vdi

Per vasarą pailsėję nemažai darbuotojų nusprendžia keisti darbus. Vis dėlto išėjimas iš senos darbovietės gali apkarsti. Kita vertus, ir finansiškai galima nukentėti.

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigalioja Vyriausybės nutarimo pakeitimas, pagal kurį keičiasi dienpinigių reguliavimas. Skelbiama, kad beveik dvigubai didės dienpinigių dydis, mokamas komandiruočių Lietuvoje metu – nuo 15 iki 28 eurų. Tačiau taisyklė, kad dienpinigiai mokami tik kai komandiruotė Lietuvoje trunka daugiau kaip vieną darbo dieną – lieka galioti.

Liepos 6-oji yra Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena. Darbo kodekse (DK) ji įteisinta kaip šventinė diena, per kurią paprastai nedirbama. Be to, darbo dieną, kuri eina prieš šventinę, t.y. tokią, kaip liepos 5 d., dirbama trumpiau. Jeigu tektų dirbti ketvirtadienį, jums už tai turėtų mokėti dvigubai.

Vieniems vasara – poilsio ir atostogų metas, kitiems – pats sezoninių darbų įkarštis. Apgyvendinimo ir maitinimo įstaigos, besiruošiančios poilsiautojų antplūdžiu, ūkininkai, nokstant derliui, skuba įdarbinti pagalbininkų sezoniniams darbams. Dažnai šių darbų noriai imasi jaunimas, norintis per vasarą užsidirbti pajamų. Kaip pastebi Valstybinės darbo inspekcijos specialistai, tiek sezoniniai darbuotojai, tiek darbdaviai dažnai nepaiso arba nežino darbo santykius reglamentuojančių įstatymų.

Per metus nuo skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo (ID) įvedimo nelegaliai statybose dirbančių asmenų skaičius smarkiai sumažėjo, teigia Valstybinė darbo inspekcija. Inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjas Gediminas Noreika teigia, jog mažėjo ir nelegaliai dirbančių lietuvių, ir užsieniečių.

Darbo kodeksas numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda. Ši taisyklė netaikoma tik pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbantiems darbuotojams, informuoja Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Šeštadienį, birželio 24 d., Lietuvoje yra Joninės – oficiali šventinė diena. Taigi jos išvakarėse penktadienį dirbama valanda trumpiau. Pavyzdžiui, jei įprastai darbą penktadieniais baigiate, pvz., 17 val., tai šį penktadienį turėsite dirbti iki 16 val.

Darbo kodekso 44 straipsnis numato darbdavio pareigą pranešti darbuotojui apie darbo sąlygas. Be to, iki darbo pradžios darbdavys privalo pateikti darbuotojui informaciją apie darbo funkcijos apibūdinimą ar aprašą arba darbo (pareigybės arba pareigų, profesijos, specialybės) pavadinimą ir, jeigu nustatyta, – jos hierarchinį ir (arba) kvalifikacijos ar sudėtingumo lygį (laipsnį). Darbo funkcija, anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlyg...

Siekiant sumažinti nelegalaus darbo atvejų statybų sektoriuje, pernai buvo įteisintas reikalavimas visiems statybvietėse statybos darbus atliekantiems asmenims turėti „Sodros“ išduodamą skaidriai dirbančiojo identifikavimo (ID) kodą.

Daugelis darbuotojų darbe naudoja darbdaviui priklausantį turtą – pavyzdžiui, automobilį, kompiuterį, telefoną, kitą brangią techniką ar įrankius. Kartais tokie darbuotojai sukelia avariją ir sudaužo automobilį, sugadina kitas priemones. Akivaizdu, kad tokiais atvejais atsiranda tam tikra žala arba nuostoliai.

Veikiausiai daugelis yra susidūrę su situacija, kai netikėtai atsiranda nenumatytų darbų, kuriuos reikia atlikti kuo greičiau. Tokiais atvejais darbuotojai dažnai lieka be pietų pertraukos ar apsiriboja trumpa pertraukėle kažką greitai perkąsti. Tačiau ar tokiais atvejais darbo dieną galima baigti anksčiau įprastinio laiko, nes žmogus savo laiką atidirbo pietų pertraukos metu? Privalomi pietūs – vėliausiai po 5 val.

