vitaminai

 Aštuoniose Europos valstybėse ištyrus, kiek jų gyventojai su maistu suvartoja pagrindinių mikroelementų, nustatyta, kad kai kurių esminių vitaminų ir mineralų gaunama nepakankamai. Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai nuo rekomenduojamų normų atsilieka vitamino D suvartojimas, tačiau visų amžiaus grupių gyventojai – tiek moterys, tiek vyrai, nepakankamai vartoja geležies, kalcio, cinko, vitaminų B1, B2, B6 ir folio rūgšties.

Nors riešutai – kaloringas produktas, juos galima valgyti ir besilaikantiems dietos. O lazdynų riešutai stabdo senėjimo procesą, tad juos patartina valgyti vyresnio amžiaus žmonėms. Juose labai nedaug natrio, todėl tinka ir turintiems aukštą kraujo spaudimą. Pasak Vegetarų draugijos pirmininkės Ksaveros Vaištarienės, žmogui per parą vidutiniškai reikia 1 500 kcal, o 100 g riešutų turi maždaug 600–700 kcal. „Tačiau valgyti daug riešutų nepatartina, nes jie turi daug riebalų ir baltymų.

Vartojant vitamino B papildus galima sumažinti riziką patirti insultą, nustatyta išanalizavus anksčiau atliktų tyrimų duomenis. Kai kurie tyrimai yra pateikę prieštaringų duomenų apie tai, ar vitaminas B turi įtakos tikimybei patirti insultą ar infarktą Dabar Kinijos mokslininkų grupė išanalizavo 14-kos tyrimų duomenis apie beveik 55 tūkstančius asmenų. Visuose šiuose tyrimuose vitamino B vartojimas buvo lyginamas su placebo arba su šio vitamino vartojimu labai mažomis dozėmis.

Vitaminas E gali sustiprinti kaulų sveikatą ir apsaugoti nuo osteoporozės, rodo Malaizijoje atlikti laboratoriniai tyrimai. Tyrimams su laboratorinėmis žiurkėmis Kebangsaan universiteto mokslininkai naudojo vitaminą E, išgautą iš Lotynų Amerikoje paplitusio augalinio prieskonio anato. Nustatyta, kad vitaminas E skatino kaulų formavimąsi ir sustabdė jų nykimą laboratorinėmis sąlygomis, kurios atitiko menopauzę išgyvenančių ir osteoporozės paveiktų individų būseną.

Kuo įvairiausių vitaminų ir mineralų trūkumas žmogaus organizme gali lemti psichinį nestabilumą ir agresyvų elgesį. Pripažinta JAV mitybos specialistė dr. Sylvia Onusic paskelbė didelį straipsnį „Agresyvus elgesys: sprendimas ranka pasiekiamas“, kuriame ieško priežasčių, kodėl JAV išplito agresyvus elgesys, ypač tarp paauglių.

Normalų kaulų senėjimą labai paspartina vitamino D trūkumas, nustatė tarptautinė mokslininkų grupė. Jau anksčiau nustatyta, kad trūkstant vitamino D mažėja kaulų tankis. Dabar JAV ir Vokietijos mokslininkai gavo duomenų, kad vitamino D nepakankamumas blogina kaulų kokybę.

Tomas Asminavičius Jei norite būti ramūs, jog gaunate visus reikiamus vitaminus, du aukštas pareigas užimantys JAV gydytojai turi tik vieną patarimą: susitvarkykite savo mitybą.   „Motina gamta yra sumani“, – teigia pelno nesiekiančios sveikatos apsaugos organizacijos „Mayo Clinic“ vienas iš vadovų gydytojas Donaldas Hensrudas. „Įtaka, kurią mityba daro sveikatai, yra milžiniška. Yra daugybė įrodymų apie veganizmo naudą sumažinant vėžio ar širdies ligų rizikas.

Kai kurių vitaminų, pavyzdžiui, B6, toksiškumas nustatytas dar 1982 m., tačiau dauguma žmonių įsitikinę, kad vitaminai – jei jais laisvai prekiaujama ir jie taip giriami reklamose – yra vartotini bet kada ir beveik bet kokiais kiekiais.

