Volodymyras Zelenskis

Paskirtasis premjeras Seimui prisistatė su prezidento jau patikrintais ir patvirtintais naujais ministrais. Iš Ingos Ruginienės suburtos komandos, vairą perėmęs Mindaugas Sinkevičius pakeitė 8 ministrus. Šie ministrai turės įgyvendinti ir ambicingą, socialdemokratiškų pažadų pilną Vyriausybės programą. Joje ypač daug dėmesio skiriama demografijos gerinimui, taip pat didesnėms socialinėms išmokoms ir tikslingesniam gynybos finansavimui, kur didesnė dalis lėšų nugultų į oro gynybos sritį.

JAV lyderis Donaldas Trumpas antradienį pareiškė manantis, kad tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tiek Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis nori užbaigti karą. D. Trumpas tai sakė po pokalbių su abiem lyderiais. „Manau, kad jie abu nori susitarti“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, atvykęs į Ankarą dalyvauti NATO viršūnių susitikime.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis NATO viršūnių susitikime pareiškė, kad jokia kita pasaulio valstybė neturi tokių galimybių apsiginti nuo plataus masto dronų atakų kaip Ukraina. Pasak jo, šalis jau perima daugiau kaip 90 proc. Rusijos dronų, o karo realybė privertė sukurti unikalią gynybos sistemą. Jokia kita šalis negali apsiginti nuo dronų atakų taip, kaip Ukraina, sako V. Zelenskis.

Ukrainos gynybos pajėgų operacijos Kryme rezultatas – sutrikdyta Rusijos logistika, perimta okupuoto pusiasalio kuro ir energetikos infrastruktūros kontrolė, duodamas interviu leidiniui „The Financial Times“ pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Prieš kurį laiką pradėjome operaciją Kryme. Jos metu vykdomi ilgojo ir vidutinio nuotolio smūgiai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į šių metų NATO viršūnių susitikimą vyksta pasitikėdamas savimi ir Ukrainos pozicija, rašo „Bloomberg“. „Pasak su Zelenskiu bendravusio šaltinio, prieš derybas su Donaldu Trumpu ir kitais NATO lyderiais Turkijoje vyksiančiame viršūnių susitikime jis yra gerai nusiteikęs, o Ukrainos prezidentas tam turi pagrindo“, – rašo leidinys.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas į NATO viršūnių susitikimą vyksta prastos nuotaikos, o JAV pareigūnai pripažįsta nesantys tikri, kad susitikimas Ankaroje praeis sklandžiai. Kaip rašo CNN, D. Trumpas anksčiau teigė nelabai norėjęs vykti į viršūnių susitikimą ir nusprendė dalyvauti tik todėl, kad jis vyksta Turkijos sostinėje, dalyvaujant prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui, kurį laiko savo draugu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 6 d. pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori užbaigti karą Ukrainoje, nepaisant to, jog praėjus vos dviem dienoms po jųdviejų telefoninio pokalbio Rusija surengė kruviną oro ataką prieš Kyjivą. Kalbėdamas su žurnalistais Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas buvo paklaustas, kodėl po liepos 4-osios pokalbio V. Putinas, regis, nejaučia jokio spaudimo, nors po dviejų dienų Rusija surengė masinį smūgį Kyjivui, per kurį žuvo mažiausiai 26 žmonės.

Įtampos santykiuose su Lenkija pikas dar tik laukia ir gali būti pasiektas jau šią savaitę, nes liepos 11-ąją bus minimos Voluinės tragedijos metinės. Apie tai interviu leidiniui „RBC-Ukraina“ pareiškė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas. Jis prognozuoja, kad būtent artėjant šiai datai Lenkija gali imtis „virtinės eskalacinių veiksmų“. „Ji (įtampos viršūnė) dar tik laukia. Čia nėra jokios didelės paslapties... Liepos 11-ąją bus minimos Voluinės tragedijos metinės.

Rusijos karas prieš Ukrainą galėtų baigtis greičiau, jei smūgiai Maskvai priverstų Rusijos vadovą Vladimirą Putiną palikti sostinę, interviu leidiniui „Financial Times“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Kai Maskvos link skris nebe 100, o 1 tūkst. dronų... tada jis (V. Putinas – red. past.) supras“, – sakė V. Zelenskis.

Po Ukrainos dronų atakos Omsko naftos perdirbimo gamykla, kuri yra didžiausia Rusijoje, sustabdė veiklą, skelbia „Reuters“, remdamasi šaltiniais....

