Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas aptarė galimybę Jungtinėse Valstijose surengti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu tokiu formatu, kuriame jam būtų sunkiau atsisakyti dalyvauti, teigė V. Zelenskis. „Vakar su prezidentu Trumpu aptarėme, kad toks susitikimas galėtų būti surengtas JAV – tokiu formatu, kuriame Putinui būtų daug sunkiau atsisakyti bent jau prezidento Trumpo pasiūlymo. Pamatysime, kas iš to išeis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu – prieš tai jis sekmadienį telefonu kalbėjosi tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu. Pokalbiai sekmadienį buvo „labai geri“, sakė jis atvykęs į G7 viršūnių susitikimą Prancūzijoje. „Galbūt galime kažką padaryti“, – sakė D. Trumpas, tačiau detaliau nieko nekomentavo. „Jie abu atviri tam“, – pridūrė jis.

Du Rusijos dronai tyčia atakavo Ukrainos sostinės Kyjivo dalį, kurioje įsikūrusi Pečorų laura ir „Meno arsenalas“. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ po apsilankymo Pečorų lauroje ir „Meno arsenale“, kurie buvo apgadinti per Rusijos ataką, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Gelbėtojai užgesino gaisrus Kyjive – lauroje ir „Meno arsenale“. Dėkoju visoms tarnyboms, dirbančioms smūgių vietose, ir visiems, kurie padeda.

Pirmadienio naktį po Rusijos oro atakos prieš Ukrainą užsidegė UNESCO pasaulio kultūros paveldo objektas – Kyjivo Pečorų laura. Reaguodama į tai Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia paskelbė, kad antradienį visose bendruomenės parapijose vyks ypatingosios pamaldos. „Kyjivo Pečorų Laura yra viena didžiausių stačiatikių pasaulio šventovių ir išskirtinis krikščioniškosios kultūros paminklas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Pirmadienį po ilgo atidėliojimo Europos Sąjunga (ES) pradės kitą Ukrainos narystės etapą, tačiau tai nereiškia, kad Kyjivo kelias į visateisę narystę tampa lengvesnis.  27 valstybių bloko užsienio reikalų ministrai oficialiai pradės derybas su Ukraina bei jos kaimyne Moldova ir sieks suderinti pirmąjį derybų skyrių, apimantį ES teisės aktus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas po sekmadienio pokalbių telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu.

Sekmadienio paryčiais Lamanšo sąsiauryje britai perėmė Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausantį tanklaivį. Tokio tipo operaciją Londonas įvykdė pirmą kartą. Tuo metu Kyjivas toli gražu ne pirmą kartą sudavė skaudžius smūgius taikiniams giliai Rusijoje. Oro pavojaus perspėjimai aidėjo 28 Rusijos regionuose – trečdalyje visos šalies teritorijos. Skaudus smūgis suduotas Jaroslavlyje esančiam federaliniam rezervuarui, kur buvo laikomi rusams skirti degalai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas surengė pokalbį telefonu. Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos prezidento komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas. Paklaustas, ar gali patvirtinti, kad V. Zelenskis ir D. Trumpas kalbėjosi, D. Lytvynas atsakė: „Taip. Pokalbis buvo gana turiningas – jame buvo aptarta viskas, nuo gimtadienio sveikinimų iki diplomatijos ir karo bei taikos.“ D. Lytvynas pridūrė, kad pokalbis truko 30–35 minutes.

 Šiuo metu Baltarusijos teritorijoje nėra jokių puolamųjų pajėgų telkimo požymių, tačiau grėsmė išlieka, paskelbė Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba. Andrijus Demčenko apie tai informavo per televiziją. „Padėtis prie sienos su Baltarusija skiriasi nuo padėties prie sienos su Rusija.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė nuotraukas, kuriose, jo teigimu, užfiksuoti Ukrainos žvalgybos gauti vidiniai Kremliaus dokumentai, rodantys augantį nepasitenkinimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu šalies viduje.