Teisingas maitinimasis – ne tik naudingų produktų vartojimas. Kad garantuotumėte maksimalią naudą savo sveikatai, turite atsižvelgti į tai, kaip šie produktai dera tarpusavyje. Mokėdami teisingai kombinuoti produktus, galite sumažinti susirgimo vėžiu riziką, sustiprinti kaulus, imunitetą ir pagerinti odos būklę. Štai 25 naudingiausi ir sveikiausi produktų deriniai.

Vitaminai ir mineralų papildai gali sustiprinti protinę energiją ir savijautą ne tik sveikiems suaugusiems žmonėms, bet ir tiems, kas linkęs į nerimą ir depresiją. Apie tai šią savaitę buvo kalbama kasmetinėje JAV maisto technologų instituto konferencijoje ir maisto parodoje, vykusioje Čikagoje. Organizatoriai teigia, kad dalyvavo daugiau kaip 23 tūkstančiai maisto srities profesionalų, praneša sciencedaily.com. Vienoje diskusijų Kalgario universiteto medicinos fakulteto prof.

Antrojo tipo cukriniu diabetu sergančioms ir į depresiją linkusioms moterims vitamino D papildai žymiai sumažino kraujospūdį ir pakėlė ūpą, rodo JAV atliktas tyrimas. Be to, vitaminas D padėjo moterims šiek tiek numesti svorio. Čikagos Lojolos universiteto Niehoff slaugos mokyklos specialistų atlikto įvadinio tyrimo rezultatai pristatyti Amerikos diabeto draugijos mokslinėje konferencijoje, praneša sciencedaily.com.

„Kadangi daug dirbu ir neturiu kada sveikai maitintis, organizmą kartais stiprinu papildais ir vitaminais. Ar reikia jų vartoti vasarą, ar šiuo sezonu užtenka iš uogų ir vaisių gaunamų vitaminų?“ – klausia Irma iš Raseinių. Atsako Privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė. Vitaminus ir papildus reikia vartoti apdairiai ir tik tuomet, kai jų tikrai trūksta organizme. Šis trūkumas turi būti nustatytas atlikus tyrimus.

Vartodami vitaminą D, Krono liga sergantieji asmenys gali lengviau įveikti nuovargį ir sustiprinti sumažėjusią raumenų jėgą, rodo naujas keliose šalyse atliktas tyrimas. Didesnis vitamino D vartojimas „buvo ženkliai susijęs su žymiai mažesniu fiziniu, emociniu ir bendruoju nuovargiu, geresne gyvenimo kokybe ir gebėjimu atlikti kasdieninio gyvenimo veiksmus“, – teigia dietologė Tara Raftery iš Dublino Trejybės koledžo.

Priklausomai nuo turimų genų tipo, kai kuriems šizofrenija sergantiems pacientams B grupės vitaminai gali žymiai palengvinti ligos simptomus, rodo JAV atliktas tyrimas. Mokslininkai 140 ligonių stebėjo 4 mėnesius ir nustatė, kad tie, kas turėjo aktyviai veikiantį geno FOHL1 variantą, geriau įsisavino folio rūštį ir B12 vitaminą palyginti su tais, kieno tas genas buvo pasyvus. „Šis genas faktiškai kontroliuoja folio rūgšties patekimą į kraujotaką“, sako tyrimo vadovas dr.

Užklupo slogutis? Pabandykite vieną iš šių valgomų antidepresantų. Linksmieji vaisiai Apelsinuose ir papajose gausu vitamino B6 ir folio rūgščių, kurių, remiantis mokslininkų tyrimais, trūksta nuo depresijos kenčiantiems asmenims. Papildoma nauda: dauguma žmonių teigia, kad dėl stipraus ir gaivaus kvapo šie vaisiai savaime padeda pažadinti pojūčius ir pagerina nuotaiką.

Termometro stulpeliai kyla, karšta, o labiau išsinuoginti ir pasaulį šiurpinti savo akinamai balta oda tikriausiai nesinori, ar ne? Įdomu tai, kad teisingai pasirinkus maisto produktus įdegsite ir greičiau, ir lygiau. Tad pasižiūrėkim, ką reikia įsikrauti lėkštėn, kad galėtumėm džiaugtis žaviai ir natūraliai bronzine oda. Taip vitaminams A ir E! Mokykloje per biologijos pamokas jums tikrai pasakojo apie pigmentą melaniną, kuris ir suteikia mūsų odai spalvą.

