verslininkas

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau — Klaipėdos AVMI) informuoja, kad deklaruotų mokesčių sąmoningai nemokėjusį IĮ „Krova“ savininką R.V. Klaipėdos m. apylinkės teismas pripažino kaltu ir skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Uostamiesčio verslininkas padarė žalą valstybės biudžetui po raginimų nesumokėjęs per 820 tūkst. litų mokesčių, iš jų - apie 0,5 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 0,3 mln. litų pelno mokesčio (toliau – PM) ir kt.

Ilgos diskusijos ir vakarai, ėjimas nuo vienos idėjos prie kitos, konkurentų analizė – tai patyrė Karolis Ščerbauskas su bendraminčiais, kol atrado savo unikalią verslo idėją „Autodaktaras.lt“. Daugiau nei prieš metus verslininkas su savo kolegomis pamatė didelį potencialą vystant registracijų sistemas, kai žmonės sujungiami su paslaugų ar prekių pardavėjais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį dviem mėnesiams leido suimti prieštaringos reputacijos verslininką Vadimą Kastujevą. Dar vienas įtariamasis suimtas mėnesiui. Prokuratūra prašė ilgesnių suėmimo terminų, teismas prokuroro prašymą dėl griežčiausios kardomosios priemonės patenkino iš dalies.

Verslininkas Aurimas Pocius savo verslumą išbandė dar būdamas studentas, su draugu pradėjęs bandelių ir pieno pristatymą į biurus. Ne vieną verslą pakeitęs kitu, A. Pocius žvalgosi į tarptautines rinkas ir užsiima 3D architektūrinių vizualizacijų kūrimu. Papasakokite apie savo verslą, kuo ši sritis Jus sužavėjo? Dabar mano įmonė užsiima 3D architektūrinių vizualizacijų kūrimu statybos bendrovėms, reklamos agentūroms ir architektų biurams Švedijoje, Norvegijoje bei Jungtinėje Karalystėje.

Kauno rajono savivaldybės iniciatyva Raudondvario dvaro oranžerijoje įvykusioje verslo popietėje apie kovą su nedarbu išryškėjo ne mažiau opi problema: verslininkai guodėsi, kad vis sunkiau rasti tinkamų darbuotojų. Nedarbas mažėja Į renginį atvyko Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų, Kauno teritorinės darbo biržos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Kauno kolegijos vadovai, mokslininkai, verslininkai, Savivaldybės atstovai.

Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt „Verkti išmokau Anglijoje“, – sako Eduardas Gaulia, nes anksčiau, kai gyveno Lietuvoje, pats sau priminė ne žmogų, o bejausmį žvėrį, kuriuo visi šlykštėjosi. Štai kodėl jis nuo viso to pabėgo. Net pasikeitė pavardę, kad su praeities nuodėmėmis niekas nesietų. Iš Šiaulių kilęs, o dabar Vidurio Anglijoje esančiame Lesteryje gyvenantis vyras netrukus taps Didžiosios Britanijos įžymybe.

60 proc. smulkių ir vidutinių verslininkų prognozuoja, kad per pirmą pusmetį po euro įvedimo žaliavų kainos išaugs. Tačiau vos 36 proc. įmonių mano, kad didės ir jų parduodamų prekių bei paslaugų kainos. Tokie verslininkų ketinimai paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijuoto tyrimo metu, kurį atliko „Spinter tyrimai“. „Verslininkų apklausa parodė, kad žaliavų brangimą labiausiai prognozuoja ne pačių mažiausių, o vidutinių įmonių, turinčių per 50 darbuotojų, atstovai.

Vilniaus apygardos prokuratūros vadovybės teigimu, vienam turtingiausių šalyje verslininkų, AB „Kauno grūdai“ valdybos pirmininkui Tautvydui Barščiui gali būti pareikšti įtarimai dėl tyčinio „Vievio paukštyno“ bankroto. Pats verslininkas tvirtino, kad tai – viso labo vienas iš epizodų viešai nepaskelbto karo, vykstančio tarp jo ir kito kauniečio verslininko Visvaldo Matijošaičio.