Pragariška naktis Kyjive – rusofašistai surengė masinę ataką prieš Ukrainos sostinę ir paleido daugiau kaip 300 dronų, dar apie 40 raketų. Per smūgius žuvo mažiausiai 12 žmonių, tarp jų – visa šeima. Kol gelbėtojai iš griuvėsių traukia aukas, Ukrainos atsakas staigus – šimtai bepiločių įveikė daugiau kaip 2 500 kilometrų Rusijos teritorijoje ir pirmą kartą smogė į strategiškai svarbią Omsko naftos perdirbimo gamyklą.

NATO sąjungininkai, siekiantys parodyti JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad laikosi savo pažado dėl gynybos išlaidų, karinio aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje paskelbs apie naujas milijardinės vertės ginklų pirkimo sutartis, pirmadienį pareiškė generalinis sekretorius Markas Rutte. D. Trumpas antradienį Turkijos sostinėje prisijungs prie 32 šalių aljanso lyderių po to, kai griežtai supeikė Europą dėl jos reakcijos į jo karą Irane.

Nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 m. Lenkija Ukrainai suteikė 3,8 mlrd. eurų karinės paramos, pirmadienį pareiškė Lenkijos gynybos ministras. Šis jo pranešimas nuskambėjo Lenkijos gynybos ministerijai pradėjus viešinti informaciją apie karinę pagalbą Ukrainai bei tęsiantis diplomatiniam kivirčui tarp Varšuvos ir Kyjivo bei politiniam ginčui šalies viduje tarp vyriausybės ir nacionalistinės opozicijos.

Ukrainos bepiločių orlaivių ir raketų atakos prieš energetikos infrastruktūrą gilina degalų deficitą Rusijoje, o tai privertė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kas nutinka itin retai, pripažinti situacijos rimtumą, praneša „Al Jazeera“. Analitiko Indros Overlando teigimu, ukrainiečiai tiksliai atakuoja rusų naftos perdirbimo pramonės pajėgumus ir taip sukuria deficitą vidaus rinkoje.

Ukrainos karinės oro pajėgos teigia, kad dėl didelio raketų-gaudyklių trūkumo nebuvo numušta nė viena iš 23 balistinių raketų, kurias Rusija sekmadienio vakarą paleido į Kyjivą, praneša BBC. Pasak pareigūnų, per antrąją šią savaitę didelę Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę žuvo mažiausiai 12 žmonių. Dar šeši žmonės žuvo platesniame Kyjivo regione.

Lenkijos vicepremjeras ir gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas įsakė atskleisti informaciją apie Varšuvos karinę pagalbą Kijevui, teiktą nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Sekmadienį Lenkijoje kilo politinis konfliktas dėl įtariamo JAV gaminamų „Patriot“ oro gynybos raketų pristatymo į Ukrainą pavasarį; opozicijos partijos kaltina, kad tai įvyko be parlamento ar prezidento žinios. Opozicinė konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pareiškė, kad Lenkijai pačiai reikia šių raketų.

Liepos 5 d. naktį Krokuvos Rakovickių kapinėse buvo išniekintas iškilaus ukrainiečių rašytojo, mokslininko ir profesoriaus Bohdano Lepkio (1872–1941), kapas. Apie tai žurnalistams pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychyjus. „Praėjusią naktį Krokuvos Rakovickių kapinėse buvo išniekintas žymaus ukrainiečių rašytojo, mokslininko ir profesoriaus Bohdano Lepkio kapas – nuo antkapio pavogtas rašytojo bareljefas“, – sakė jis.

 Sirija sekmadienį pranešė, kad laukia Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizito. Tai būtų pirmasis Vakarų Europos valstybės vadovo vizitas šalyje po to, kai 2024 metais buvo nuverstas ilgametis Sirijos lyderis Basharas al Assadas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas sekmadienį paskelbė vaizdo įrašą iš Donecko srities Kostiantynivkos miesto kaip įrodymą, kad jį šiuo metu kontroliuoja šalies gynybos pajėgos.

Rusijos oficialūs asmenys ir propaganda pastaruoju metu aktyviai naudoja sąvoką „Ankoridžo dvasia“, kartais įvardydami ją kaip „Ankoridžo impulsą“ arba „Ankoridžo formulę“. Šiuo terminu referuojama į 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aliaskoje įvykusį Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą, kuriame buvo aptariamos Rusijos ir Ukrainos karo užbaigimo perspektyvos.

