valdemaras rupšys

Lietuva ir Lenkija susitarė rengti neplanuotas pratybas. O į Vilnių atvykęs Suomijos prezidentas neigia informaciją, kad jo šalis pasirengusi pasienyje su Rusija dislokuoti branduolinius ginklus, kai Suomija bus priimta į NATO. Gitanas Nausėda tvirtina, kad Suomijos įstojimas į NATO aljansą gerokai sustiprintų, tačiau reikia, kad nuomonę pakeistų narystę blokuojanti Turkija. Prezidentas sureagavo ir į kariuomenės vado abejones, kad Lietuvai nederėtų Ukrainai perleisti savo haubicų.

Lietuvoje viešintis Lenkijos kariuomenės vadovas Rajmundas T. Andrzejczakas penktadienį su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptars karinio bendradarbiavimo klausimus.

NATO sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės vadas generolas Philippe'as Lavigne'as teigia, jog norint aktyviai naudoti branduolinį atgrasymą yra svarbus modernumas. „Branduolinis atgrasymas yra viena iš svarbiausių temų. Kai kalbame apie branduolinį atgrasymą, turime būti patikimi, o kad būtume patikimi, turime būti modernūs, modernumas yra natūralus būdas būti geresniam ir patikimesniam“, – ketvirtadienį po susitikimo su Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu sakė jis.

Po vakarykščių iškilmių Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Prezidentas Gitanas Nausėda ir Belgijos Karalius Filipas šįryt Pabradėje aplankė karius, kurie treniruojasi „Geležinio vilko“ pratybose. Nausėda tikina, kad Ukraina turi sulaukti daugiau pagalbos iš vakarų valstybių. Tiesa, Lietuvos kariuomenės vadas aiškina, kad mūsų šalis turi ribotą kiekį ginkluotės, dėl to siūlo neperduoti ukrainiečiams haubicų ir oro gynybos sistemų.

Maskva pradeda branduolines pratybas – kaip tik tuo metu, kai pati nepagrįstai bando apkaltinti Ukrainą ruošiant „nešvarią bombą“. Amerikos prezidentas įspėja Putiną nepadaryti didelės klaidos, o mūsų kariuomenės vadas sako, kad į Kremliaus branduolines pratybas reikia reaguoti labai rimtai. Tuo metu Ukrainos Dnipro mieste, degalinėje, per rusų apšaudymą automobilyje sudegė nėščia moteris.

Trečiadienį kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad siūlys neperduoti Ukrainai Lietuvos turimų haubicų ir oro gynybos sistemų. Šie žodžiai neprasprūdo pro Kremliaus propagandistų ausis. Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai. „Aš turiu turėti įrankius.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Valstybės gynimo tarybos posėdyje siūlys neperduoti Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai. „Aš turiu turėti įrankius. Mes negalime įvykdyti užduoties, neturėdami tam pajėgumų, bet tas pajėgumas, kurį mes turime, yra ant linijos, kai daugiau nusirengti nebegalime“, – žurnalistams poligone Pabradėje trečiadienį sakė generolas leitenantas.

Rusijos branduolines pratybas Lietuvos kariuomenės Valdemaras Rupšys vadas vadina didžiuliu iššūkiu. Taip jis trečiadienį komentavo JAV žiniasklaidos pranešimus, jog Kremlius informavo Vašingtoną pradedantis kasmetines branduolines treniruotes. „Visos strateginės pratybos yra ženklas sunerimti ir tikėtis, kad tai nebus panaudota. Bet turime tam ruoštis ir tą priimti labai rimtai“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Rupšys.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys nuo trečiadienio Varšuvoje dalyvauja Šiaurės Europos šalių kariuomenių vadų konferencijoje, kurioje aptariami saugumo iššūkiai.

Planuodamos savo gynybinius pajėgumus Lietuvos ginkluotosios pajėgos niekada negalės būti skaitlingos, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, Lietuvos pajėgos turi koncentruotis į kokybę. „Mes niekada negalėsime būti skaitlingi. Turėsime žiūrėti į kokybę. Visur yra balansas ir ribos tarp kiekybės ir kokybės.

Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados pėstininkai jau dalyvauja pratybose „Greitas grifonas“ Gaižiūnų poligone. Ten jie treniruojasi drauge su lietuviais. Šiandien karius aplankė Lietuvos Respublikos prezidentas, kuris ne tik džiaugiasi įgyvendinimais Vokietijos pažadais, bet ir Lietuvos politikus ragina skirti daugiau lėšų krašto gynybai nei vyriausybė numatė biudžeto projekte.