Vyriausybė kaip mantrą kartoja, kad bus skatinama naujų eksporto rinkų paieška. Perdirbėjai ir žemdirbiai apgailestauja, kad tik ekstremalios sąlygos verčia imtis veiksmų ir priimti sprendimus, kurie galėjo būti priimti daug anksčiau.

Irma Janauskaitė, Lidija Jankauskienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimui besirengiantys verslininkai prašo pirkėjų tolerancijos pirmosiomis sausio dienomis, mat ne viskas gali eiti kaip sviestu patepta. Vienas pagrindinių mažų įmonių rūpesčių – ar jos turės pakankamai litų, kad iš anksto sukauptų grąžai reikėsiančią eurų sumą. Artėjantis euras verčia ir pabambėti, nes jo dar nėra, o rūpesčių naujai valiutai pasirengti – jau yra.

 Rūta Klišytė Vilniuje gyvenantis, iš Veisiejų kilęs poetas Gintaras Bleizgys yra keistas žmogus: kaip verslininkas jis trankosi po visą Lietuvą ir užsienius, o kaip poetas praktiškai neišeina iš gimtųjų Veisiejų. Šie jam tiek brangūs, gilūs ir neišsemiami, kad medžiagos ir įkvėpimo jam užteko jau aštuntai eilių knygai. Jautri poetinė uoslė Naują savo knygą G.Bleizgys pristatė gegužės viduryje, kai liepos Vilniuje dar nė nesapnavo sprogti, ką jau ten kalbėti apie pražydimą.

Eidamas 56-uosius metus mirė žinomas Palangos politikas, verslininkas, buvęs kurorto meras Egidijus Rimkus, trečiadienį pranešė savivaldybė. E.Rimkus Palangos savivaldybei vadovavo 2000 - 2001 metais, anksčiau yra ėjęs vicemero pareigas. E.Rimkus gimė 1958 metais Telšiuose, 1982 metais baigė Kauno medicinos institutą.

Trečiadienį Europos Sąjungai galutinai pritarus euro įvedimui Lietuvoje, konkurencinėje kovoje turėtų laimėti verslininkai, mažinantys, o ne keliantys kainas prieš valiutos pakeitimą, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. „Daugelis mato, kad kai kurie verslininkai pradėjo išdykauti apvalindami kainas. Konkurencinėje kovoje laimės tie verslininkai, kurie mažina, o ne didina kainas“, - interviu LRT televizijai sakė finansų ministras.

Išmaniuosius telefonus Lietuvoje jau turi daugiau nei 50 proc. visų vartotojų. Tačiau dar ne visi yra pastebėję, kad tai ne tik madingas žaisliukas, bet ir galingas įrankis, galintis padėti visose gyvenimo srityse – taip pat¬ ir versle. Telefono ir verslininko ryšys gimė dar toli iki mobiliojo ryšio atsiradimo, bet įdomus sutapimas yra tai, kad į Lietuvą verslas ir mobilusis ryšys atėjo vienu metu – paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Prieš dvi savaites vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje verslininkų ir politikų sukritikuotos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisos, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nuomone, yra labai svarbus ginklas kovoje su šio mokesčio grobstytojais. Susitikę su Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) nariais, VMI atstovai sakė, kad PVM grobstymas – didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

Jaunų įmonių vadovams nėra svarbus teisininko įvaizdis, išreikštas gerai įrengtu biuru centre ir prabangiu automobiliu. Ši savybė svarbi tik 6,7 proc. įmonių, veikiančių iki 5 metų. Taip pat jaunų įmonių vadovai palankiau vertina bendravimą su teisininkais internetu, nei ilgamečių įmonių vadovai.

Viešėdamas Jordanijoje netikėtai mirė žinomas televizijos prodiuseris, šou verslo atstovas, renginių vedėjas Gintaras Ruplėnas, kaip pranešė naujienų portalas žmonės.lt. Pirminiais duomenimis, žinomam vyrui viešbutyje sustojo širdis. Šių metų rugpjūčio 25 dieną G. Ruplėnui būtų suėję 50 metų. G. Ruplėnas gimė 1964 metais Vilniuje. Vilniaus universitete jis įgijo teisininko specialybę.