Ukrainos kariuomenė šeštadienį atmetė Rusijos teiginius apie rytinės tvirtovės Kostiantynivkos užėmimą. Anot jos, padėtis yra sudėtinga, tačiau kariai gina šį miestą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino šį Rusijos pareiškimą melu. Diena anksčiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas televizijos eteryje pasirodė vilkėdamas karinę uniformą ir padėkojo savo pajėgoms už minimo miesto užėmimą. „Ukrainos gynėjai toliau laikosi savo pozicijose palei nustatytas gynybos linijas.

Praėjus dviem dienoms po masinės Rusijos raketų atakos Kyjive, per kurią žuvo 30 žmonių, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis aptarė Ukrainos oro gynybos poreikius su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. „Raketos „Patriot“ sistemoms šiuo metu yra pagrindinis prioritetas“, – po pokalbio telefonu socialiniuose tinkluose parašė V. Zelenskis. Pokalbio metu daugiausia dėmesio skirta tam, kaip įsigyti daugiau šaudmenų „Patriot“ oro gynybos sistemoms.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas vyko derybos tarp Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kušnerio, skelbia „The Guardian“. Pažymima, kad šį pareiškimą Ukrainos lyderis padarė prie per Rusijos ataką sugriauto namo Kyjivo Darnycios rajone, kur gelbėtojai po masinio Rusijos smūgio sostinei toliau ardė griuvėsius.

Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas išsiuntė laiškus beveik 40 šalių partnerių, prašydamas jau šį mėnesį skubiai perduoti Ukrainai raketas oro gynybos sistemoms „Patriot“ iš turimų atsargų. Ministerijos duomenimis, naktį priešas prieš Ukrainą panaudojo beveik 500 smogiamųjų dronų ir 77 raketas, iš kurių 25 buvo balistinės arba hipergarsinės raketos. Ukrainos pajėgoms pavyko perimti daugiau kaip 90 proc. sparnuotųjų raketų ir 90 proc. „Shahed“ tipo smogiamųjų dronų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paragino sąjungininkus kitą savaitę Ankaroje vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime aptarti galimybę paspartinti oro gynybos pagalbos teikimą jo karo nuniokotai šaliai, kuri naktį vėl patyrė Rusijos dronų ir raketų ataką, Kyjive nusinešusią 21 gyvybę.

Ukrainos pezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį lankydamasis Rusijos smūgio viename iš Kyjivo rajonų vietoje, žurnalistams pranešė, kad vis dar tikisi JAV specialiųjų pasiuntinių vizito į Ukrainą. Apie tai rašo ukrainiečių portalas „Europeiska Pravda“, remdamasis leidinio „The Guardian“ pranešimu.

Rusijos vadovą Vladimirą Putiną nutraukti kovos veiksmus gali priversti tik „Maskvos sala“, bet ne Krymas. Tai komentuodamas žurnalistams Rusijos smūgio vietoje Kyjive pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Novosti.LIVE“. „Jį gali priversti tik „Maskvos sala“. Visos jo kalbos apie tai, kad jis pažįsta Krymą, jį myli ir kad jam jo reikia, yra melas. Kaip ir mūsų valstybės rytai, kuriuos jis pažįsta tik iš savo karininkų ataskaitų“, – pabrėžė valstybės vadovas.

Šiandieninis masinis Kyjivo apšaudymas yra dalis Rusijos vadovo Vladimiro Putino pastangų pasirengti rugsėjį vyksiantiems rinkimams. Tačiau tiek aukų nebūtų buvę, jei Vakarų Ukrainos partneriai būtų įvykdę savo įsipareigojimus stiprinti Ukrainos oro gynybą. Tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė komentare portalui „Novosti.LIVE“. „Be abejo, jis turi rinkimus. Jo rinkimai vyks rugsėjį. O mūsų politikai neturėtų pamiršti – ne pas mus. Mums reikia apginti savo valstybę.

Vokietijos prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos valstybės institucijos slypi už 2022 metų diversijos prieš dujotiekį „Nord Stream“, jungiantį Rusiją su Europa. Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti kaltinimai šioje byloje įtariamam asmeniui, prokurorai nurodė, kad jis ir kiti asmenys veikė „Ukrainos valstybės institucijų nurodymu“. Kyjivas šio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį paprašė Jungtinių Valstijų licencijų oro gynybos raketoms „Patriot“ gaminti, prieš tai per didelio masto Rusijos apšaudymą Kyjive žuvus mažiausiai 13 žmonių. „Oro gynybos tiekimas Ukrainai yra absoliutus ir kritinis prioritetas (...) Mes taip pat labai tikimės Jungtinių Valstijų sprendimo dėl licencijų „Patriot“ ir kitų bendradarbiavimo formų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė V. Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nori, kad būtų pasirašytas taikos susitarimas, kuris užbaigtų „beprasmį žudymą“ Ukrainoje, ketvirtadienį pareiškė JAV pareigūnas po to, kai per didžiulį Rusijos smūgį Kyjive žuvo mažiausiai 21 žmogus.