Darbo kodeksas reglamentuoja šeiminių įsipareigojimų turinčių darbuotojų teisę pasinaudoti tam tikromis garantijomis, kurios darbuotojams leidžia daugiau laiko skirti šeimai bei pailsėti, ir darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojams vykdyti šeiminius įsipareigojimus, informuoja VDI. Darbo kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, darbdavio turi būti apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu.

Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo užmokestį. Kitaip gresia baudos, rašoma pranešime spaudai. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 25 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad darbo skelbime darbdavys privalo nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio (valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba pareiginės algos pastoviosios dalies) dydį ir (arba) dydžio intervalą, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2023 metais taikytiną minimalųjį valandinį atlygį, kuris siekia 5,14 euro, ir minimaliąją mėnesinę algą, kuri siekia 840 eurų. VDI akcentuoja, kad minimaliojo darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsnis. Vadovaujantis Darbo kodekso 141 straipsniu, darbuotojo darbo užmokestis per mėnesį negali būti mažesnis negu šio straipsnio numatyta tvarka nustatytas minimalusis darbo užmokestis.

Šildymo sezono pradžios šiemet su baime laukia tiek gyventojai, tiek verslo atstovai. Dėl energijos kainų šuolio, verslininkai buvo priversti gerokai pasukti galvą, kokiais būdais galima būtų sumažinti energijos sąnaudas. Užbėgant įvykiams už akių, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyriausioji darbo inspektorė Rita Zubkevičiūtė primena apie tinkamų darbo sąlygų užtikrinimą šaltuoju metų laiku.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tiria antradienį Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovėje „Lifosa“ įvykusią žūtį, kai darbuotojas buvo nutrenktas elektra. Apie antradienį pradėtą tyrimą, kurį dalyvaujant įmonės bei jos darbuotojų atstovams, atlieka VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektorius, BNS patvirtino institucija.  „Rengiama įvykio vietos schema.

Atšilus orams, darbo vietose neretai kyla bendradarbių nesutarimai, kaip vėdinti darbines patalpas. Vieni negali pakęsti kondicionierių ir atidarinėja langus, kitiems nepatinka nuolatinis skersvėjis. Kaip spręsti tokius ginčus? Teisės aktai numato, kad tinkama temperatūra darbo vietoje priklauso nuo to, kokio sunkumo yra darbas ir kokiu metų laiku jis dirbamas. Jeigu darbuotojui netinka temperatūra darbo vietoje, darbdavys jį gali perkelti į kitas patalpas arba pakeisti darbo grafiką.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) praneša, kad pernai darbo ginčų komisijose priteista 6,14 mln. eurų. Daugiausiai darbuotojai kreipiasi pagalbos į VDI dėl nesumokėto atlyginimo. Apžvelgus 2021 metų Darbo ginčų komisijų (DGK) darbo rezultatus, matosi, kad dažniausias besikreipiančių darbuotojų reikalavimas – išieškoti nesumokėtą darbo užmokestį. Tokie reikalavimai sudarė apie 66 proc. visų per 2021 m. gautų prašymų. Kaip ir ankstesniais laikotarpiais, apie 95 proc.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) Jonavos azotinių trąšų gamykloje „Achema“ nustatė darbo laiko pažeidimų, pranešė Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija (LPPSF).  Kaip teigiama pranešime, įmonės atstovas už tai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Federacija sausį kreipėsi į VDI prašydama patikrinti informaciją apie galimus pažeidimus dėl minimalaus poilsio ir maksimalaus darbo laiko normų pažeidimo, taip pat dėl viršytos leidžiamos metinės viršvalandžių normos.

Nuolatinės patyčios, priverstiniai viršvalandžiai, net baimė eiti į darbą – tik keli dalykai, kuriais skundžiasi siuntų bendrovėje „Omniva“ dirbantys darbuotojai. Prieš keletą mėnesių pasikeitus Vilniaus terminalo vadovei įtampa darbe, anot jų, tapo nepakeliama, o į visus skundus įmonės administracija esą nekreipia dėmesio, todėl teigia į darbą einantys su baime. „Omniva“ atstovai šias kalbas neigia ir patikina, kad jokie neteisėti veiksmai ar prievartos formos nėra toleruojamos.