„Šiuo metu didžiausias Klaipėdos ir visos Lietuvos verslininkų tikslas – išlikti konkurencingais globalioje rinkoje, laiku reaguoti į pokyčius euro zonoje ir trečiųjų šalių rinkose“, – vertindamas nueitą kelią ir ateities planus, sako 95 metų jubiliejų švęsiančių Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmų direktorius Viktoras Krolis. Beveik šimtamečių, pirklių gildijos tradicijas tęsiančių Rūmų vadovas svarsto, kad regiono verslui niekada netruko iššūkių.

Vilnius, 2014 m. gegužės 20 d. Asociacija „Investors‘ Forum“ pirmą kartą paskelbė Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indeksą. Šį ketvirtį jo reikšmė yra 1,101 balai iš 2 galimų. Dauguma apklaustų investuotojų teigiamai vertina verslo plėtros perspektyvas – kils prekių ir paslaugų paklausa, bus kuriamos naujos darbo vietos.

Seimas ketvirtadienį nusprendė uždrausti nepilnamečiams pirkti energinius gėrimus. Tokioms Maisto įstatymo pataisoms ketvirtadienį pritarė 88 Seimo nariai. Prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6 parlamentarai.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Smulkieji verslininkai iš naujo prezidento sako besitikį gana daug, bet pirmiausiai, kad keistųsi dabar suformuotas neigiamas požiūris į verslą ir kad būtų palengvinta mokesčių našta. Kepyklėlę parduotuvę radviliškietė įkūrė prieš trejus metus. Nuo pat verslo pradžios verslininkė sako negavo jokios paramos. Tada čia dirbo devyni žmonės. Šiandien jų sumažėjo perpus – dirba keturiese.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Apartamentus pajūryje nuomojantys verslininkai teigia, kad šiemet poilsiausime panašiomis kainomis, kaip ir praėjusiais metais. Be to, pasak portalo LRT.lt pašnekovų, šiemet sumažėjo poilsiautojų iš Rusijos, tačiau paplūdimyje sutiksime daugiau baltarusių. „Šiam atostogų sezonui verslininkai didesnių kainų pokyčių neplanuoja“, – portalui LRT.lt sako PrieJūros.lt reklamos specialistė Vaida Jurkėnienė.

Už miesto infrastruktūrą atsakingi Savivaldybės vadovai skaičiuoja, kad 170-iai kilometrų Panevėžio gatvių sutvarkyti bent dešimt metų reikėtų kasmet reikėtų skirti bent po 7 mln. Lt. Jie nepamena, kad tiek būtų investuota į Aukštaitijos sostinės duobėtas gatves. Šiais metais tam bus atseikėta per 5 mln. Lt. Skaičiuojama, kad vienoje blogiausių J.Janonio g. įsikūrusių įmonių bendros investicijos siekia apie 600-700 mln. Lt, o pati Savivaldybė prie to nėra prisidėjusi nė lito.

kaunas.kasvyksta.lt Sekmadienio pavakarę „PuntoJazz“ palėpėje savo išmintimi ir patirtimi dalinosi įvairialypė asmenybė, vienas sėkmingiausių verslininkų Antanas Guoga. Žinomas kaip puikus verslininkas A.Guoga dalinosi savo sukaupta patirtimi. Turint unikalią galimybę pasikalbėti su kauniečiais, verslininkas nuoširdžiai pasakojo apie savo sukauptus turtus, krepšinio pasaulį, meilę pokeriui ir apie norą patekti į Europos parlamentą.

Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“ Trečius metus surengta akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ siekta atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos problemas. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvos šešėlinė ekonomika pernai siekė 28 proc. bendrojo vidaus produkto arba daugiau kaip 33 mlrd. litų. Šių pinigų pakaktų kiekvienam šalies piliečiui 11 metų nemokėti už šildymą.

