27 valstybių bloko užsienio reikalų ministrai oficialiai pradės derybas su Ukraina bei jos kaimyne Moldova ir sieks suderinti pirmąjį derybų skyrių, apimantį ES teisės aktus.
Ukrainos pažanga buvo įstrigusi maždaug dvejus metus, nes ją vetavo Vengrijos lyderis nacionalistas Viktoras Orbanas, tačiau jo pralaimėjimas varžovui Peteriui Magyarui per rinkimus balandžio mėnesį atvėrė kelią.
ES plėtros komisarė Marta Kos pavadino tai „mega pirmadieniu“ ir teigė, kad Ukraina ir Moldova žengs didžiausią žingsnį į priekį nuo tada, kai 2023 m. oficialiai tapo kandidatėmis į ES.
„Jos įvykdė savo darbą ir mums tikrai buvo laikas tai padaryti“, – sakė ji per susitikimą Liuksemburge.
Tačiau nepaisant didelio sujudimo ir Kyjivo prašymų pasiekti greitą pažangą praėjus ketveriems metams, kai pateikė paraišką dėl narystės Rusijai jau įsiveržus, tai nereiškia, kad karo niokojama šalis greitai įstos į bloką.
Ukrainos laukia milžiniškas darbo krūvis, siekiant suderinti įstatymus, institucijas ir standartus su ES, nepaisant to, kad Kyjivas jau nemažai nuveikė, net ir Rusijai puolant.
Reikės derėtis dėl 35 skyrių, apimančių viską nuo aplinkos ir žemės ūkio iki teisingumo ir saugumo, jie suskirstyti į šešias grupes.
Tačiau, kaip visada ES, tai ir politinė problema, yra daugybė punktų, dėl kurių bet kuri to panorėjusi valstybė narė gali nuspausti stabdžius Kyjivui.
„Tai ilgas procesas. Ukraina kariauja. Ji turi išspręsti organizuoto nusikalstamumo problemas. Ji būtų trečia pagal dydį ES šalis“, –sakė Europos diplomatas, pageidavęs neviešinti jo pavardės.
„Greitos plėtros į Ukraina perspektyva niekada nebuvo realistiška“, – pridūrė jis.
Pavyzdžiui, Vengrijos ministras pirmininkas P. Magyaras pažadėjo surengti referendumą dėl Kyjivo narystės, jei Ukraina „per ateinančius 10–15 metų“ užbaigs visas derybas.
Be to, ryškėja platesnis noras pažaboti Kyjivo ambicijas, vis daugiau kalbama apie galimas alternatyvas.
Asocijuota Ukrainos narystė ES
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna teigė, kad kitos šalys, nenorinčios plėtros, slėpėsi už V. Orbano nugaros.
„Dabar Orbano nebėra, tad nemažai žmonių išėjo iš Orbano šešėlio, ir pažiūrėkime, ar turėsime vienybę dėl plėtros“, – sakė jis.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas balandžio mėnesį pareiškė, kad visiems aišku, jog „nedelsiamas Ukrainos prisijungimas prie ES, žinoma, neįmanomas“.
F. Merzas pasiūlė paversti Ukrainą ES „asocijuotąja nare“ be balsavimo teisių, kol Kyjivas tęs ilgą procesą į visateisę narystę.
Ukraina skeptiškai vertina šį planą, baimindamasi, kad siūlomi laikini sprendimai ją visam laikui įstums į pusiaukelę.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis įsitikinęs, kad Ukrainos narystė turi būti „visiška – su visomis teisėmis“.
Tačiau Ukrainai, Moldovai ir kitoms šalims kandidatėms beldžiantis į duris, dedamos platesnės pastangos iš esmės pertvarkyti priėmimą į ES. Šešios šalys, įskaitant Vokietiją ir Prancūziją, paragino bloką aptarti naujųjų narių balsavimo teisių apribojimą svarbiausiais klausimais ir sugriežtinti teisinės valstybės apsaugos priemones.
Vakarų Balkanų šalys Juodkalnija ir Albanija kandidačių eilėje yra labiausiai priartėjusios prie narystės, bet daugybė naujų narių gali padaryti ES nevaldomą.
Ukrainai ir jos rėmėjoms Kyjivo priėmimas yra pamatinis bloko interesas, ES turi pasiųsti aiškų signalą dėl terminų.
Derybų pradžia suteikė šaliai „reikšmingą politinę ir moralinę paramą“, penktadienį sakė V. Zelenskis.
„Ukraina daro tai, kas būtina, ir svarbu, kad ES taip pat laikytųsi savo žodžio“, – socialinėje žiniasklaidoje parašė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė norą, kad blokas būtų pasirengęs priimti Ukrainą iki 2030 m. – jei iki to laiko užbaigs procesą.
„Tai yra mūsų, ES, sprendimas, ir dabar pats tinkamiausias laikas tai padaryti“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