Nuo kitų metų statybų sektoriuje įsigaliojant prievolei turėti skaidriai dirbančiojo kodą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad ateityje apie tokių kodų įvedimą bus svarstoma ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui, maitinimo ar automobilių remonto bei kituose.  Minėtų sričių atstovai teigia kol kas apie tokius planus nieko negirdėję, antradienį praneša portalas delfi.lt.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad pakeitus Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas, numatančias administracinę atsakomybę už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus, nuo šių metų lapkričio 1 d.  didėja įvairios baudos. Nuo kito mėnesio pradžios darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtrauks baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 900 iki 1,4 tūkst.

Galimybių paso turėjimas suteikia kur kas daugiau laisvių pandemijos metu. Visgi fiksuojama, kad ne visi darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės.

Jau dvi savaites neturintys imunitetą įrodančio dokumento gyventojai negali lankytis didelėse būtinųjų prekių parduotuvėse, kavinėse, grožio salonuose ir kitose prekybos bei paslaugų vietose. Kai kuriems gyventojams tai nė motais – bando visais įmanomais būdais prasmukti pro apsaugos darbuotojus parodant svetimus galimybių pasus. Prekybos centrų atstovai papasakojo, ką tenka patirtis apsaugos darbuotojams.

Jau kurį laiką darbdaviai kalba apie rinkoje ypatingai juntamą darbuotojų stygių. Kai kuriuose sektoriuose jų nepavyksta prisišaukti ir siūlant didesnes nei įprasta algas. Vis dėlto, kai kurios darbovietės imasi dar kitokios taktikos – trumpalaikių darbuotojų mėgina prisikviesti siūlydami bene dvigubai didesnį darbo užmokestį nei moka nuolatiniams įmonės darbuotojams. Viena tokių įmonių – „Iki“ prekybos tinklas.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką visuomenės, įskaitant ir darbuotojus jų darbo vietose, kolektyviniam imunitetui nuo COVID-19 pasiekti, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikrins, ar darbdaviai laikosi taikomų apribojimų kontrolės, rašoma pranešime spaudai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) kol kas nežino atvejų, kad darbuotojai būtų atleisti iš darbo, nes atsisakė skiepytis nuo koronaviruso arba nuolat nesitestuoja.  „Tokios informacijos neturime, nes apskritai jos nerenkame. Aišku, į darbo ginčų komisijas dėl atleidimų kreipiasi įvairioms aplinkybėms egzistuojant, bet kad dėl šito, išskirti negalime“, – trečiadienį LRT radijui teigė VDI Darbo skyriaus vedėjas Šarūnas Orlavičius.

Parduotuvėse dirba dešimtys tūkstančių šalies darbuotojų. Pirkėjai retai susimąsto, kad pilnas lentynas prekių mato tik dėl to, kad kažkas jas ten nuolat išdėlioja. Patiems nepabandžius, šis darbas gali atrodyti lengvas, tačiau iš tikrųjų daugeliui gali baigtis sveikatos sutrikimais. Teisės aktai griežtai nustato, kokius svorius gali kiloti vyrai ir moterys.

Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai. Nesant šių sąvokų apibrėžimų, atsakingų asmenų atžvilgiu yra sudėtinga taikyti atsakomybę – iš esmės ji galima tik dėl mobingo pasekmių: neteisėto atleidimo, nepagrįsto nušalinimo nuo darbo, darbo sąlygų pakeitimo ir kt.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastebi atvejų, kai darbuotojai, pasirašydami darbo sutartis, kuriose numatyta kompensacija už darbą lauke, kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą, susijusį su kelionėmis ar važiavimu, nežino šio įrašo paskirties ir iš to kylančių pasekmių. Tai situacijos, kai realybėje darbuotojai nedirba tokio pobūdžio darbo, tačiau jų darbo sutartyje yra nustatoma kompensacija už specialias darbo sąlygas, skelbiama VDI pranešime žiniasklaidai.