Pirmadienio rytą surengtas stiprus kelių Ukrainos miestų apšaudymas yra kvailas Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino sprendimas, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. Anot jo, tokie smūgiai ukrainiečių nepalauš, o Rusijai tai kainuos bereikalingai iššvaistytą amuniciją. Po Krymo tilto sprogdinimo Rusija pirmadienį pradėjo keršto akciją – pirmadienio rytą sprogimai griaudėjo Kyjivo centre ir kituose didžiuosiuose Ukrainos miestuose.

Putino grasinimą branduoliniu ginklu nereikėtų vertinti vien kaip blefo – tai šiandien pareiškė Lietuvos kariuomenės vadas. Pasienyje su Baltarusija apsilankęs Valdemaras Rupšys teigė, kad agresorius ne visada blefuoja, tad reikia pasirengti viskam. Pasienyje su Baltarusija pareigūnų pajėgos sustiprintos nuo tada, kai į Lietuvą plūdo nelegalūs migrantai. O po paskelbtos mobilizacijos Rusijoje budrumas pasienyje dar padidintas.

Nuolatinių karių pajėgų budėjimas rizikingiausiuose Lietuvos ir Baltarusijos pasienio ruožuos išlieka reikalingas, sako Lietuvos kariuomenės (LK) vadas. „Mano vertinimas toks, kad vidaus reikalu sistemos pareigūnai gali pasitelkti arba Vidaus reikalų ministerija gali pasitelkti kariuomenę, kad mes jiems padėtume vykdyti užduotis, jei jie neturi pajėgumų arba jiems reikia papildomų pajėgumų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė LK vadas Valdemaras Rupšys.

Rusijos sprendimas dėl dalinės mobilizacijos nėra netikėtas, jis rodo šios šalies personalo problemas kare prieš Ukrainą, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Nieko nelaukto arba netikėto neįvyko, paprasčiausiai matosi, kad Rusijos kariuomenė turi tikrai didelių problemų komplektuojant personalą, atstatant jų nuostolius, bendrai užpildant jų vienetus kare.

Dėl mobilizacijos Rusijoje ir galimų provokacijų iš Kaliningrado pusės, Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos kelia budrumo lygį, papildomiems mokymams gali kviesti ir lietuvius rezervistus. Tiesa, kariškiai Lietuvos žmones ramina – sako, kad padidėjusio pavojaus šiuo metu nemato.  Putino sprendimą tiek politikai, tiek ir ekspertai vertina, kaip desperatišką žingsnį, Anušausko teigimu, tai reiškia, kad tik dar daugiau rusų žus už Putiną.

Lietuvoje nuo pirmadienio viešintis Vengrijos kariuomenės vadas generolas leitenantas Romuluszas Ruszin-Szendis su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė saugumo situaciją regione, paramos Ukrainai klausimus. „Pokalbių metu sutarėme, kad ne tik keisimės patirtimi, bet ir bendradarbiausime NASAMS ir PzH2000 projektų klausimais. Esu dėkingas už Vengrijos ginkluotųjų pajėgų indėlį NATO oro erdvės saugumui.

Brangiausio Lietuvos kariuomenės pirkinio istorijoje problemos išspręstos. Bent jau taip sako Krašto apsaugos ministras, kalbėdamas apie pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“. Nors 88 mašinos už beveik 400 milijonų eurų turėjo mūsų karius pasiekti dar prieš porą metų, bet ilgą laiką nepavyko ištaisyti gamybinių trūkumų. Dabar ministerija sako, kad ledai pajudėjo ir žada, kad kitų metų viduryje turėsime visas, pilnai veikiančias kovos mašinas.

Vilniaus pašonėje oficialiai duotas startas naujo karinio miestelio statybai. Jis bus didžiausias Lietuvoje. Nauji kariniai miesteliai suplanuoti ir Šiauliuose bei Šilalės rajone, kad užtektų vietos tiek mūsų, tiek ir sąjungininkų kariams. Krašto apsaugos ministerija sako, kad viskas kainuos apie 169 milijonus, bet tiek verslininkai, tiek ir pats ministras pripažįsta – suma augs. Keliolika kilometrų nuo Vilniaus centro, ten sukinėjasi ekskavatoriai, savivarčiai ir kita technika.