„Nuolat kalbame apie finansavimo verslui poreikį, tačiau tuo pat metu maksimaliai apribojame galimybes jį gauti“, – stebisi Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas, vertindamas tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nebeišduoda leidimų įkeisti valstybinės žemės sklypo nuomos teisės. „Norėdami paskolos iš banko, verslininkai neretai turi užstatyti turimą turtą, kuris, taip pat neretai, stovi ant valstybinės žemės.

„Idėja turi būti religija. Daugelis gali sakyti „Noriu būti verslininkas“. Tačiau tai nieko nereiškia“, - su moksleiviais savo patirtimi dalinosi verslininkas, filantropas ir politikas Antanas Guoga. Pasak verslininko, idėjų yra dar labai daug likusių nepanaudotų. „Yra daug kelių, jūsų laukia žmonės, kurie gali investuoti. Lietuviu pasitiki visas pasaulis, - kalbėjo A. Guoga. – Kur didžiausia mūsų riziką? Reikia mąstyti globaliai, mes neatsiliekame nuo viso pasaulio. Mes turime pranašumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Panevėžio apygardos valdyba ir Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame Utenos viešbutį „Aukštaitis“ rekonstravę trijų Aukštaitijos bendrovių direktoriai įtariami daugiau nei 750 tūkst. litų pasisavinimu, apgaulingai tvarkyta ir klastota buhalterine apskaita ir apgaule gavus daugiau nei 120 tūkst. litų Europos Sąjungos subsidijų.

„Ieškinį teismas priėmė, yra paskirtas teisėjas, laukiame, kad bus paskirta data, – portalui balsas.lt sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, verslininkas Ramūnas Karbauskis. Paskutinę kovo dieną UAB „Agrokoncernas“ vadovas pateikė ieškinį dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko Andriaus Kubiliaus pateiktos informacijos, neva R. Karbauskio veikla priešinga Lietuvos valstybei. Tada verslininkas žurnalistams teigė, kad priteisti pinigai, galbūt 300 tūkst.

Kaip verslininkai negalime nesureaguoti į balandžio antrosios Algirdo Syso pasisakymą „Žinių radijuje“, kuriame jis siūlo teisę dalyvauti viešuosiuose pirkimuose susieti su darbuotojams mokamos algos dydžiu. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos vardu pasisakome už sąžiningą verslą, tačiau manome, jog tokiu būdu atsakomybė užkraunama tik įmonėms, pamirštant valstybės atsakomybę.

Vyriausybės pasitarime šiandien pritarta Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumui, kurį parengė Ūkio ministerija kartu su verslo asociacijomis. Šio tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus įvedant eurą ir užtikrinti sąžiningą paslaugų ir prekių kainų perskaičiavimą.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį Vyriausybei pritarus siūlomiems saugikliams dėl žemės pardavimo, buvo teigiama esą jie kompromisiniai ir verslui turėtų būti priimtini. Tačiau verslininkai atkerta, kad skubos tvarka stumiami saugikliai ne tik pažeidžia šalies ir Europos teisę, bet buvo parengti tam, kad žmonės tiesiog nebeitų į referendumą.

„Ačiū, manau, kad sulaukiau puikaus palaikymo. Modernios Lietuvos žmonės mane labai palaikė“, – atvykęs į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) paskutinę minutę sakė Kauno verslininkas Vladas Lašas. Čia jo kelionė į kovą dėl prezidento posto ir baigėsi, mat pretendentas surinko tik 11 tūkst. parašų. „Pagal internetinį parašų rinkimą esu antras po pirmojo asmens, lyderės prezidentės. Ten surinkau 7,5 tūkst.

Tarptautinė studentų lyderystę ugdanti organizacija AIESEC Vilniuje suorganizavo pirmąjį „Lithuania Youth To Business“ forumą, kuriame susibūrę talentingiausi Lietuvos jaunuoliai ir verslo bendruomenės lyderiai bei ekspertai kartu nagrinėjo šiandienos dinamiškam pasauliui aktualiausias temas: verslumą, inovacijas bei socialinę atsakomybę. Puoselėti abipusį ryšį ir pasitikėjimą tarp verslo pasaulio bei jauno žmogaus – viena iš kertinių šio renginio užduočių.