Suomijoje atliktas tyrimas parodė, kad mažas vitamino D kiekis žmogaus organizme yra rizikos veiksnys susirgti plaučių uždegimu. Rizika susirgti plaučių uždegimu mažai vitamino D sukaupusiems asmenims buvo pustrečio karto didesnė nei tiems, kas vitamino D turėjo daugiausia.

Sena patarlė sako: „Ką pasėsi, tą ir pjausi“. Ar norite, kad jūsų organizmas būtų sveikas ištisus metus? Kad jūsų imunitetas visada būtų toks, kad „nepriliptų“ jokia infekcija? Žemiau pateikiame dešimt produktų, kurie jums suteiks puikią sveikatą ir kuriuos siūlo „naturalblaze.com“. 1. Spalvotos daržovės. Tikriausiai jūs girdėjote, kad jų reikia valgyti kuo daugiau. O ar žinote, kodėl? Žalios, geltonos ir oranžinės spalvos daržovės turi nepaprastai daug karotinoidų, tokių kaip beta karotinas.

Žiemos pabaiga ir ankstyvas pavasaris – sunkus išbandymas žmonių organizmams. Tai virusų ir gripo plitimo bei žmogaus imuniteto ženklaus sumažėjimo laikotarpis, nes trūksta vitaminų bei saulės. Baltijos šalių klimato sąlygomis būtent šiuo laikotarpiu, kuomet vasaros vaisiai bei daržovės jau pasibaigia, žmonėms ypač būtini vitaminai. Kaip sustiprinti imunitetą ir apsaugoti save nuo virusų? Dr.

* Žiedinių kopūstų spalvą išsaugosime, jei juos virdami į vandenį įbersime šaukštelį cukraus. * Jeigu norite, kad burokėliuose liktų kuo daugiau vitaminų, juos virkite pasūdytame vandenyje. * Patartina į bulvių košę pilti tik karštą pieną, nes nuo šalto ji pasidaro tamsi. * Riebių produktų – lašinių, dešrų, taukų – nerekomenduojama laikyti polietileniniuose maišeliuose. Geriau juos suvynioti į foliją. * Liesa jautiena ir veršiena skatina plaukų augimą.

Ilgai buvo manoma, kad nereikia stengtis papildomai gauti vitamino D, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad organizmui jo reikia kur kas daugiau, nei rekomenduojama, ypač šaltuoju metų laiku, kai stokojame saulės spindulių. Žinomas nuo seno Terminą „vitaminas“ 1912 m. pirmasis pavartojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas.

Senkant vitamino D atsargoms žmogaus imunitetas silpsta. Todėl mažai saulės gaunantys gyventojai sunkiau pasipriešina infekcijoms. Japonijoje gripo epidemijos metu tirtoje grupėje moksleivių, stokojusių vitamino D, susirgo apie 70 proc. vaikų. Tačiau ligos išvengė visa kita grupė moksleivių, turėjusių pakankamai šio saulės vitamino.

 Naujausias Šiaurės šalių sprendimas kompensuoti saulės stygių – vitaminu D papildyti kasdieniai pieno produktai. Gydytojai perspėja, kad daugumai Lietuvos gyventojų nepakanka vitamino D, todėl tai gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, taip pat silpną bendrą imunitetą ir net polinkį į depresiją. Kaip rodo praėjusiais metais šalies laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D kraujo tyrimų analizė, net 88,9 proc.

 Mokslininkai įrodė, kad valgydami daržoves jūs tapsite greitesni, vikresni, seksualesni ir net galėsite įveikti savo priešus, rašo buzzfeed.com 1. Tapsite laimingesni Tyrimas buvo pradetas 2013 m. sausio 24 dieną. Tyrime iš viso dalyvavo 281 vidutinio amžiaus vyrai ir moterys, kurie 21 dieną pildė mitybos ir nuotaikos dienoraštį. Tomis dienomis, kai tyrime dalyvavę žmonės valgė daug vaisių ir daržovių, pažymėjo, kad jie jautėsi ramesni, laimingesni ir turėjo daugiau energijos.

Visi esame girdėję, kad keliaudamas per arterijas cholesterolis prilimpa prie kraujagyslių sienelių, trukdo tekėti kraujui ir ilgainiui gali sukelti širdies priepuolį. Kuo mažiau riebalų mūsų valgiaraštyje – tuo daugiau šansų išvengti cholesterolio ir su juo susijusių problemų. Tiesa, tik nedaugelis žino kitus patvirtintus faktus apie cholesterolį. Pavyzdžiui, net jei visai atsisakysite cholesterolio turinčių produktų, organizmas jo pasigamins pats.

