokių pastatų – daugiau nei 50 procentų.
„Zaporižioje yra beveik 4500 daugiabučių, iš kurių 1405 jau apgadinti per apšaudymus. Kitaip tariant, nukentėjo beveik kas trečias pastatas. Daugiau nei 350 pastatų apgadinti du kartus, daugiau nei 100 – tris kartus, o kai kurie patyrė iki 10 smūgių. Be to, sunaikinta daugiau nei 3000 privačių namų“, – „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorė Regina Charčenko.
Šiuo metu jau atstatyta 11 daugiabučių, o dar du yra baigiamuosiuose statybos etapuose. Be to, darbai vyksta 21 pastate, įskaitant statybas, pasirengimą ar projektavimą.
Pranešta, kad per pastarąją parą užpuolikai iš Rusijos surengė 629 smūgius į 45 Zaporižios srities gyvenvietes. Per priešo ataką Zaporižios rajone žuvo 59 metų vyras.
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. Slovjansko bendruomenėje Donecko srityje žuvo 81 žmogus ir 402 buvo sužeisti. Apgriauta daugiau nei 50 proc. gyvenamųjų daugiaaukščių pastatų, daugiau nei 10 proc. privačių namų ir ketvirtadalis infrastruktūros objektų: ligoninių, darželių, švietimo įstaigų ir kitų, pranešė Slovjansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas.
Jo teigimu, per visą karą žuvo 81 žmogus, įskaitant keturis vaikus, sužeisti 402 žmonės, tarp jų ir vaikai. Jis pridūrė, kad vien 2026 m. balandžio mėnesį buvo sužeisti 22 civiliai ir žuvo vienas žmogus.
Pastatai Slovjanske apgadinti įvairiu mastu, o kai kurie – sunaikinti, sakė jis, bet pridūrė, kad po apšaudymų apgadinti objektai nuolat atstatomi. Elektrikai netgi važiuoja už miesto į vietoves, esančias netoli fronto linijų. Komunalinių paslaugų darbuotojai irgi dirba itin sunkiomis sąlygomis, nes vandens tiekimo įrenginiai dabar yra vos per penkis ar septynis kilometrus nuo fronto linijos.
Dabar Slovjanske beliko maždaug 47 tūkst. gyventojų – prieš plataus masto invaziją jų buvo 110 tūkstančių. Rusai apšaudo kiekvieną dieną, kartais po kelis kartus per dieną, naudodami įvairius ginklus. Evakuacija tęsiasi.
Rusija išsidavė: prievarta verbuoja studentus į karą
Rusijos gynybos ministerija paneigė pranešimus apie daugybę atvejų, kai studentai buvo pašalinti iš mokymo įstaigų, siekiant priversti juos pasirašyti sutartis dėl „tarnybos nepilotuojamųjų aparatų daliniuose“.
Tuo pačiu metu buvo įsteigta „karštoji linija“ skundams teikti, o tai, kaip praneša „Ukrinform“, remdamasis Kovos su dezinformacija centro (KDC) suteikta informacija, iš tiesų patvirtina, kad ši praktika yra plačiai naudojama.
Per Rusijos smūgius Sumų srityje žuvo vienas žmogus, keturi buvo sužeisti
Per pastarąją parą Rusijos pajėgos puolė 19 Sumų srities gyvenviečių, žuvo vienas žmogus ir keturi buvo sužeisti. Apie tai pranešė regiono policijos ryšių skyrius.
Nukentėjo Sumų, Šostkos, Ochtyrkos ir Konotopo rajonai. Rusijos pajėgos panaudojo valdomas aviacijos bombas (GAB), kovinius dronus, artileriją ir minosvaidžius.
Šostkos bendruomenėje žuvo moteris, gaisras sunaikino privatų namą ir sandėlį.
Jampilo bendruomenėje per GAB smūgius buvo sužeisti keturi žmonės: 78 ir 75 metų moterys ir 74 bei 56 metų vyrai. Apgadintas darželis, 14 daugiabučių, dvi parduotuvės ir šešios transporto priemonės.
Sumų bendruomenėje pranešta apie 15 apgadintų sunkvežimių, septynis automobilius, du autobusus, automobilių plovyklos pastatą ir dujų skirstymo įrenginį.
Policija ir sprogmenų neutralizavimo padaliniai dirbo vietose, dokumentuodami išpuolių padarinius ir rinkdami Rusijos karo nusikaltimų įrodymus. Kiekvienu atveju iškeltos baudžiamosios bylos pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 180 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. balandžio 28 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 327 640 karių, iš kurių 1 180 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 892 priešų tankus, 24 483 šarvuotąsias kovos mašinas (+16), 40 771 artilerijos sistemą (+34), 1 755 raketų paleidimo sistemas (+2), 1 354 oro gynybos sistemas, 435 karo lėktuvus, 350 sraigtasparnių, 260 258 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 039), 4 579 kruizines raketas, 33 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 91 986 transporto priemones ir kuro cisternas (+276), 4 141 specialiosios įrangos vienetą (+5).