„Kaip laimėti versle?“ – tokį klausimą uždavė verslininkas, politikas, filantropas Antanas Guoga Šiaulių arenoje susirinkusiems „Verslas veža“ renginio stebėtojams. „Arenoje pastebėjau Roberto Javtoko nuotrauką. Graži. Tikras terminatorius... – savo pranešimą pradėjo A. Guoga. – Kažkada paprastas vyrukas Andrius taip pat norėjo būti toks, koks yra R. Javtokas. Tačiau Andriaus metimas buvo kreivas ir tiesiog nesisekė.

Europos Sąjungos (ES) delegacija Rusijoje ir Europos verslo Rusijoje asociacija (AEB) pirmadienį pareiškė, kad laikraštis „Moscow Times“ paskelbė neteisingą informaciją apie ambasadoriaus Vygaudo Ušacko susitikimą su verslininkais. Dienraštyje buvo teigiama, esą tarp verslininkų ir Lietuvos diplomato kilo konfliktas, verslo atstovams raginant ES susilaikyti nuo sankcijų Rusijai.

Nuo paauglystės su interneto projektais dirbantis verslininkas Andrius Čepkus, sukūręs vieningą elektroninių parduotuvių nuomos verslą, sako, kad didžiausia prekybininkų klaida internete – nepakankamas dėmesys rinkodarai. „Pagrindinė klaida, kurią matome ir akcentuojame visiems klientams, kad žmonės investuoja didelius pinigus į parduotuvės sukūrimą, bet visiškai nepasilieka ir neplanuoja marketingo biudžeto. Internete yra begalė parduotuvių, čia turi reklamuotis, kad pas tave ateitų.

Greitieji kreditai yra skirti finansų nemokantiems tvarkyti karštakošiams. Smulkieji verslininkai, atrodo, savo veiklą vykdo labai individualiai ir finansus skaičiuoja kruopščiai. Tiesa, ne visada – Lietuvoje randasi trečiasis verslo finansavimo kelias. Išgirdęs tokį pastebėjimą Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas nustebo. Jis teigė, kad šiuo metu tai neįmanoma, nes nėra tvarkos, nustatančios, kaip juridiniai asmenys gali skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių.

Dailius Dargis Šią savaitę prodiuserių kompanijos „Videometra“ kuriamose ir pirmadieniais TV3 kanalu rodomose „Mafijos kronikose“pristatyta istorija apie garsiausias Lietuvos verslo atstovų užsakytas žmogžudystes. Ta pačia tema skelbiame ištrauką iš antros rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygos „Kruvinasis mafijos maršrutas“ (2011 m.). Kai kurie pareigūnai man teigė, kad Sigito Čiapo nužudymo byloje iki šiol yra likę daug neaiškumų.

„Taip yra visame pasaulyje. Jei nori ką nors nauja, rizikuoji. Ir jeigu tavęs nelaiko keistuoliu, vadinasi darai tai, kas nepakankamai naujo“, – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“ sakė kandidatas į prezidentus Vladas Lašas. Kandidatų Prezidento rinkimuose registracija baigėsi. Paskutinis užsiregistruoti panoro technikos mokslų daktaras, verslininkas ir vizionierius V. Lašas. Žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis kandidatu į prezidentus. Paskutinis lašas prieš rinkimų maratoną.

Yra toks anekdotas: vieno žurnalo redaktorius perskaitė straipsnį ir parašė jo autoriui: ar negali žodžio kapitalizmas pakeisti sinonimu ekonomika? Pasaulio žiniasklaidai tiek daug kalbant apie ekonomiką, šis žodis tapo ne tik kapitalizmo, bet ir BVP, gerovės, gero gyvenimo, o kaip kam – ir laimės sinonimu. Būti ekonomiškam – labai madinga. Angela Merkel įkūnija žodį ekonomika praktikoje: taupi, pasiturinti, neišlaidaujanti „be reikalo“ ir svarbiausia: pati įtakingiausia.

