Naujausių ES sankcijų Rusijai taikiklyje – su Vladimiru Putinu susijęs dvasininkas
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį dėl Maskvos karo Ukrainoje įvedė sankcijas daugiau nei 80 asmenų ir juridinių subjektų, tarp jų – ir stačiatikių kunigui, kurį Rusijoje vadina prezidento Vladimiro Putino „nuodėmklausiu“.
Georgijus Ševkunovas, taip pat žinomas kaip metropolitas Tichonas, įtakingas Rusijos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkas, į sankcionuotų asmenų sąrašą buvo įtrauktas už „Rusijos propagandos ir dezinformacijos“, kuria siekiama pateisinti invaziją į Ukrainą, skleidimą, pareiškė blokas.
Rusijos žiniasklaidoje G. Ševkunovas dažnai vadinamas V. Putino asmeniniu dvasininku ir nuodėmklausiu ir jis pats nėra to patvirtinęs ar paneigęs. 2023 metais jis buvo paskirtas Krymo – Ukrainos pusiasalio, kurį Rusija 2014 metais aneksavo – metropolitu.
Pernai vasarį Rusijos saugumo tarnyba FSB pranešė, kad suėmė du žmones po to, kai sužlugdė Ukrainos nurodymu parengtą sąmokslą nužudyti dvasininką.
Kunigas yra vienas iš 34 asmenų ir 47 juridinių subjektų, kuriuos ES šalys pirmadienį įtraukė į sankcijų Rusijai sąrašą.
„Patvirtinome dar vieną sankcijų paketą, siekdami dar padidinti spaudimą Rusijai, kad ji nutrauktų karą“, – pareiškė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.
„Šios priemonės smogia pačiam Rusijos karinio-pramoninio komplekso pagrindui, jos šešėliniam laivynui ir tinklams, kurie kursto Maskvos hibridinius išpuolius prieš Europą“, – sakė ji.
Įvestos sankcijos fiziniams asmenims ir organizacijoms, susijusioms su dronų ir kitos karinės įrangos gamyba bei tiekimu Rusijos pajėgoms.
Be to, įvestos sankcijos Rusijos propagandistams, įskaitant vieną socialinių tinklų nuomonės formuotoją, taip pat įmonėms ir asmenims, padedantiems Rusijai finansuoti savo karą gabenant ir eksportuojant naftą.
Taip pat įvestos sankcijos 15 asmenų, įskaitant teisėjus, prokurorus ir teisėsaugos pareigūnus, kurie, kaip įtariama, susiję su nužudyto opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimu.
Sankcijos apima turto įšaldymą, kelionių uždraudimą ir draudimą suteikti bet kokias lėšas įtrauktiesiems į juodąjį sąrašą.
Zelenskis su Trumpu aptarė planą: Putinui jo atsisakyti būtų sudėtinga
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas aptarė galimybę Jungtinėse Valstijose surengti susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu tokiu formatu, kuriame jam būtų sunkiau atsisakyti dalyvauti, teigė V. Zelenskis.
Trumpas po svarbių pokalbių su Putinu ir Zelenskiu: „Galbūt galime kažką padaryti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu – prieš tai jis sekmadienį telefonu kalbėjosi tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tiek su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Macronas pratrūko po Rusijos smūgio Kyjivui: štai ką rėžė
Niekas negali pateisinti Rusijos smūgio, per kurį nukentėjo UNESCO pasaulio paveldo objektas. Tai socialiniame tinkle X pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, komentuodamas Kyjivo Pečorų laura apgadinimą per Rusijos ataką prieš Kyjivą.
Zelenskis pateikė pasiūlymą Putinui: štai kaip sureagavo Rusijos vadovas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad pasiūlė Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui susitikti šią savaitę, praneša „The Guardian“.
Susitikimas dėl plataus masto karo užbaigimo galėjo įvykti per G7 viršūnių susitikimą Prancūzijoje (birželio 15–17 d.), tačiau V. Putinas nėra pasirengęs deryboms.