Artėjant moksleivių vasaros atostogoms, įsibėgėja aktyvi sezoninių darbų paieška: jaunieji darbuotojai planuoja ir ieško laikinų įdarbinimo vietų, norėdami užsidirbti asmeninių lėšų, išbandyti save naujoje srityje. Darbdaviams toks darbo rinkos naujokas padeda užpildyti trumpalaikes sezonines darbo vietas, tačiau darbinantis sezonui gali kilti šiokių tokių pavojų, rašoma Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešime žiniasklaidai.

Galiojantis karantinas didina kai kuriuos darbo įstatymų pažeidimus. Vienas jų – darbuotojo spaudimas parašyti prašymą išeiti savo noru, pastebi Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, norėdami nebetęsti darbo santykių su darbuotoju dėl įvairių priežasčių, taiko psichologinį spaudimą rašyti prašymą išeiti iš darbo savo noru ir atleidžia darbuotoją pagal Darbo kodekso (DK) 55 straipsnį.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pastaruoju metu gauna daugiau paklausimų, susijusių su rizikomis kilti COVID-19 protrūkiams darbovietėse. Darbuotojai susirūpinę saugių darbo sąlygų užtikrinimu: ne tik dėl darbdavių taikomų prevencinių priemonių, bet ir dėl kolegų elgesio.

Šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygis viršija 15 proc., tačiau Kai kurie darbdaviai dažnai skundžiasi, esą jiems trūksta darbuotojų. Jie reikalauja, kad būtų galima įsivežti kuo daugiau darbo jėgos iš trečiųjų šalių, pavyzdžiui, Ukrainos. Tačiau yra ir tokių, kurie ukrainiečius tiesiog įdarbina nelegaliai. Valstybinė darbo inspekcija vienai Vilniaus įmonei už nelegalų asmenų įdarbinimą surašė administracinio nusižengimo protokolą ir skyrė 17360 eurų baudą.

Kadangi Kūčios, kaip ir Kalėdų ar Naujųjų metų dienos laikomos švenčių dienomis, dirbti jomis privalu viena valanda trumpiau nei įprastai, praneša Valstybinė darbo inspekcija.

Karantino laikotarpiu į Valstybinę darbo inspekciją kreipiasi daugiau žmonių, kurie atleidžiami iš darbo. Specialistai mato, kad darbdaviai yra priversti spręsti finansinius sunkumus, ir vienas iš būdų yra tiesiog atsisveikinti su darbuotojais. Tiesa, kartais tai daroma ne visai teisėtai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Darbo inspekcija tokiu atveju rekomenduoja kreiptis į Darbo ginčų komisiją, nes komisija nemokamai per gana trumpą laiką išnagrinėja ginčą su darbdaviu.

Įvedus visuotinį karantiną šalyje, vis daugiau įmonių skelbia prastovas. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, šiuo metu prastovas darbuotojams yra paskelbusios 3699 įmonės. Galiojančiose prastovose yra per 30 tūkst. darbuotojų.

Nuo lapkričio 3 d. keičiasi Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atliekamų patikrinimų, darbo ginčų nagrinėjimo, konsultavimo tvarka, siekiant tinkamai organizuoti inspekcijos veiklą dėl kai kuriose savivaldybėse paskelbto karantino, kartu apsaugant inspekcijos darbuotojus nuo užsikrėtimo COVID-19 liga.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais gavo 19 prašymų nagrinėti darbo ginčus dėl psichologinio smurto darbe. Dauguma jų susiję su darbdavio spaudimu darbuotojui nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva ir neteisėtu darbuotojo atleidimu iš darbo. Dėl patirto šoko ir baimės darbuotojai dažnai priima skubotus neteisingus sprendimus. Tačiau ir po tokių sprendimų darbuotojai gali ginti savo pažeistas teises, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per pirmąjį pusmetį nustatė beveik 1,5 tūkst. pažeidimų ir už juos skyrė per 160 tūkst. eurų baudų – apie pusantro karto daugiau nei pernai sausį-birželį (111 tūkst. eurų).  Didžiausia bauda siekė per 12 tūkst. eurų, ji skirta už nelegalų darbą, pranešė inspekcija.  Didesnę baudų sumą lėmė ir nuo balandžio padidintos baudos už darbo teisės pažeidimus.