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Kryme – galingi sprogimai ir oro pavojus
Naktį iš pirmadienio į antradienį okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Pragariška naktis Rusijoje: po dronų atakos – didžiulis gaisras
Naktį iš pirmadienio į antradienį dronai atakavo Rusijos Krasnodaro krašte esantį Tuapsės miestą. Apie tai praneša „Ukrainska Pravda“, remdamiesi informacija iš „Telegram“ kanalų „Shot“, „Astra“.
Skelbiama, kad dronai atakavo jūrų terminalą ir naftos perdirbimo gamyklą.
„Šią naktį Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėl atakuoja Tuapsę, virš miesto girdimi sprogimai ir veikia priešlėktuvinė gynyba. Viename iš rajonų liudininkai praneša apie gaisrą“, – cituojamas „Shot“ pranešimas.
Socialinėse medijose pranešama, kad vietos gyventojai girdėjo bent dešimt galingų sprogimų per dvi valandas. Dronai esą skrido labai žemai, iš jūros pusės. Priduriama, kad viename iš rajonų, kur nukrito drono nuolaužos, kilo gaisras, matėsi ugnis ir dūmai.
Skelbiama, kad buvo atakuotas jūrų terminalas ir naftos perdirbimo gamykla.
Šiuo metu nėra oficialios informacijos apie atakos pasekmes. Neoficialiai „Astra“ praneša, kad dega naftos perdirbimo gamykla
Anksčiau regione buvo paskelbtas pavojus dėl dronų, Krasnodaro, Gelendžiko ir Sočio oro uostuose įvesti apribojimai lėktuvų eismui.
Kilus įtarimams dėl neteisėto grūdų importo, Ukraina iškvietė Izraelio ambasadorių
Kilus įtarimams, kad Izraelis gavo grūdų iš Rusijos okupuotų Ukrainos teritorijų, Ukraina pirmadienį iškvietė Izraelio ambasadorių Michaelį Brodskį.
„Draugiški Ukrainos ir Izraelio santykiai gali būti naudingi abiem šalims, o neteisėta Rusijos prekyba pavogtu Ukrainos grūdų derliumi neturėtų kelti jiems grėsmės“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Jis pareiškė, kad, nepaisant pirmesnių Kyjivo perspėjimų, į Izraelio Haifos uostą atplaukė dar vienas laivas su, jo žodžiais tariant, „vogtu kroviniu“, ir paragino Izraelį tokių krovinių nepriimti.
Izraelis šiuos kaltinimus atmetė. Užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „kaltinimai nėra įrodymai“ ir pažymėjo, kad diplomatiniai santykiai neturėtų būti palaikomi per socialinius tinklus ar spaudą. Jis pridūrė, kad joks prašymas dėl teisinės pagalbos nebuvo pateiktas ir sakė, kad Izraelio valdžios institucijos išnagrinės šį klausimą.
Po to, kai 2014 m. buvo aneksuotas Krymas, o 2022 m. prasidėjo plataus masto invazija, Rusija kontroliuoja apie penktadalį Ukrainos teritorijos. Kyjivas laiko prekybą prekėmis iš okupuotų teritorijų neteisėta.
Izraelio santykiai su Rusija yra daugiausia pragmatiški, nors tarp šių šalių vis dar tvyro įtampa dėl Maskvos ryšių su Iranu ir pastarojo remiamų grupuočių Artimuosiuose Rytuose.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis įspėja: Kremlius ruošia naują žingsnį
Rusija planuoja didinti savo karių skaičių Ukrainoje, plėsdama mobilizaciją. Apie tai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Oleho Ivaščenkos ataskaitos.
„Rusijos politinė vadovybė planuoja tolesnes puolamąsias operacijas ir ruošiasi pritraukti daugiau karių, ypač plėsdama mobilizacijos procesus Rusijoje. Atitinkamai Ukrainos užduotis yra toliau didinti okupantų negrįžtamų nuostolių procentą, tankinti dronų naudojimą fronto linijoje ir plėsti mūsų tolimųjų sankcijų taikymą Rusijos ginklų gamybai ir naftos sektoriui“, – teigė V. Zelenskis.
Tuo pačiu jis pridūrė, kad Ukraina turi dokumentų, patvirtinančių, jog patys rusai pripažįsta nesugebantys įvykdyti savo politinės vadovybės užduočių.
„Ukrainos gynybos pajėgos užtikrina Rusijos kariuomenės puolamojo potencialo naikinimą, o okupantų negrįžtamų nuostolių rodiklis jau sudaro apie 60 proc. visų nuostolių... Informuosime savo partnerius ir apie tolesnį Maskvoje rengiamų operacijų planų prieš NATO šalis nagrinėjimą, taip pat apie bandymus aktyviau įtraukti Baltarusiją į Rusijos užduočių įgyvendinimą“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.