„Perdavėme žinią, kad esame pasirengę susitikti su Putinu per G7 susitikimą, nes ten yra Trumpas ir Macronas, taigi, europiečiai ir Amerika. Manau, tai gera, net labai gera proga susitikti visiems kartu“, – sakė V. Zelenskis.
Valstybės vadovas pridūrė, kad Europa ir Jungtinės Valstijos buvo sutarusios, tačiau valstybė agresorė dar kartą parodė, kad nėra pasirengusi derėtis.
Birželio 4 d. V. Zelenskis paskelbė atvirą laišką Kremliaus vadovui, siūlydamas susitikti trečiojoje šalyje ir susitarti dėl ilgalaikės taikos.
Prezidento kanceliarija suprato, kad V. Putinas greičiausiai neatsakys konstruktyviai, tačiau kreipimasis buvo skirtas kelioms auditorijoms vienu metu, pačiam Putinui, Rusijos elitui ir tarptautiniams partneriams.
Atsakydamas V. Putinas sukritikavo V. Zelenskio iniciatyvą, teigdamas, kad laiške buvo „šiurkštumo elementų“. Jis taip pat atmetė asmeninių derybų idėją, sakydamas, kad „nemato tame prasmės“.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha savo ruožtu pareiškė, kad V. Putinas praleido progą pasitraukti iš nesėkmingo karo, o tarptautinis spaudimas Rusijai tik toliau didės.
Zelenskis: du dronai tyčia atakavo Kyjivo dalį, kurioje įsikūrusi Pečorų laura ir „Meno arsenalas“
Du Rusijos dronai tyčia atakavo Ukrainos sostinės Kyjivo dalį, kurioje įsikūrusi Pečorų laura ir „Meno arsenalas“. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai tinkle „Telegram“ po apsilankymo Pečorų lauroje ir „Meno arsenale“, kurie buvo apgadinti per Rusijos ataką, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Gelbėtojai užgesino gaisrus Kyjive – lauroje ir „Meno arsenale“. Dėkoju visoms tarnyboms, dirbančioms smūgių vietose, ir visiems, kurie padeda. Patvirtinta, kad du Rusijos dronai tyčia atakavo miesto dalį, kurioje įsikūrusi laura ir „Meno arsenalas“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad šiuo metu žinoma, jog Kyjive buvo sužeisti 35 žmonės. Visoje šalyje per šį masinį Rusijos smūgį sužalojimų patyrė 53 asmenys, o 11 žuvo. Prezidentas pareiškė užuojautą aukų šeimoms ir artimiesiems. Jis pažymėjo, kad nuolat palaiko ryšį su partneriais dėl šio Rusijos išpuolio padarinių ir reikiamo atsako.
„Svarbu, kad valstybių vadovai, visuomenės lyderiai ir tarptautinės organizacijos netylėtų. Nurodžiau Ukrainos užsienio reikalų ministerijai ir visai mūsų diplomatinei komandai šiandien išplėsti visus kontaktus su partneriais, kad šios ir kitos savaitės tarptautiniai renginiai duotų realių rezultatų stiprinant mūsų gynybą ir didinant pasaulinį spaudimą Rusijai dėl šio karo. Mums reikia teisingo atsako į šį Rusijos smūgį“, – akcentavo prezidentas.
Tuo pat metu Ukrainos saugumo tarnyba (SSU) nustatė, kad Rusija smogė į Kyjivo Pečorų laurą bepiločiu orlaiviu „Geran-2“ – tai iranietiško drono-kamikadzės „Shahed“ rusiškoji versija. Tyrimo duomenys parodė, kad rusai puolė vienuolyno kompleksą birželio 15 d. 1.50 val. per masinę ataką prieš sostinę.
Apžiūrėję įvykio vietą, SSU pareigūnai aptiko Rusijos drono-kamikadzės, kuris smogė į Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros Šv. Stepono koplyčią, fiuzeliažo ir variklio fragmentus. Patikrinus drono nuolaužas, nustatyta, kad tam tikri komponentai buvo pagaminti Rusijos Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje.