Keletas JAV atsargos generolų ir buvęs Amerikos žvalgybos tarnybos direktorius mano, kad Ukraina šiuo metu turi pranašumą kare su Rusija. Apie tai jie papasakojo „CBS News“, rašoma UNIAN. Tokį vertinimą kariškiai pateikė po to, kai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad Ukrainos armija nuo šių metų pradžios iš Rusijos atkovojo 600 kvadratinių kilometrų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį Prancūzijoje dalyvaus Didžiojo septyneto (G7) darbo sesijoje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pranešė aukštas administracijos pareigūnas.  „Prezidentas Trumpas dalyvaus darbo sesijoje su G7 lyderiais ir Ukrainos prezidentu Zelenskiu“, – žurnalistams sakė pareigūnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paskelbta.  G7 viršūnių susitikimas vyks Prancūzijos Eviano kurorte birželio 15–17 dienomis.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba papasakojo, kodėl Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neves derybų dėl karo Ukrainoje nutraukimo su Europa. Apie tai jis kalbėjo interviu „Radio NV“. „Kodėl Europos iniciatyva pakeisti JAV, mano nuomone, kaip sakoma, nėra verta nė sudilusio skatiko? Pirma, pas mus yra ne Europos Sąjunga, o iš esmės „Normandija plius“. Vokietija, Prancūzija, dar britus pritraukė. Tačiau situacija pasikeitė.

Lietuvai svarstant, kaip išlaikyti JAV karių buvimą regione, vis dažniau kalbama apie galimus kompromisus. Buvęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas sako, kad prie to galėtų prisidėti ir baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimas. Anot jo, svarbiausias Lietuvos tikslas – užsitikrinti, kad JAV kariai ir toliau liktų šalyje, mat tai yra viena veiksmingiausių Vladimiro Putino atgrasymo priemonių. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su V. Ušacku.

Atsargos generolas rėžė: Putino mirtis arba nušalinimas yra būtina sąlyga taikai Ukrainoje

Nors Rusijos ekonominės problemos gilėja, Kremlius karo išlaidų nemažina. Ekspertai vis užtikrinčiau kalba apie galimą lūžį kare. Teigiama, kad Ukraina po truputį skinasi kelią į priekį, o Maskvos žmogiškieji ir ekonominiai ištekliai patiria vis didesnį spaudimą. Apie tai laidoje diskutavo buvęs kariuomenės vadas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius ir Londono RUSI instituto bendradarbis, gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas.

Ukraina nori iš savo sąjungininkų gauti papildomus 20 mlrd. dolerių (apie 17,3 mlrd. eurų), kad įtvirtintų savo pranašumą prieš Rusiją mūšio lauke. Apie tai rašo „Politico“, remdamasis aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūno pareiškimu. „Visi mato, kad Rusija dega, ir mes norime, kad ji degtų dar stipriau, tačiau tam mums reikia finansavimo“, – sakė jis. Leidinys pažymi, kad prašymas skirti lėšų bus išsakytas birželio 18 d. vyksiančiame kitame Ukrainos gynybos kontaktinės grupės posėdyje.

Vokietija pasiūlė Ukrainai išmokėti visą 6,6 mlrd. eurų sumą iš Europos taikos priemonės, kuri neseniai buvo atblokuota ES, tačiau Lenkija tam prieštarauja, rašo „Kyiv Independent“. „Šie pinigai yra mūsų pinigai“, – „RMF 24“ pareiškė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczykas. Ginčas susijęs su 6,6 mlrd. eurų, skirtų Ukrainai pagal Europos taikos priemonę (EFP). Tai lėšų fondas, finansuojamas ES valstybių narių įnašų.

Pirmaujančios Europos valstybės ir jų sąjungininkės per pirmadienį prasidėsiantį Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą sieks sumažinti nesutarimus su Donaldu Trumpu. Susitikimui pirmininkaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, bet manoma, kad viską nustelbs JAV prezidento dalyvavimas.  Lyderiai sieks atgaivinti santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis Prancūzijos Eviano kurorte prie Ženevos ežero. Kurortas garsėja kaip mineralinio vandens „Evian“ tėvynė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukrainai trūksta aukštos kokybės kelių sezonų televizijos serialo apie Kyjivo Rusią.  Šalies vadovas tai pareiškė pristatydamas pirmuosius vyriausybės remiamos iniciatyvos „Tysiachovesna“ („Tūkstantis šaltinių“) rezultatus.