 Šiuo klausimu gydytojai dažniausiai pataria vartoti sveiką subalansuotą maistą ir vitaminus. Atėję nusipirkti vitaminų vaistinių lentynose mes matome daug įvairių vitaminų kompleksų. Kaip žinoti kuris iš tos gausybės yra geriausias? Kas galėtų padėti priimti teisingą sprendimą? Žinoma, prieš perkant vitaminus visada galima pasitarti su vaistininku, tačiau bet kokiu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tris svarbiausius aspektus: Vitaminų komplekso sudėtį Vaistinę formą Paskirtį.

Turbūt jokiu kitu metų laiku taip gausiai imbiero nevartojame. Šis vienas svarbiausių indų ir azijiečių virtuvių prieskonių ne tik suteikia patiekalams ypatingą skonį, bet ir itin veiksmingai saugo ir gydo nuo peršalimo ligų. Imbieras dezinfekuoja, tonizuoja, pasižymi šviežiu ir išskirtiniu skoniu bei aromatu. Jo sudėtyje yra gausybė eterinių aliejų. Be to, jis turi vitaminų A, С, B1, B2, magnio, fosforo, geležies, kalcio, natrio, cinko ir kalio.

Moksliškai įrodyta, kad žuvis naudinga  mūsų psichikai. Vis dėlto, dauguma žmonių daro prielaidą, kad žuvį reikėtų vartoti 1 – 2 kartus per mėnesį. Svarbu žinoti, kad žuvies produktai yra maistas mūsų smegenims. Žuvyje gausu omega – 3 riebalų rūgščių, kurios gerina smegenų veiklą. Tačiau mūsų organizme naudingosios omega – 3 riebalų rūgštys pačios nesigamina, taigi turėtume žuvies produktus įtraukti į savo racioną 1 – 2 kartus per savaitę.

Lęšiai yra vienas seniausių žmogaus vartojamų kultūrinių augalų. Patiekalai iš lęšių populiarūs ir šiandien. Vokiečiai be jų neapsieina per Šv. Kalėdas, o Kinijoje, Turkijoje ir Indijoje tokie patiekalai – nacionalinės virtuvės pagrindas. Lęšius vertina ir amerikiečiai bei australai. Lęšiai vertinami dėl sėklose esančių baltymų, kurių yra daugiau nei mėsoje, angliavandenių, ląstelienos ir mineralinių medžiagų. Juose yra daug baltymų, nepakeičiamų aminorūgščių izoleucino ir lizino.

Imuninės ląstelės yra pasklidusios po visą organizmą. Vienos iš jų pačios praryja mikrobus, kitos pagamina antikūnus, naikinančius priešiškas ląsteles. Mus sauganti „kariuomenė“ nuolat atsinaujina, tačiau turime ir patys jai padėti. R.Babravičienė pataria pirmiausia susirūpinti savo mityba. Sveikai maitinkitės Organizmas turi gauti visų reikalingų medžiagų, todėl šaltuoju metų laiku geriau vengti beverčių maisto produktų.

Medus, vienas seniausių pasaulyje saldiklių, pagaminamas iš naminės bitės (Apis mellifera), pirmiausia rastos Europoje, surinkto ir perdirbto nektaro. Žinomas kaip „dievų maistas“, medus jau prieš 5000 metų buvo naudojamas gydymui, vartojamas kulinarijoje kaip konservantas ir kaip medicininė medžiaga – kosmetikos bei muilo gamyboje, o iš bičių vaško buvo liejamos žvakės. Ką tik išimtas iš avilio medus yra fruktozės, gliukozės ir vandens mišinys.

Pa­sak Šiau­lių uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do jau­nes­nio­sios moks­lo dar­buo­to­jos dr. Au­re­li­jos Mal­ciū­tės, span­guo­lės pa­gal che­mi­nę su­dė­tį ir gy­do­mą­sias sa­vy­bes yra vie­nos iš ver­tin­giau­sių lau­ki­nių uo­gų mū­sų ša­ly­je. Tin­ka dau­ge­liui li­gų gy­dy­ti Mū­sų se­no­liai šio au­ga­lo uo­go­mis gy­dy­da­vo­si per­ša­li­mo li­gas, de­zin­fe­kuo­da­vo žaiz­das, nau­do­da­vo gy­dydami ma­žak­rau­jys­tę.