Dėl smūgio buvo apgadintos katedros stogo santvaros, kupolai, sienos ir langai. Žmonės nenukentėjo. Dėl smūgio bangos taip pat buvo apgadinta civilinė infrastruktūra gretimuose pastatuose Kyjivo Pečerų rajone.
SBU tyrėjai priskiria šį smūgį karo nusikaltimams ir jau pradėjo baudžiamąjį procesą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį.
Ukrainos narystė ES: žengiamas svarbus žingsnis, tačiau tai nereiškia, kad kelias tampa lengvesnis
Pirmadienį po ilgo atidėliojimo Europos Sąjunga (ES) pradės kitą Ukrainos narystės etapą, tačiau tai nereiškia, kad Kyjivo kelias į visateisę narystę tampa lengvesnis.
27 valstybių bloko užsienio reikalų ministrai oficialiai pradės derybas su Ukraina bei jos kaimyne Moldova ir sieks suderinti pirmąjį derybų skyrių, apimantį ES teisės aktus.
Zelenskis apsilankė Kyjivo Pečorų lauroje: atkursime viską
Lankydamasis Kyjivo Pečorų lauroje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patikino, kad per Rusijos smūgį apgadinti objektai bus atkurti.
Kaip praneša „Ukrinform“ korespondentas, prezidentas tokį komentarą išsakė žurnalistams.
„Mes padarysime viską. Tada ekspertai atliks vertinimą. Kultūros ministrė yra čia. Bus atlikti reikiami veiksmai ir ekspertų vertinimai; atkursime viską“, – teigė V. Zelenskis.
Prezidentas kartu su ministre pirmininke Julija Svyrydenko, vidaus reikalų ministru Ihoriu Klymenka ir ministrės pirmininkės pavaduotoja humanitarinės politikos klausimais, kultūros ministre Tetiana Berežna pirmadienį apsilankė per Rusijos smūgį apgadintuose Kyjivo Pečorų lauros objektuose.
Ministrų kabinetas skirs lėšų iš rezervų fondo, kad būtų galima atitaisyti žalą, padarytą per Rusijos išpuolį prieš Pečorų lauros Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedrą.
„Ministrė pirmininkė dabar surengs vyriausybės posėdį, kad būtų galima skirti „greitų lėšų“ iš rezervų fondo (ačiū Dievui, jog jį turime; įstatymų leidėjai neseniai balsavo dėl biudžeto pataisų), siekiant išsaugoti kuo daugiau. Viską koordinuos ministras Klymenka. Svarbiausia išsaugoti tai, ką turime, o tada vyks atkūrimo darbai“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Prezidentas paragino pasaulį netylėti dėl Rusijos išpuolio prieš Kyjivo Pečorų laurą ir užtikrinti didesnį tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant sustabdyti Rusijos agresiją ir apsaugoti žmonių gyvybes.
„Svarbu, kad pasaulis netylėtų dėl šio naujausio Rusijos barbariškumo akto. Šis smūgis laurai yra išpuolis prieš krikščionių bendruomenę ir žmonijos kultūros paveldą. Ši ar kitos panašios Rusijos atakos negali būti pateisintos“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, po Rusijos pajėgų oro antskrydžio sostinėje kilo gaisras ant Kyjivo Pečorų lauros Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedros stogo.
Bendras žmonių, žuvusių per masinę Rusijos ataką Kyjive birželio 15 d., skaičius išaugo iki penkių. Dar 35 asmenys buvo sužeisti.
Oro gynybos pajėgos perėmė 50 raketų ir 582 dronus, kuriais rusai puolė Ukrainą nuo birželio 14 d. vakaro. Kyjivas buvo pagrindinis atakos taikinys.
Ukrainos pajėgos vėl puolė Čonharo tiltą
Ukrainos gynybos pajėgos vėl puolė Čonharo tiltą, taip pat tiltą, jungiantį Heničeską su Arabato nerija, pranešė Chersone leidžiamas leidinys „Most“.