Lenkijoje kyla pasipiktinimo banga po to, kai Volodymyras Zelenskis vienam Ukrainos kariniam daliniui suteikė Ukrainos sukilėlių armijos didvyrių vardą – armijos, Lenkijoje laikomos atsakinga už II-ojo pasaulinio karo žudynes. Dalis lenkų politikų jau siūlo bausti Kyjivą: atimti iš Zelenskio Baltojo erelio ordiną, nukabinti Ukrainos vėliavas ir net blokuoti Ukrainos kelią į Europos Sąjungą.

Ukraina netrukus gali izoliuoti laikinai okupuotą Krymo pusiasalį, visiškai perėmusi svarbaus Novorosijos greitkelio kontrolę, interviu „Reuters“ sakė Ukrainos nepilotuojamų sistemų pajėgų (USF) vadas Robertas „Madyaras“ Brovdi.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad jo kolega iš Ukrainos dalyvaus kitą savaitę Prancūzijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G7) susitikime aukščiausiuoju lygiu, per jį bus siekiama „atkurti sutarimą“ dėl paramos Ukrainai jos kare su Rusija.

Netrukus Ukraina gali būti pajėgi pagaminti kelias dešimtis balistinių raketų per mėnesį ir su tokiu raketų skaičiumi gali parklupdyti Rusijos karo pramonę, teigia karo ekspertas Pavlo Narožnas.  Ukrainos radijui jis sakė, kad balistines raketas kuria tiek valstybinės, tiek privačios Ukrainos įmonės. Valstybinė programa yra gerai žinoma – tai „Sapsan“ raketų sistema.

Kariuomenės vadas sako, kad netrukus Vilnius ir jo gyventojai bus gerokai geriau apsaugoti nuo dronų grėsmės. Lietuvos kariai jau dabar mokosi dirbti su naujai gauta NASAMS vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, o, anot kariuomenės vado ir krašto apsaugos ministro, gali būti, kad ši sistema bus dislokuota taip, jog saugotų sostinę. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tiesa, tai reikštų, kad į keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius dronus būtų taikomasi raketomis, kurių vertė siekia milijonus.

Ukrainos gynybos pajėgos smogė tanklaiviui „WEST Horizon“, kuris priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir naudojamas naftai gabenti apeinant tarptautines sankcijas. Laivo apgadinimą patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pasak kariškių, smūgio metu buvo pažeista tanklaivio sraigto ir vairo sistema. Pažeidimų pobūdis gali rodyti, kad buvo panaudoti Ukrainos jūriniai paviršiniai dronai, nors oficialiai atakos būdas neatskleidžiamas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino Ukrainos FP-5 „Flamingo“ raketų smūgį į karinę gamyklą Čeboksaruose, kuri tiekia komponentus Rusijos kariuomenės naudojamiems dronams ir raketoms. Kaip praneša „Ukrinform“, V. Zelenskis tai pareiškė tinkle „Telegram“. „Ir toliau taikome Ukrainos tolimojo nuotolio sankcijas Rusijos kariniams objektams ir naftos pramonei.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas sukritikavo tai, kad jo šalis nebuvo pakviesta į Ukrainos viršūnių susitikimą E3 formatu su Vokietija, Prancūzija ir Didžiąja Britanija. Tai jis per pokalbį telefonu pareiškęs ir Vokietijos kancleriui Friedrichui Merzui, sakė D. Tuskas, kurį cituoja lenkų naujienų agentūra PAP. „Pasakiau, kad, Lenkijos požiūriu, susitarimų, kuriuose Lenkija nedalyvauja, mes nepripažinsime“, – antradienį Varšuvoje pažymėjo premjeras.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad jo kreipimųsi į tarptautinius lyderius ir institucijas serija, įskaitant atvirą laišką Vladimirui Putinui, davė laukiamą rezultatą. Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, apie tai valstybės vadovas kalbėjo bendroje spaudos konferencijoje su Šiaurės Europos ir Baltijos šalių lyderiais, atsakydamas į klausimą apie savo lūkesčius dėl laiško Kremliaus vadovui. „Turėjau tikslą, kai siunčiau laišką Putinui.