Darbo ginčų komisijos (DGK) prie Valstybinės darbo inspekcijos per 2020 m. I pusmetį gavo beveik 4000 prašymų nagrinėti darbo ginčus. Pranešime pažymima, kad darbo ginčuose dominuoja reikalavimai dėl darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, darbo sutarties sąlygų pakeitimo. Tam įtakos turėjo karantinas, stipriai paveikęs darbuotojų ir darbdavių santykius.

Šiuo metu visoje Lietuvoje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) vykdo kontrolės priemones, susijusias su Užimtumo tarnybos teikiamomis subsidijomis dėl prastovų.

Už darbo užmokesčio, darbo laiko ir saugumo reikalavimų nesilaikymą darbdaviams skiriamos baudos jau netrukus gali gerokai padidėti. Taip pat gali labiau atsirūgti darbuotojams, kurie darbe pasirodys neblaivūs. Tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime narys Tomas Tomilinas. Pataisų projektą parengė Valstybinė darbo inspekcija, joms taip pat pritaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) baigė KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialo „KAYI Construction“ ir statybos objekto „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadionas“ patikrinimą, kuris buvo pradėtas viešoje erdvėje paskelbus informaciją, kad Turkijos įmonė nemoka atlyginimų darbuotojams, rašoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai.

Viena iš didžiausių Lietuvos transporto įmonių „Vlantana“ Norvegijoje sulaukė nemalonumų. Vietos žurnalistai ir tarnybos išsiaiškino, kad čia dirbusiems vairuotojams ji veikiausiai nemokėjo viso sutarto atlyginimo, galėjo pažeisti darbo laiko apskaitą ir kitus reikalavimus. Visai neseniai patvirtinta taikos sutartis tarp įmonės ir dviejų buvusių jos darbuotojų ir kiekvienam iš jų priteisė per 100 tūkst. eurų kompensaciją.

Darbdaviams, nesilaikantiems Darbo kodekso nuostatos, reikalaujančios darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį, pastarosiomis dienomis Valstybinė darbo inspekcija (VDI) jau išsiuntė per 150 elektroninių laiškų, primindama naują prievolę – skelbimuose įrašyti atlyginimo dydį, nurodoma inspekcijos pranešime žiniasklaidai. VDI ėmėsi aktyviau tikrinti viešojoje erdvėje publikuojamus darbo skelbimus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pranešė, kad kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) ir Valstybine darbo inspekcija (VDI) pradėjo vykdyti transporto sektoriaus įmonių patikrinimus, kuriuos paskatino institucijų įžvalgos ir vykdytų kontrolės veiksmų rezultatai, o taip pat ir institucijas pasiekę šio sektoriaus darbuotojų skundai. Kontrolės veiksmams atrinkta per 30 rizikingų įmonių visoje Lietuvoje, juos planuojama atlikti per pirmąjį šių metų pusmetį.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojai galės gauti informaciją iš valstybinio asmens veido atvaizdo registro. Tikimasi, kad šios priemonės leis inspektoriams efektyviau kovoti su nelegaliu darbu. Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui suteikti galimybę minėtoms įstaigoms iš Gyventojų registro gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, kaip papildomą nelegaliai dirbančio asmens identifikavimo priemonę.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekdama pažaboti nelegalaus darbo mastą šalyje, siekia suteikti daugiau galimybių Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir Valstybinei darbo inspekcijai (VDI). Ministerijos parengtu Vyriausybės nutarimo projektu, kuris bus svarstomas trečiadienį Vyriausybės posėdyje, siūloma suteikti galimybę minėtoms įstaigoms iš Gyventojų registro gauti ir naudoti asmens veido atvaizdą, kaip papildomą nelegaliai dirbančio asmens identifikavimo priemonę.

Užsienyje apgautų ir išnaudotų lietuvių istorijos ne kartą pasiekė Lietuvą. Nors tikrai ne visi drįsta pripažinti dirbę dykai ir vos sugebėję grįžti į gimtinę. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Dainius J., kuris papasakojo apie darbą laivų statybos ceche, už kurį atlygio negauna iki šiol. Trys vyrai padirbėti į Suomiją išvyko įsidarbinę Klaipėdoje įsikūrusioje įmonėje, nuo kurios, pasak Dainiaus ir nukentėjo. Jis tvirtino norįs įspėti kitus, kad daugiau nebūtų šitaip apgaudinėjami žmonės.