Leidinys citavo Chersono srities okupacinės administracijos vadovą Vladimirą Saldo, sakiusį, kad eismas per Džankojaus kontrolės punktą visiškai sustabdytas, taip pat užblokuotas pravažiavimas per tiltą tarp Heničesko ir Arabato pusiasalio.
Pasak leidinio, prieš tai okupantai teigė, jog eismas per Čonharo tiltą buvo visiškai atkurtas.
Pranešta, kad eismas iš Heničesko į Arabato neriją laikinai rusų okupuotoje Chersono srities teritorijoje sustojo birželio 10 d. rytą, pranešus apie smūgį vienam iš tiltų. Vėliau pranešta, kad eismas per tiltą iš Heničesko į Arabato neriją bus nukreiptas priešinga kryptimi.
Birželio 7 d. naktį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgos apgadino strateginį tiltą tarp Krymo ir Chersono srities Čonharo rajone. Čonharo tiltas vėl buvo apšaudytas birželio 8 d. naktį. Laikinai okupuotose Chersono srities teritorijose taip pat buvo apgadinti tiltai per Šiaurės Krymo kanalą.
Žiaurūs smūgiai Kyjivui: „Dar vienas Rusijos nusikaltimas žmonijai, istorijai, krikščionybei“
Rusija surengė raketų ir dronų ataką prieš kelis didžiuosius Ukrainos miestus, per kurią užsiliepsnojo istorinė Kyjivo Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedra ir žuvo 11 žmonių.
Sostinėje dirbantys naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė stebėję, kaip gyventojai bėgo gatvėmis ieškodami priedangos, danguje buvo perimami sviediniai, o mieste krito žėrinčios nuolaužos.
„Dar vienas Rusijos nusikaltimas žmonijai, istorijai, krikščionybei. Ką dar turi padaryti Kremliaus Antikristas, kad pasaulis suprastų, jog reikia ryžtingų veiksmų, siekiant nutraukti Rusijos terorą prieš Ukrainą ir pačius taikos principus? Šventoji Dievo Motina, sustabdyk erodą!“ – rašė Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios metropolitas Epifanijus.
Vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka pranešė, kad per gaisrų gesinimo operacijas Ukrainos šiaurės rytuose žuvo penki gelbėtojai, o dar mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti Rusijai smogus Charkivui.
Dėl smūgių sostinėje žuvo dar penki žmonės ir buvo sužeisti 25, kilus gaisrui UNESCO pasaulio paveldo objekte – Kyjivo Pečorų lauroje – ir užsiliepsnojus Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų katedros stogui.
Dar vienas žmogus žuvo pafrontės mieste Chersone, esančiame šalies pietryčiuose.
Reaguodamas į šį išpuolį, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Didžiojo septyneto (G7) lyderius didinti spaudimą Maskvai, politikams renkantis į viršūnių susitikimą Prancūzijoje, kuriame turėtų dominuoti naujai pasiektas JAV ir Irano susitarimas dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad „niekas nepateisina šio išpuolio prieš mūsų visuotinį paveldą“.
Rusija neigė nusitaikiusi į istorinę katedrą ir pareiškė, kad į ją pataikė JAV gamybos oro gynybos raketa „Patriot“.
„Viena iš sistemos gedimo priežasčių galėjo būti ta, kad Vakarų šalys Kyjivo režimui patiekė pasenusias raketas“, – teigiama Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Rusijos kariuomenė pirmadienį surengtas atakas Kyjive pavadino „masiniu smūgiu“ kariniams objektams Ukrainos sostinėje, taip pat Charkivo ir Dnipro srityse.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, jog Maskva paleido 70 raketų ir 611 dronų, daugiausia nukreiptų į sostinę. Ukrainos oro gynybos daliniai numušė 50 raketų ir 582 dronus.
AFP žurnalistas teigė, kad keliolika gaisrinių automobilių apsupo katedrą, o ugniagesiai dirbo gesindami gaisrą iš vidaus ir naudodami kėlimo platformas. Vienoje bažnyčios pusėje matėsi didžiulė skylė, o iš iš dalies sugriauto stogo veržėsi liepsnos.