Ukraina artimiausiomis dienomis pradės ginklų eksportą, nes visi reikalingi priežiūros institucijų sprendimai jau parengti, didelio masto gynybos technologijų renginyje „Brave1 Advantage“ paskelbė Ukrainos gynybos ministras Mychailo Fiodorovas. „Prezidentas paskelbė apie būsimą eksportą ir jis bus pradėtas netrukus. Jūs net neįsivaizduojate, kaip greitai. Visi reikalavimai eksporto pradžiai jau yra galutinai suderinti“, – sakė M. Fiodorovas.

Kiekvienai šaliai reikia šiuolaikinių priemonių, skirtų stebėti ir saugoti jos oro erdvę ir jūrų sienas, o Ukrainos kovose patikrinta patirtis saugumo srityje šiuo atžvilgiu gali atlikti lemiamą vaidmenį, trečiadienį vykusioje Airijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai skirtoje ceremonijoje pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Šiandien kiekvienai šaliai būtinos šiuolaikinės priemonės, kad ji galėtų bent jau stebėti ir apsaugoti savo oro erdvę bei jūrų sienas.

Ukraina tikisi visų Europos Sąjungos šalių paramos sprendžiant derybinių klasterių atidarymo klausimą Ukrainos stojimo į ES procese, nepaisant atskirų politinių nesutarimų su partneriais. Kaip praneša „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą bendravimą su žiniasklaida kartu su Airijos ministru pirmininku Micholu Martinu, atsakydamas į klausimą apie Ukrainos stojimą į ES įtemptų santykių su Vengrija ir Lenkija fone.

Remiantis Ukrainos žvalgybos duomenimis, Rusija rengia masinį Ukrainos teritorijos apšaudymą. Kaip praneša „Ukrinform“, apie tai per bendrą spaudos konferenciją su Airijos ministru pirmininku Michealiu Martinu pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Per Rusijos atakas Ukrainoje žuvo šeši žmonės Per Rusijos smūgius visoje Ukrainoje trečiadienį žuvo šeši žmonės, o apie 50 buvo sužeista, pranešė vietos valdžios institucijos.

Buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas, dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas birželio mėnesį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir asmeniškai pareiškė ketinantis kandidatuoti į prezidento postą. Apie tai „Ukrainska Pravda“ pranešė šaltiniai, artimi šiems asmenims.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino antrą smūgį naftos perdirbimo gamyklai Rusijos Ufos mieste.  „Jau antrą kartą mūsų sankcijos, atsakant į Rusijos tęsiamą karą, pasiekė naftos perdirbimo gamyklą Ufoje, vieną didžiausių Rusijos tepalų gamintojų. Atstumas nuo fronto linijos yra daugiau nei 1300 kilometrų“, – per „Telegram“ pranešė V. Zelenskis.

Rusijos karui Ukrainoje patekus į aklavietę, Krymo klausimas Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui tampa tikru košmaru, rašo „Newsweek“. Leidinys pažymėjo, kad Rusijos įsteigta valdžia Kryme birželio 26 d. paskelbė nepaprastąją padėtį po to, kai Ukrainos atakos sukėlė degalų trūkumą, elektros tiekimo sutikimus ir apribojimus okupuotame pusiasalyje.

Okupuotame Kryme po ilgos pertraukos degalinėse pagaliau atsirado benzino. Tačiau kaina muša visų laikų rekordus – litras benzino kainuoja beveik 2 eurus – dvigubai brangiau nei iki Ukrainos smūgių Rusijos naftos logistikai. Chaosas tvyro ir Rusijos degalinėse – vietiniai rusai mušasi dėl benzino, grasina vieni kitiems peiliu, pradurinėja padangas ir džiaugiasi gavę galimybę įsipilti vos 30 litrų degalų.