Uostamiestyje vieši didžiausias iki šiol į Lietuvą atplaukęs karinis laivas. Jungtinių Amerikos Valstijų desantinis milžinas gabena 26 įvairaus tipo orlaivius, jo įgulą sudaro 2000 narių. Šio svečio vizitas – tai žinutė Rusijai ir Baltarusijai, kad karo atveju amerikiečiai pasiryžę ginti Lietuvą. Didžiulis desantinis puolimo Jungtinių Amerikos Valstijų karinis laivas įplaukia į Kuršių marias. Tokio milžino viešnagės Lietuva sulaukia pirmą kartą.

Rugpjūčio 10 d. Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje vyko NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės Lietuvoje rotacijos ir vadovybės pasikeitimo ceremonija. Sąjungininkus pasveikinę Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys ir krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pabrėžė, kad  NATO kovinė grupė Lietuvoje itin reikšmingai prisideda prie regiono atgrasymo, saugumo ir stabilumo.

Lietuvos ir Portugalijos specialiosios karinės pajėgos vos per kelias minutes likvidavo laivą Klaipėdoje užgrobusius teroristus. Tokios karinės pratybos surengtos jūrų uoste. Jas stebėjęs Lietuvos kariuomenės vadas prasitaria ir apie datas, kada Lietuva įsigis ukrainiečiams puikiai padedančias okupantus naikinti raketų salvines sistemas HIMARS bei kada atvyks pirmieji mūsų šalyje dislokuojamos Vokietijos brigados kariai.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad pirmieji kariai iš šalyje steigiamos Vokietijos brigados bus dislokuoti iki rugsėjo. Anot generolo leitenanto, šiuo metu sprendžiama, kur tai padaryti – Jonavos rajone, Rukloje, arba arčiau Vilniaus. Pradžioje į Lietuvą atvyks brigados priešakinis elementas – štabo dalis, atsakinga už pasiruošimą dislokuoti kitus vienetus, įvertinti kitas sąlygas.

Vokietija priskyrė brigadą Lietuvai, kuri esant poreikiui būtų dislokuota šalyje, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Visų pirma, yra jau paskirta arba skirta brigada, kuri, esant būtinybei, turėtų būti aktyvuota ir atvykti pas mus. Jau yra tokia brigada numatyta, tai yra pirmos tankų divizijos 41-oji tankų brigada“, – nacionaliniam transliuotojui LRT ketvirtadienį sakė generolas leitenantas.

JAV nacionalinės gvardijos kariai padės Lietuvai į kariuomenę integruoti bepiločius orlaivius, sako generolas leitenantas Valdemaras Rupšys. „Mes integruojame į savo ginkluotę nepilotuojamus orlaivius, žvalgybines platformas, ką nacionalinė gvardija eksploatuoja anksčiau, todėl žiūrim, deramės, planuojame, kokią pagalbą ji galėtų pateikti“, – žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas.

NATO patobulins atgrasymo ir gynybos struktūrą rytiniame NATO sparne po birželį Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo bus patobulinta, tikina kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Tikrai nauja NATO atgrasymo ir gynybos struktūra mūsų regione bus patobulinta, ji bus tvirtesnė, geriau pasirengusi reaguoti į iššūkius laike, su atitinkamais pajėgumais“, – žurnalistams Klaipėdoje penktadienį sakė V. Rupšys, šią savaitę dalyvavęs NATO karinio komiteto susitikime.

Lietuvos ir Estijos kariuomenių vadai penktadienį Vilniuje aptarė dvišalio karinio bendradarbiavimo klausimus, bendrus projektus, saugumo situaciją regione, bendras pratybas, paramą Ukrainai. „Su Estijos kariuomenės vadu aptarėme ne tik savo pajėgumų stiprinimą, bet ir NATO gynybos ir atgrasymo koncepciją mūsų regione.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO butų „didelis galvos skausmas“ Rusijai, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai.

Lietuvoje prasideda tarptautinės pratybos „Geležinis vilkas“. Šiemet jos kuklesnės nei ankstesniais metais, bet technikos ir karių skaičiai įspūdingi. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pratybose dalyvaujančios pajėgos demonstruoja stiprią atgrasymo jėgą Ukrainą užpuolusiai Rusijai. Apie tai – TV3 žinių reportažas.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė istorinį lendlizo Ukrainai įstatymą. O tai reiškia, kad nuo šiol į Ukrainą kur kas sparčiau keliaus amerikietiški ginklai. Istorinį parašą J. Bidenas po įstatymu padėjo tą pačią dieną, kai Vladimiras Putinas Raudonojoje aikštėje melavo apie Vakarų skriaudžiamą Rusiją. Kasdieniai Putino melo įrodymai šiandien mus pasiekia iš Odesos – TV3 žinių bendradarbis Ukrainoje užfiksavo, kas po septynių Putino raketų smūgių miestui liko iš prekybos ir pramogų centro.