Gaisras iki ryto buvo užgesintas, pranešė V. Zelenskis.
„Nusikaltimas krikščioniškajai kultūrai“
„Tai vienas sunkiausių Rusijos nusikaltimų krikščioniškajai kultūrai iki šiol“, – sakė V. Zelenskis.
Jis paragino Prancūzijoje į viršūnių susitikimą besirenkančius G7 lyderius „ryžtingai ir konkrečiai“ reaguoti į šias atakas: „Didesnis spaudimas agresoriui ir didesnė parama Ukrainos oro gynybai, ypač antibalistiniams pajėgumams.“
Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnybos duomenimis, gaisras kilo ir sostinės Nacionalinio meno ir muziejų komplekso „Meno arsenalas“ pastate.
Kultūros ministerija dar sausį pranešė, kad Rusijos atakos apgadino kelis komplekso pastatus.
Kyjivo Pečorų laura, vienuolynas su simboliniais auksiniais kupolais, pastaraisiais metais pateko į antraštes po to, kai buvo išvaryti jos vienuoliai, kaltinti ryšiais su Maskva.
Ukrainos stačiatikių bažnyčia 2022 metais oficialiai atsiskyrė nuo Rusijos, o po dvejų metų Ukrainos vyriausybė uždraudė su Maskva susijusį Ukrainos stačiatikių bažnyčios padalinį.
Instituciniu lygmeniu Rusijos stačiatikių bažnyčia visapusiškai remia prezidentą Vladimirą Putiną nuo tada, kai jis 2022 metais pradėjo Rusijos puolimą Ukrainoje.
Vietos karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka pasmerkė „tiesioginį smūgį“ šiam objektui.
Kyjivo metropolitas Epifanijus taip pat pasmerkė ataką, pavadindamas ją „nusikaltimu žmoniškumui, istorijai ir krikščionybei“.
Raketos buvo paleistos ir į didmiestį Charkivą šiaurės rytuose.
„Penki Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos gelbėtojai žuvo per gaisrų gesinimo operacijas dėl pakartotinio Rusijos smūgio“, – platformoje „Telegram“ pranešė I. Klymenka. Taip pat sužeista mažiausiai devyni žmonės.
Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža sakė, kad taikiniu tapo ir Dnipro miestas, ten sužeisti du žmonės.
Sumų srities vadovas Olehas Hryhorovas teigė, kad šiaurės rytiniame rajone buvo sužeisti trys žmonės, tarp jų – vaikas.
Pirmadienį regiono gubernatorius Dmitrijus Miliajevas pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką Rusijos Tulos mieste, esančiame maždaug už 200 kilometrų į pietus nuo Maskvos, žuvo trys žmonės ir dar trys buvo sužeisti.
Taikos derybos
Sekmadienį Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ir Rusijos vadovas V. Putinas susisiekė su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir aptarė karą Ukrainoje.
V. Zelenskis socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „aptarė dalykus, kurie galėtų padėti pasiekti taiką dabar“, o jo patarėjas Dmytro Lytvynas žiniasklaidai sakė esąs patenkintas „gana turiningu pokalbiu apie viską“ tarp lyderių.
Kremlius savo ruožtu nurodė, kad V. Putino ir D. Trumpo pokalbyje pagrindinis dėmesys buvo skirtas taikos deryboms su JAV ir Iranu.
Rusijos invazija į Ukrainą tapo didžiausiu konfliktu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, per kurį žuvo tūkstančiai civilių ir šimtai tūkstančių karių.
Rusijai beveik kasdien apšaudant miestus dronais ir raketomis, Ukraina pastarosiomis savaitėmis suintensyvino savo oro atakas, kurios, pasak Kyjivo, daugiausia nukreiptos į Rusijos naftos infrastruktūrą, siekiant sumažinti karą finansuojantį pelną.
Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas žiniasklaidai sakė, kad „JAV prezidento specialieji atstovai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kurie šiuo metu glaudžiai susiję su Irano reikalais, netrukus grįš į Rusiją“.