Jei ne savo, tai kaimynų darže tikrai matėte išdidžiai pūpsantį auksaspalvį moliūgą. Šiandien vargiai rastumėte jauną mamą, savo kūdikiui neduodančią šia daržove skanintų košių. Tačiau moliūgų naudingi ne tik kūdikiams, vėlyvą rudenį ir žiemą, kai šviežių daržovių asortimentas sumenksta, juos valgyti reikėtų visiems. Moliūgai – vienas didžiausių geležies šaltinių, o jų sėklos – gausiausias natūralus cinko šaltinis.

Įspūdingi augalai puošia ir džiugina, tačiau kai kurie sodininkai mano, kad geriau ką nors pasisodinus turėti ir naudos. Kultūrinės bruknės, sausmedžiai ir putinai vis dažniau auginami prie namų ar soduose. Vis labiau domimasi naujais sodo augalais, kurių vaisiuose yra daug žmogaus organizmui naudingų savybių. Apie tai kalbėjomės su Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Pomologijos mokslo sektoriaus mokslininke dr. Laima Česoniene.

Kuo toliau, tuo labiau pasineriame į urbanistinį gyvenimo būdą, tačiau poreikį pabūti gamtoje išsaugojome. Joje pailsime, atsipalaiduojame, apmąstome, nusiraminame. Gamta yra ir geros sveikatos šaltinis. Civilizuotų šalių gyventojus vis dažniau vargina įvairios širdies ir kraujagyslių ligos. Gryno oro stygius, rūkymas, prasta mityba, nutukimas, stresas, judėjimo stoka labiausiai išvargina vieną svarbiausių organų – širdį.

Ekologiški maisto produktai yra tik šiek tiek sveikesni už įprastinius. Mokslininkai atitinkamo tyrimo metu nerado aiškių įrodymų, kad ekologiškas maistas yra maistingesnis ar kad jis kelia mažesnę riziką sveikatai. Tačiau mokslininkai pripažįsta, kad ekologiškas maistas yra mažiau užterštas herbicidais.

Dažna „nežinia iš kur“ atsirandančio viršsvorio priežastis – sulėtėjusi medžiagų apykaita. Ar įmanoma ją paspartinti? Taip! Štai būdai, padėsiantys susitarti su organizmu. 1. Maistas mažomis porcijomis. Maistas skatina medžiagų apykaitą. 10 procentų per dieną sudeginamų kalorijų išeikvojama virškinti maistą. Ir nepamirškite pusryčių – rytinis maistas geriausiai spartina medžiagų apykaitą! 2. Sportas, fizinis aktyvumas.

2012 m. rugsėjo 1 d. 12.00 val. antrą kartą startuos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinis sveikatos žinių vertinimo konkursas „Reikia išmokti sveikam išlikti“. Konkurso tikslas – gerinti gyventojų sveikatos raštingumą, skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, ligų ir traumų prevencija.

Net ir vaikai žino, kad alyvuogės yra vienos iš pačių naudingiausių maisto produktų. Alyvuogėse yra labai daug aktyvių medžiagų, vitaminų ir tai puiki priemonė, norint lieknėti, išvalyti organizmą nuo toksinų ir sureguliuoti kepenų darbą, taip pat puiki profilaktinė priemonė skrandžiui, kraujotakos sistemai ir kepenims. Tai pat alyvuogės normalizuoja arterinį spaudimą, gerina vyrišką potenciją ir labai naudingos sergantiems diabetu.

Ryškiausios sveikos mitybos žvaigždės – imuninę sistemą stiprinančios medžiagos. Jas verta žinoti, kad būtume sveiki ir neapkrautume organizmo nereikalingu balastu, kuris transformuojasi į nereikalingą svorį. Karotenoidai Beta karoteno, kurio esama tokiuose maisto produktuose kaip morkos, saldžiosios bulvės, persikai ir oranžinė papajų dalis. Visi karotenoidai tiekia vadinamąjį provitaminą A, kurį kūnas paverčia retinoliu – aktyviąja vitamino A forma.