Ukraina tikisi papildomų sprendimų iš Jungtinių Valstijų ir Europos partnerių, kurie sustiprintų šalies oro gynybos pajėgumus. Derybos šiuo klausimu tebevyksta, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, prezidento biuro vadovo pavaduotojas Pavlo Palisa informavo jį apie bendravimo su tarptautiniais partneriais rezultatus dėl konkrečių susitarimų oro gynybos srityje.

Rusijos link vėl skriejo dronai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad skausmingi smūgiai tęsis. Kas laukia Rusijos ir kaip šiame karo etape atrodo Putinas? Apie geopolitines pasekmes, Maskvos reakciją ir būsimus saugumo iššūkius Lietuvai diskutuoja buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Tarptautinio gynybos ir saugumo centro tyrimų vadovas Tomas Jermalavičius.

Pirmadienį ir per naktį į antradienį Ukrainos gynybos pajėgų daliniai smogė į kelio tiltą netoli laikinai okupuotos Azovskės gyvenvietės Zaporižios srityje, geležinkelio tiltą netoli Ičkų gyvenvietės laikinai okupuotame Kryme ir į kelis kitus svarbius Rusijos karinius objektus, feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. „Šiuos objektus priešas naudoja kareiviams, ginklams, šaudmenims ir logistikos tiekimams vežti“, – teigė generalinis štabas.

Rusija pralaimi karą prieš Ukrainą. Kaip mano leidinio „The Independent“ analitikai, tai įrodo Rusijos vadovo Vladimiro Putino žodžiai – jis faktiškai pripažino, kad viskas klostosi ne pagal planą, ir paragino grįžti prie taikos derybų būtent tuo metu, kai Ukrainos raketos smogia Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, o po apšaudymu atsiduria tiltai, jungiantys Rusiją su okupuotomis teritorijomis.

Maskvos srities gubernatorius Andrejus Vorobjovas antradienį pranešė, kad per Ukrainos dronų ataką daugiabučiame name Jegorjevske, esančiame maždaug 100 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos, žuvo šešių mėnesių amžiaus kūdikis. A. Vorobjovas teigė, kad kūdikis mirė vežamas į ligoninę. Jo teigimu, Maskvos apylinkėse elektroninėmis priemonėmis buvo numušta arba neutralizuota 60 dronų, o Dubnoje, esančioje maždaug 120 kilometrų į šiaurės rytus nuo Maskvos, buvo apgadintas administracinis pastatas.

Ukrainoje gimęs 58-erių verslininkas Vadymas Jermolajevas, kuris, kaip pranešama, yra vienas iš 3 asmenų, kovojančių už savo gyvybę po įtariamo tyčinio sprogimo Monake, yra vienas iš turtingiausių oligarchų, iškilusių šalies pramonės sektoriuje, rašo „express.co.uk“. Per sprogimą, įvykusį apie 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku gyvenamajame pastate gatvėje palei sieną su Prancūzija, buvo sužeisti trys žmonės, įskaitant 13-metį.

Rusija antradienį pranešė naktį virš šalies numušusi 419 Ukrainos dronų, įskaitant Maskvos srityje, kur, pareigūnų teigimu, žuvo šešių mėnesių kūdikis. Kyjivas pastaraisiais mėnesiais suintensyvino tolimojo nuotolio dronų smūgių kampaniją prieš Rusiją. Kyjivas ypač taikosi į Rusijos energetikos infrastruktūrą, siekdamas smogti gyvybiškai svarbiam Kremliaus pajamų šaltiniui, iš kurio finansuojamas karas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukrainos pajėgos vėl smogė kosminio ryšio centrui „Dubna“ Maskvos regione. Apie tai valstybės vadovas pranešė „Telegram“. „Šiandien mūsų tolimojo nuotolio sankcijos prieš Rusiją dėl šio karo vėl pasiekė kosminio ryšio centrą „Dubna“ Maskvos regione. Tai ypatingas palydovinio ryšio objektas, kuris, be kita ko, naudojamas Rusijos okupacinio kontingento veiklai Ukrainoje žvalgyti ir koordinuoti“, – pabrėžė V. Zelenskis.

Nuo plataus masto invazijos pradžios Rusijos politinė vadovybė jau 15 kartų atidėjo savo nustatytus terminus Donecko sričiai užimti, o jei karas tęsis, Rusija turės dar kartą keisti savo planus. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė vaizdo kreipimesi platformoje „Telegram“. „Pakanka vieno fakto: nuo plataus masto karo pradžios Rusijos kariuomenei buvo nustatyta 15 vis naujų terminų, per kuriuos ji turėjo užimti mūsų Donecko sritį.