Rusija neigia smogusi Kyjivo katedrai – į ją neva pataikė JAV gamybos raketa „Patriot“
Rusija pirmadienį neigė, kad per naktinį Ukrainos sostinės apšaudymą taikėsi į Kyjivo katedrą, ir tvirtino neva į UNESCO saugomą objektą pataikė JAV gamybos oro gynybos raketa „Patriot“.
„Remiantis patvirtintais pranešimais, į Kyjivo Pečorų lauros kompleksą pataikė raketa iš amerikiečių priešlėktuvinės raketų sistemos „Patriot“. Viena iš sistemos gedimo priežasčių galėjo būti ta, kad Vakarų šalys tiekė Kyjivo režimui pasibaigusio galiojimo raketas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Po Rusijos smūgių Volodymyras Zelenskis ragina G7 imtis „ryžtingo ir konkretaus“ atsako
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį paragino Prancūzijoje į viršūnių susitikimą besirenkančius Didžiojo septyneto (G7) lyderius padidinti spaudimą Maskvai, Rusijai surengus dar vieną pražūtingų smūgių bangą prieš Ukrainą.
Per rusų ataką keliuose didžiuosiuose Ukrainos miestuose užsiliepsnojo istorinė Kyjivo Dievo Motinos Ėmimo į Dangų katedra ir Kyjivo Pečorų laura, taip pat žuvo devyni žmonės.
„Labai svarbu, kad būtų atsakas iš G7 šalių, kurios dabar renkasi į savo viršūnių susitikimą, ir kad šis atsakas būtų ryžtingas bei konkretus: didesnis spaudimas agresoriui ir didesnė parama Ukrainos oro gynybai, ypač antibalistiniams pajėgumams“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos sistema „Patriot“ galimai numušė rusų raketą „Cirkon“
Oro gynybos sistema „Patriot“ per praėjusią naktį įvykdytą didžiulę ataką prieš Kyjivą greičiausiai numušė rusišką raketą „Cirkon“, feisbuke pranešė Karinių oro pajėgų Ryšių departamento vadovas Jurijus Ihnatas.
„Dar vienas didžiulis Kyjivo apšaudymas – vienas didžiausių balistinių raketų skaičiumi. Oro gynyba dislokavo „Patriot“ raketas! Dėl priešo didžiulės atakos, deja, yra sunaikinimo, aukų, dega Pečorų laura (...) Ukrainiečiai fotografuoja „Patriot“ raketos, kuria šiąnakt greičiausiai buvo numušta rusų raketa „Cirkon“, fragmentą ir net nesuprasdami, kieno tai raketa, skelbia šią nuotrauką internete“, – pabrėžė J. Ihnatas.
Jis taip pat paskelbė ekrano nuotraukas iš Rusijos „Telegram“ kanalų, kuriose matyti, kaip priešas išnaudoja bet kokį ukrainietišką turinį savo naratyvams ir propagandai skleisti.
„Dar vienas melas, neva mes patys save apšaudėme“, – parašė jis.
Per didžiulę naktinę Rusijos ataką Kyjive žuvo devyni žmonės, daugiau nei 20 buvo sužeisti.
Rusija pranešė sudavusi „masinį smūgį kariniams objektams“ Kyjive
Rusijos kariuomenė pirmadienį surengtas atakas Kyjive pavadino „masiniu smūgiu“ kariniams objektams Ukrainos sostinėje, taip pat Charkivo ir Dnipro srityse.
Ukrainos pareigūnai nurodė, kad per šiuos smūgius žuvo mažiausiai devyni žmonės. Atakos metu kilo gaisras UNESCO pasaulio paveldo sąraše esančios Kyjivo Pečorų lauros teritorijoje.