Lietuva jau pradėjo pirmosios į šalį atvykusios ukrainiečių karių grupės apmokymus kovoti su prieštankine ginkluote, jie perduos žinias kovojantiems bendražygiams Ukrainoje, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Tas mokymas jau vyksta, dabar vyksta, mes apmokome nemažą grupę karių naudotis ta ginkluote, pagrinde prieštankine ginkluote, kurią mes patys eksploatuojame ir jie turi ją savo aprūpinime“, – žurnalistams penktadienį teigė kariuomenės vadas.

Rusijai ir toliau tęsiant invaziją į Ukrainą, Lietuva stiprina krašto gynybos pasirengimą. Penktadienį Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys prezidentui Gitanui Nausėda pateikė matymą, kaip Lietuva turėtų vystyti sausomos manevrų pajėgumus ir oro gynybą. Jo teigimu, ypač svarbu laikytis vieningos platformos.

Sekmadienį Lietuvai siekiant, kad čia įsikurtų ne rotacinės, o nuolatinės amerikiečių pajėgos, šalyje apsilankė JAV Sausumos pajėgų vadas Jamesas C. McConville'as. Su juo susitikęs Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė, kad saugumo prasme nėra skirtumo, ar čia bus įkurta nuolatinė JAV bazė – svarbiausia, kad amerikiečiai Lietuvoje yra ir bus, pasirengę ginti mūsų šalį.

Artimiausiu metu Lietuvoje bus organizuojami kariniai mokymai Ukrainos kariams. Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad lietuviai ukrainiečius apmokys dirbti su Lietuvos kariuomenės naudojamais ginklais, pagrindinis dėmesys – prieštankinei ginkluotei. Kariuomenės vadas V. Rupšys pabrėžė, kad ukrainiečiams mokymai organizuojami nuo 2015 metų. „Tie mokymai buvo Ukrainoje, buvo Lietuvoje, įvairaus pobūdžio tie mokymai buvo.

Lietuvoje lankosi JAV Sausumos pajėgų štabo viršininkas generolas Jamesas C. McConville. Sekmadienį jis susitiks su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu. „Susitikimo metu bus aptarti regioninio saugumo klausimai, dvišalis bendradarbiavimas, JAV parama Lietuvos gynybiniams pajėgumams stiprinti, mūsų šalies Sausumos pajėgų bendras karinis rengimas su amerikiečių kariais bei planuojamos pratybos“, – pranešė Lietuvos kariuomenė.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigė, kad nors Bučoje įvykusi tragedija jį sukrėtė, tačiau rusų karių veiksmai jo nenustebino. Jis siūlė prisiminti, kaip Rusijos pajėgos anksčiau elgėsi okupuotuose kraštuose. „Viena iš puolimo krypčių buvo Kyjivo užėmimas. Iš pradžių izoliavimas ir jo užėmimas. Dabar jau to sumanymo tenka atsisakyti dėl įvairiausių priežasčių.

Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sveikindamas Lietuvą su 18-osios įstojimo į NATO metinėmis pirmadienį Pabradėje tvirtino, kad Rusijos grėsmė ateityje tik stiprės, tačiau konvencinės atakos tikimybė yra nedidelė. Jis taip pat pridūrė, kad rytinis aljanso flangas yra stiprus ir pasirengęs atlaikyti visas galimas grėsmes. „Turime didžiulį pranašumą prieš potencialų priešininką ir jis tikrai tą žino“, – sakė V. Rupšys.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sako, kad Rusija šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvai, nes įsivėlusi į jai neparankų karą Ukrainoje nebeturėtų pajėgų atverti naujo fronto. „Dabar Rusija turi didžiulius nuostolius, ji didžiąją dalį sausumos pajėgų sutelkusi prie Ukrainos ir dalyvauja invazijoje į Ukrainą, aš manau, kad dabar šiuo momentu nėra kažkokios grėsmės, paprasčiausiai ji šiuo metu neturi pajėgų“, – ketvirtadienį interviu LRT sakė V. Rupšys.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad Lietuvai svarbu turėti kuo didesnį atgrasymo pajėgumą šalyje. Jis taip pat nurodo, kad šiuo metu sąjungininkų karių pajėgos šalyje jau „yra padidėjusios, o tolimesnėje perspektyvoje gali didėti 2-3 kartus“. Trečiadienį popiet prezidentas Gitanas Nausėda susitiks su parlamentinių partijų atstovais dėl Lietuvos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių.