Sausa ir šiurkšti oda Jei oda tapo šiurkšti, gali būti, kad organizmui trūksta nikotino rūgšties (vitamino PP). Reikia nedelsiant papildyti šio vitamino atsargas organizme valgant rupaus malimo duoną, patiekalus su pupelėmis, įvairių kruopų valgius. Šio vitamino yra ir neriebioje žuvyje, mėsoje, žirniuose. Rekomenduotina nuolat vartoti mielių tabletes.

Į maistinių medžiagų, gerinančių lytinio gyvenimo kokybę, sąrašą pateko vitaminai, kurių galima įsigyti bet kurioje vaistinėje (ir, žinoma, parduotuvėje – jeigu kalbame apie natūralius šaltinius). Gydytojai šiomis dienomis paskelbė, kad sumažėjęs vyrų ir moterų lytinių hormonų lygis tiesiogiai priklauso nuo kai kurių vitaminų stygiaus. Lytiniam gyvenimui patys svarbiausi yra šie komponentai: vitaminai E, C, ir A, taip pat B grupės vitaminų kompleksas.

Dilgėlė verte prilygsta ankštinėms daržovėms, maistingumu lenkia špinatus ir brokolius. Šviežiose dilgėlėse daugybė mineralinių medžiagų (geležies, kalio, kalcio) ir vitaminų, ypač C, E, K ir B, beta karoteno, organinių rūgščių ir fermentų. Dilgėlės stiprina imunitetą, gerina kraują, bet reikėtų nepamiršti, kad taip pat jį tirština. Jos ypač gerai išvalo organizmą ir padeda įveikti pavasarį užplūstantį nuovargį.

Štai ir atėjo metas, kai vitaminus galime valgyti saujomis ir pasigardžiuodami – noksta šviežios uogos, stalą puošia pirmosios daržovės. Ir, žinoma, nei maži, nei dideli negali atsispirti aromatingiems sodų karalienių – braškių – kerams. Šios uogos – ne tik skanėstas, bet ir tikrų tikriausias vitaminų lobynas bei vaistas. Braškių nauda Visų pirma braškės – nuostabus desertas. Tačiau jos naudojamos ir kosmetikai ar vaistams gaminti.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacijos narių laboratorijose atliktų bendrojo vitamino D tyrimų rezultatai parodė, kad lietuviams trūksta organizmui svarbaus vitamino D. Per pirmuosius keturis šių metų mėnesius ištyrus 240 į medikus besikreipusių pacientų kraują paaiškėjo, kad net 86 proc. trūksta vitamino D.Pasak medikų, esant vitamino D deficitui silpnėja kaulai: vaikams vystosi rachitas, o suaugusiems – osteoporozė.

Ryžiai – viena seniausių grūdinių kultūrų, išsiskirianti unikaliomis maistinėmis savybėmis. Sveika mityba besirūpinantys žmonės jau įprato vietoj bulvių prie mėsos skanauti ryžių. Ar toks sprendimas – tikrai į sveikatą? Dietologai kol kas dar ginčijasi, ar ryžiai – tikrai naudingas produktas sveikos mitybos valgiaraštyje. Ryžiai akių nesiaurina, bet... Pas mus vis dar populiarus juokas, esą valgant daug ryžių gali susiaurėti akys. Be abejo, tai – tik pokštas.

Apsilankiusi mėgstamoje kepyklėlėje nustebau, kai šalia keleto skirtingų kepaliukų išvydau išdidžiai besipuikuojantį užrašą „be mielių“. Ne bet kaip, o būtent išdidžiai – paryškintas, didesnis nei greta išdėlioti pavadinimai, paramstytas šauktukais. Ar tai reiškia, kad bemielė duona kuo nors geresnė? Paklausus pardavėja tik gūžtelėjo pečiais: „Tiesiog kai kurie žmonės pageidauja būtent bemielės.

Retas žmogus nebijo pasenti. Anot psichologų, ši baimė susijusi su nerimu, jog gyvenimo saulėlydyje jis gali jaustis vienišas, niekam nereikalingas, nepajėgus savarankiškai atlikti daugybės dalykų.

Artėjant vasarai norisi bėgti, lėkti, mėgautis gyvenimu, kurti kažką nauja. Tačiau dažniausiai nutinka taip, kad entuziazmo turime daugiau nei jėgų ir energijos. Greičiau nuvargstame, kartais net pasiduodame apatijai. Tokią savijautą dažnai lemia avitaminozė ir per žiemą šlakais užterštas organizmas.