Per didžiulį Rusijos puolimą naktį Ukraina numušė 50 raketų ir 582 dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 50 raketų ir 582 dronus, Rusijos pajėgų panaudotus per didelio masto naktinį puolimą, pradėtą sekmadienio vakarą, per „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
Nuo sekmadienio 18 val. Rusija surengė didžiulį kombinuotą smūgį į Ukrainą, panaudojusi įvairių tipų iš oro, žemės ir jūros paleidžiamas raketas, taip pat atakos dronus. Pagrindinis puolimo taikinys buvo Kyjivas, raketos taip pat buvo nukreiptos į Dnipro ir Charkivo miestus.
Iš viso Ukrainos radiolokatorių sistemos ore aptiko 681 grėsmę, įskaitant 70 raketų ir 611 dronų.
Šešios 3M22 „Cirkon“ priešlaivinės hipergarsinės raketos buvo paleistos iš okupuoto Krymo. Iš Rusijos Briansko ir Kursko sričių buvo paleistos 34 balistinės raketos „Iskander-M/S-400“, o iš Vologdos ir Kursko sričių – 30 sparnuotųjų raketų „Ch-101/Iskander-K“.
Per dronų ataką rusai paleido 611 įvairių tipų bepiločių orlaivių, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“, „Italmas“ ir „Banderol“, bei imitacinius dronus, jie buvo paleisti iš kelių Rusijos regionų ir okupuoto Krymo.
Ataką atrėmė Ukrainos aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės kovos sistemos, bepiločiai įrenginiai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki pirmadienio 8 val. Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė arba nuslopino 50 raketų ir 582 dronus, įskaitant penkias priešlaivines raketas 3M22 „Cirkon“, 15 balistinių raketų „Iskander-M/S-400“, 30 sparnuotųjų raketų „Ch-101/Iskander-K“.
Pirminiais duomenimis, 20 balistinių raketų ir 27 dronai pataikė į 42 vietas, o numuštų dronų nuolaužos nukrito dar 12 vietų. Pranešta, kad keli Rusijos dronai vis dar buvo Ukrainos oro erdvėje.
Per didelio masto Rusijos dronų ir raketų naktinę ataką Kyjive žuvo keturi žmonės ir buvo sužeisti mažiausiai 23 kiti, įskaitant vaiką.
„Smogė krikščionims į pačią širdį“: rusai atakavo XI a. vienuolyną Kyjive
Masinės šio nakties atakos prieš Kyjivą metu kilo gaisras Kyjivo Pečorų lauros teritorijoje. XI a. siekiančio pastatų kompleksas užsiliepsnojo po tiesioginio Rusijos kariuomenės pataikymo. Skelbiama, kad dega Uspeško (Užmigdymo) soboro stogas. Remiantis preliminariniais vietos administracijos duomenimis, gaisras kilo dėl tiesioginio pataikymo, rašoma „Ukrainska pravda“.
„Patvirtintas statinių gaisras Kijevo Pečorų lauros teritorijoje. Preliminariai – dėl tiesioginio pataikymo. Šiuo metu aiškinamės rusų padarytos žalos mastą. Imamasi priemonių gaisro lokalizavimui pagal saugumo protokolus“, – cituojamas miesto administracijos vadovas Tymūras Tkačenka.
Gaisras Kyjivo Pečorų lauroje: pranešama apie didelę žalą
Vėliau T. Tkačenka pranešė apie didelius lauros pažeidimus.
Tiesioginė Tkačenkos kalba: „Operatyvios informacijos duomenimis, pažeidimai Lauros teritorijoje yra esminiai, kilęs rimtas gaisras. Rusai sąmoningai sudavė smūgį į pačią vienos didžiausių krikščionių šventovių širdį!“
Ukrainos stačiatikių bažnyčios (USB) Kyjivo metropolijos atstovas spaudai Jevstratijus (Zoria) paviešino gaisro Kijevo Pečorų lauros teritorijoje nuotrauką.
Gelbėtojų duomenimis, Uspeško soboro stogo degimo plotas siekė 800 kvadratinių metrų.
Per didelio masto Rusijos ataką Kyjive žuvo keturi žmonės, 23 buvo sužeisti
Per naktinę didelio masto Rusijos dronų ir raketų ataką Kyjive žuvo keturi žmonės ir mažiausiai 23 buvo sužeisti, tarp jų – vienas vaikas, pranešė Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Tymuras Tkačenka ir Kyjivo meras Vytalijus Klyčko.