Vis dar vykstant Rusijos karui Ukrainoje, nenustojama spėlioti, ar rusai drįs panaudoti cheminį, biologinį ar branduolinį ginklus. Kariuomenės vadas teigė, kad lengviau yra nuspėti orus nei atsakyti į šį klausimą, tačiau jų panaudojimas būtų nelogiškas. TV3 žinių „Dienos komentare“ Valdemaras Rupšys aiškino, kad tada jau nebūtų kalbama apie Rusijos karą Ukrainoje, konfliktas – eskaluotųsi.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Rusijos atakuojamos lėktuvų bazės, esančios netoli Lenkijos sienos ir galimai paklydusios rusų raketos rodo Kremliaus norą išbandyti NATO sąjungininkų raudonąsias linijas. Jis taip pat teigė, kad kol kas niekas neturi tikslaus atsakymo, kiek Kinija yra įsitraukusi į karą Ukrainoje. Taip jis kalbėjo po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu.

Praėjusią savaitę aktyvavus NATO gynybos planus regione, didžiausia Lietuvos kariuomenės brigada „Geležinis Vilkas“ ir šalyje dislokuotas tarptautinis sąjungininkų batalionas operaciniu lygiu tapo pavaldūs Aljanso vadovybei, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys. „Vakar „Geležinio Vilko“ brigada, EFP tapo operaciškai pavaldžios pagal NATO vadovavimo ir valdymo grandinę“, – BNS antradienį sakė V. Rupšys, minėdamas sutrumpintą tarptautinio NATO bataliono Lietuvoje pavadinimo versiją.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad naujasis kariuomenės poligonas netoli Rūdninkų išspręstų visus kariuomenės klausimus, mat šiuo metu Lietuvoje trūksta vietų taktinėms lauko pratyboms. Valstybės gynimo taryba pirmadienį nusprendė, kad naujasis kariuomenės poligonas turėtų būti steigiamas netoli Rūdninkų kaimo Šalčininkų rajone, dabartinėje Viešojo saugumo tarnybos treniruočių vietoje. „Ten tikrai yra mišri teritorija. Ten yra atvirų vietovių.

Su Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų vadavietės Europoje ir Afrikoje vadu generolu Christoferiu G. Cavoliu susitikęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys aptarė tolesnio bendradarbiavimo klausimus bei dėkojo jam už šalies karių buvimą Lietuvoje „Zapad“ pratybų metu. „Ypatingai dėkoju už JAV buvimą čia praėjusių „Zapad 21“ pratybų metu.

Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) karinio komiteto konferencijoje Atėnuose Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys  susitinka su 29 NATO šalių kariuomenių vadais, šeštadienį pranešė Lietuvos kariuomenė.   „NATO karinio komiteto konferencija – didžiausias karinis renginys NATO formate.

Į Lietuvą naktį iš antradienio į trečiadienį parskraidinti pirmieji su mūsų šalies kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimos nariai. Apie tai antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tikslus laikas, kada nusileis orlaivis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nebuvo skelbiamas iki pat vakaro. Kiek vėliau paaiškėjo, kad lėktuvas turėtų nusileisti kiek prieš 3 val. ryto.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu aptarė karių indėlį valdant migrantų krizę. Šalies vadovui pristatyti įstatymų pakeitimai, kurie suteiktų daugiau galių kariams valdant migracijos krizę. Anot šalies vadovo, šie pakeitimai leistų tai padaryti ekstremalios situacijos metu, tad nepaprastosios padėties gali ir neprireikti.

Nelegalų srautas į mūsų šalį jau kelias dienas slopsta, praėjusią parą sulaikytas 31 sienos pažeidėjas. Bet Lietuvos-Baltarusios pasienyje šiandien patruliuoti kartu su pasieniečiais pradeda kariuomenė. Sienos apsaugos tarnybai padės šimtai karių savanorių. O iš Afganistano grįžę Lietuvos kariai ramina visuomenę – Artimųjų Rytų gyventojų nėra ko bijoti.

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad tarnybos galimybės skiepytis nuo koronaviruso atsisakiusiems kariams bus apribotos, tačiau pats vakcinavimas vyksta sklandžiai. „Tai pasirinkimo laisvė (skiepytis ar nesiskiepyti – BNS) yra, bet nesiskiepyti pasirinkę žmonės paprasčiausiai smarkiai save apribos“, – interviu BNS sakė generolas leitenantas. „Reikia pripažinti, kad jie yra šaltinis, kurie gali platinti virusą“, – teigė jis.