Seimo pakeistas Miškų įstatymas tebeaudrina verslininkus ir privačių miškų savininkus. Panašu, kad jie ir toliau nori būti išskirtiniai – nemokėti mokesčių, bet naudotis visų mūsų sukurtu geru. Pakeitęs įstatymą, Seimas numatė, kad bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti 5 proc. mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką turės mokėti jau visi miškų valdytojai. Iki šiol toks mokestis buvo skirtas tik valstybinių miškų valdytojams – miškų urėdijoms.

„Jeigu galėtume miestą apibūdinti kaip žmogų, tai Vilnius būtų jaunas, veržlus karjeristas, o Kaunas – apsukrus, kiek netašytas provincialas“, - sako viešųjų ryšių agentūros EFCOM vadovė Jurga Chomskytė-McGeever komentuodama kartu su partneriais, viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija FACTUS, atliktą tyrimą. Metų pradžioje atliktos apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokią įtaką daro stereotipai apie miestą priimant verslo sprendimus.

Pragyvenimas pabrangs, prarasime dalį savo nacionalinės tapatybės, o galiausiai euro zona žlugs. Šias lietuvių baimes dėl planuojamo iki 2015 m. įsivesti euro Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistai vadina perdėtomis ir mato daugiau naudos nei žalos priklausyti didelei bendros valiutos zonai.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Parodas ir ekspozicijas rengiantys verslininkai sako, kad šis verslas atsigauna, nes po krizės daugelis įmonių vėl nori pristatyti savo produkciją parodose. Stambūs užsakovai yra ir ministerijos, ir valstybinės įmonės. Šį verslą skatina tai, kad parodoms rengti galima naudoti ES struktūrinių fondų paramą. Lietuva skirtingai prisistato kiekvienoje parodoje. Vienoje tampa lietaus namais, kitoje vilioja savo brangakmeniu – gintaru.

Išliekant spartiems ekonomikos augimo tempams, verslo naujokų lūkesčiai dėl ekonomikos perspektyvų gerėja, todėl jie dar aktyviau domisi verslo pradžios ir išorinio finansavimo galimybėmis. Tai rodo ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA) užsakymu pernai gruodį atlikti visuomenės ir verslo atstovų nuomonės tyrimai. Palyginti su 2013 m. sausio mėn.

Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Laikas verslo pasaulyje yra reikšmingas tiek pat, kiek plaukimo baseine. Kartais gali neužtekti magnato Warreno Buffeto patarimų ar Rūtos Meilutytės greičio norint pasiekti maksimalų rezultatą. Kalbant apie sėkmę, kiekvienas turi savo herojų, į kurį žvelgia su pagarba. Tačiau net tie, kurie veikia itin sėkmingai, paroje turi tiek pat valandų.

Avinas Nors esate darbštūs iš prigimties, ateinančiais metais dėl savo tikslų teks sunkiai dirbti. Taip pat turėsite įrodyti, kad esate darbštus, nes kitu atveju pastangos nueis veltui. Nuo metų vidurio jūsų darbai palengvės, o užduočių pobūdis gali šiek tiek pasikeisti. Jautis Jūsų karjera turėtų kostytis gerai nepaisant to, ar turite savo verslą, ar dirbate samdomu darbuotoju. Ne tik judėsite į priekį savo tikslų atžvilgiu, bet jums tiesiog seksis geriau nei kitiems.

Verslininkas Ilja Laursas, nusprendęs investuoti į startuolių populiarinimą, Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ teigė, kad pradedantieji verslą susiduria su įvairiomis rizikomis. „ Viena iš rizikų – netinkama komanda. Labai dažnai būna, kad susiburia komanda, kuri dėl vienų ar kitų priežaščių nėra patyrusi. Be to, galima turėti idėją, kad žmonėms reikia vienos ar kitos paslaugos, o kai ją pristatai, pasirodo, kad jos nereikia.