Sostinėje buvo pranešta apie sprogimus, oro gynybos sistemoms puolant artėjančius taikinius. T. Tkačenka teigė, kad įvairiu lygiu buvo apgadinti daugiau nei 40 objektų.
Pataikyta į gyvenamuosius namus keliuose rajonuose. Gaisrai kilo daugiabučiuose, turguje, parduotuvėse, sandėliuose ir privačiuose namuose. Tarp nukentėjusių pastatų yra ir 25 aukštų gyvenamasis namas Darnytskio rajone.
Meras V. Klyčko teigė, kad 11 sužeistųjų buvo paguldyti į ligoninę, kelių iš jų būklė sunki. Tarp aukų yra nėščia moteris ir vaikas.
Per ataką taip pat buvo apgadinta elektros infrastruktūra, be elektros l šiauriniame Kyjive liko apie 140 tūkst. namų ūkių. Gelbėjimo operacijos tęsiamos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
soloviev live 2022:''ja vapšė terrorist, 3 dnia''
rusija didžiausia pasaulyje teroristinė organizacija
Trumpas po pokalbių su Zelenskiu ir Putinu: „Galbūt mums pavyks kažką padaryti“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas po sekmadienio pokalbių telefonu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pirmadienį pareiškė, kad „galbūt galime kažką padaryti“ Ukrainos klausimu.
„Jie abu yra tam atviri“, – sakė jis atvykęs į Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą Prancūzijoje ir pridūrė, kad „vakar turėjau du labai gerus pokalbius“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.
Ukrainos prezidentūra anksčiau pranešė, kad V. Zelenskis sekmadienį su JAV vadovu aptarė karą, taiką ir diplomatiją. Ji tai pavadino dalykišku pokalbiu per D. Trumpo 80-ąjį gimtadienį.
„Tai buvo gana dalykiškas pokalbis apie viską – nuo gimtadienio sveikinimų iki diplomatijos ir karo bei taikos“, – žurnalistams sakė V. Zelenskio patarėjas Dmytro Lytvynas.
Jis pridūrė, kad pokalbis telefonu truko 30–35 minutes.
Tuo metu Kremlius pranešė, kad V. Putinas sekmadienį per 80-ąjį D. Trumpo gimtadienį jam paskambino ir aptarė karus Ukrainoje bei Irane, taip pat artėjantį Vašingtono pasiuntinių vizitą į Rusiją.
„Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta situacijai, susijusiai su rengiamu Jungtinių Valstijų ir Irano susitarimo memorandumu. D. Trumpas sakė, kad susitarimas yra arti“, – žurnalistams tuomet teigė Kremliaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.
J. Ušakovas taip pat sakė, jog „buvo susitarta, kad JAV prezidento specialieji atstovai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris, kurie šiuo metu aktyviai dalyvauja Irano reikaluose, netrukus grįš į Rusiją“.
Naujienų agentūros TASS įraše platformoje „Telegram“ sakoma, kad pokalbis, pasak J. Ušakovo, truko 55 minutes.
Taip pat teigiama, kad D. Trumpas per pokalbį su V. Putinu vėl paragino nutraukti kovas Ukrainoje ir išreiškė pasirengimą paveikti Kyjivą bei JAV partnerius Europoje.
JAV vadovaujamos derybos dėl jau penktus metus besitęsiančio konflikto Ukrainoje užbaigimo dėl karo Irane pastaruoju metu buvo nustumtos į šalį, o Rusijos pajėgų veržimasis mūšio lauke, regis, lėtėja.
D. Trumpas, kuris gyrėsi, kad gali užbaigti karą per vieną dieną nuo savo kadencijos pradžios, ragina abi puses užbaigti konfliktą.
Jis taip pat ne kartą spaudė Ukrainą daryti nuolaidų 2022 metų vasarį įsiveržusiai Rusijai.