Premjerė Inga Ruginienė antradienį dalyvavo Šiaurės-Baltijos valstybių aštuoneto (NB8) ministrų pirmininkų susitikime Taline. Jame aptartas bendradarbiavimas stiprinant šalių saugumą ir gynybą, paramą Ukrainai, ekonominį konkurencingumą ir kitas šalims svarbias temas. Prie Estijoje įvykusio NB8 susitikimo prisijungė ir Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, taip pat nuotoliniu būdu premjerai kalbėjosi su Prancūzijos Prezidentu Emanueliu Macronu.

Per bendrą su Estijos prezidentu Alaru Karisu surengtą spaudos konferenciją Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio buvo paklausta apie jo viziją dėl taikos derybų, įskaitant galimus jų dalyvius ir pageidaujamą rezultatą, praneša dienraštis „Postimees“. Kalbėdamas apie idealų taikos derybų rezultatą, V. Zelenskis pareiškė, kad tai gali būti tik karo pabaiga. Jis teigė, kad pirmasis žingsnis taikos link – leisti diplomatams atlikti savo darbą. „Jie turi pasirūpinti techniniais klausimais.

Ukrainos pozicijos fronte yra „stiprios“, tačiau reikia dar didesnio spaudimo Rusijai, kad ji grįžtų prie taikos derybų stalo, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis taip pat pakomentavo incidentus Baltijos šalių oro erdvėje. Kalbėdamas Estijoje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių lyderių susitikime, V. Zelenskis teigė, kad Rusija mūšio lauke kiekvieną mėnesį patiria daugiau nei 30 tūkst. nuostolių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvirą laišką, skirtą Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui, pavadino jį grubiu ir pareiškė, kad už Rusiją kalba veiksmai fronte, rašo „Euronews“. S. Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad Maskva nėra patenkinta tuo, jog laiškas „pasklido po visą pasaulį“, teigė, kad „mandagūs žmonės taip nesielgia“. Jis taip pat pareiškė, kad Kremliui tai „rodo, jog Ukraina nėra suinteresuota derybomis“, ne...

Europos lyderiai yra pasirengę imtis lyderio vaidmens derybos dėl taikos Ukrainoje, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo atstovas spaudai. Anot „Politico“, Europos lyderiai bus griežtesni Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui nei JAV.

Rusai patirs karą taip, kaip dabar jį patiria visi ukrainiečiai, spaudos konferencijoje su Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiais pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ankstų antradienio rytą į Taliną su vizitu atvyko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, lydimas žmonos Olenos Zelenskos. Vizito metu V. Zelenskis Kadriorge susitiks su Estijos prezidentu Alaru Karisu. Valstybių vadovai aptars Estijos ir Ukrainos bendradarbiavimą. Po susitikimo A. Karisas ir V. Zelenskis surengs spaudos konferenciją, kurią bus galima stebėti tiesiogiai internetu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbėjosi su JAV prezidento atstovais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Tai žurnalistams patvirtino V. Zelenskio komunikacijos patarėjas Dmytro Lytvynas.

Kremlius pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atviras laiškas Vladimirui Putinui yra „ne tai, kaip elgiasi mandagūs žmonės“, praneša TASS. Rusijos užsienio reikalų ministras pakomentavo viešą V. Zelenskio laišką, kuris buvo paskelbtas birželio 4 dieną. „Prezidentas Putinas išsamiai apie tai kalbėjo Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, taip pat ir apie didelį laišką, kurį diena anksčiau paskelbė Zelenskis.

Rusijos mėginimai daryti įtaką rinkimams Armėnijoje žlugo, kaip jau yra nutikę Rumunijoje, Moldovoje, Vengrijoje bei kitose šalyse, o tai rodo, kad Maskvos geopolitinė įtaka silpsta, platformoje „X“ paskelbė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. Ukrainos užsienio reikalų ministras pasveikino Armėnijos tautą sėkmingai surengus laisvus ir demokratinius rinkimus. „Šie rinkimai rodo, kad tik armėnai spręs dėl savo šalies ateities.

Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė abejojantis, ar taikos derybos su Ukraina ir Europa apskritai kada nors bus įmanomos, ir teigė, kad karo baigtis dabar priklauso nuo to, kas vyksta mūšio lauke. Pasak Rusijos žiniasklaidos, Sergejus Lavrovas spaudos konferencijoje Bangladeše sakė nematantis, „kaip kas nors galėtų rimtai kalbėti apie derybas“, atsižvelgiant į trijų artimiausių Ukrainos sąjungininkų pažadą remti jos „giluminio smūgio pajėgumus“ prieš Rusiją.

Kare, kuriame fronto linija tapo ne tik karine, bet ir politine riba, Volodymyras Zelenskis bando perimti iniciatyvą. Atviru laišku Vladimirui Putinui jis siūlo kalbėtis apie paliaubas, belaisvių mainus ir saugumo garantijas, tačiau kartu primena Rusijai jos pačios pažeidžiamumą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas vis labiau silpnina savo paties valstybę ir netrukus gali susidurti su dilema, sako buvęs JAV įgaliotinis Ukrainos klausimais Kurtas Volkeris. Apie tai jis kalbėjo liga.net, rašo UNIAN. Anot jo, V. Putinas taip ilgai orientavo Rusijos ekonomiką į karo poreikius, kad dabar jam jau nebėra, kaip trauktis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paaiškino, kodėl parašė atvirą laišką Rusijos režimo lyderiui Vladimirui Putinui. Apie laišką jo buvo paklausta interviu „Sky news“ metu. Žurnalistė Yalda Hakim pastebėjo, kad laiškas V. Putinui pasirodė įžūlus. „Jūs neskaitėte pirmosios versijos“, – nusijuokė V. Zelenskis. Zelenskis papasakojo apie savo laišką Putinui „Aš nusiunčiau laišką, atvirą laišką. Nežinojau, ar jis jį skaitys, ar ne.

Rusiją ištiko dar viena kosminė nesėkmė. Projektas „Rassvet“, kuris šaliai užtikrina plačiajuostį interneto ryšį ir valdžios pristatomas kaip „Starlink analogas“, neteko vieno iš 16 palydovų, paleistų kovo 23 d., rašo „The Moscow Times“....

Rusijos žiniasklaidoje – tiek bulvariniuose, tiek ekspertiniuose leidiniuose – pastaruoju metu pasirodė publikacijų, kuriomis visuomenė pratinama prie minties, kad dabartinę aklavietę „specialiojoje karinėje operacijoje“ jau galima laikyti pergale kare su Ukraina. Teigiama, kad net ir pralaimėjimas Rusijai galiausiai išeitų į naudą.

Atsakydamas į viešą Volodymyro Zelenskio laišką, Vladimiras Putinas pareiškė, kad susitikti su Ukrainos prezidentu akis į akį nemato prasmės. Tačiau visas taikos pastangas žlugdantis diktatorius irgi sulaukė atsako – naktį Ukraina surengė masine dronų ataką ir smogė kariniam jūrų laivynui Sankt Peterbuge. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas prieš kelerius metus išdavė arešto orderius Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu. Nepaisant to, jų vadovaujamos valstybės toliau vykdo agresiją: Rusija atakuoja Ukrainą, o Izraelis naikina civilinius taikinius Gazoje.

Ukrainos dronai naktį į šeštadienį smogė naftos saugyklai Rusijos Krasnodaro srityje ir uosto įrenginiams okupuotame Mariupolyje. Tai įvyko per platesnio masto ataką prieš Rusijos ir rusų okupuotas teritorijas, panešė „Kyiv Independent“, remdamasis rusų „Telegram“ žiniasklaidos kanalais.

Rusijos pusė vėl renkasi karą. Apie tai vakariniame vaizdo kreipimesi pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino kalbą Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume, per kurią jis atsakė į atvirą laišką. „Visi išgirdo šiandienos atsakymą. Silpną atsakymą. Jis tiesiog nenori baigti karo. Manau, kad daugelį pasaulyje šis atsakymas nuvylė.