„Šiandien įvykusio susitikimo su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu metu kalbėjome apie tai, kad Lietuvos valstybė yra pasirengusi maksimaliai apsaugoti savo sienas, naudodama tam ir reikalingus karinius resursus. Pirmiausia kalbame apie karių įgalinimą“, – po susitikimo kalbėjo prezidentas G. Nausėda.
Šalies vadovas priminė praėjusią savaitę vykusį susitikimą su premjere ir politinių partijų lyderiais, kuriame kalbėta apie tai, kad kariškiams reikia suteikti daugiau įgaliojimų, tam, kad jie galėtų padėti kovoti su nelegalia migracija.
G. Nausėda teigė, kad A. Anušauskas jam pristatė Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Karinės jėgos panaudojimo statuto pakeitimus.
„Tikiuosi, kad jau kitą savaitę Seimas neeilinės sesijos metu patvirtins šiuos įstatymus, priims juos. Ir aš ketinu, susipažinęs su jų turiniu, nedelsdamas juos pasirašyti, kadangi manau, kad jie yra ir reikalingi, ir, svarbiausia, operatyviai reaguojantys į susiklosčiusią situaciją“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pirmiausia, anot šalies vadovo, šie įstatymo pakeitimai reikalingi tam, kad padėtų įgalinti karius stabdyti nelegalią migraciją dabartinėmis ekstremaliosios situacijos sąlygomis.
„Prieš kurį laiką mes diskutavome, ar nepaprastosios padėties įvedimas suteiktų daugiau įgaliojimų kariams šią funkciją vykdyti. Šiandien mes atsakome į šį klausimą šių konkrečių įstatymų pakeitimais ir tai darome ekstremaliosios situacijos sąlygomis“, – tikino prezidentas.
G. Nausėda pažymėjo, kad kariai jau šiandien įsitraukę į sienos apsaugą, migrantų stovyklų statymą, tiesiant sieną, palaikant tvarką migrantų stovyklose. Susitikimo metu aptarta ir galimybė pasitelkti papildomas karių pajėgas.
Prieš susitikimą prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis teigė, kad valstybės vadovas su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku bei kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu „aptars kariuomenės įsitraukimą vykdant paramos funkcijas ekstremaliosios situacijos metu“.
Dėl didelio neteisėtų migrantų srauto per Baltarusiją Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.
Jau anksčiau pranešta, kad kariuomenė suteikė palapinių ir kitų priemonių migrantams apgyvendinti bei saugoti, kariai drauge su pasieniečiais patruliuoja Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o artimiausiu metu jie turi prisidėti prie migrantų apgyvendinimo vietų apsaugos.
Nausėda: išorinės sienos apsauga – visos ES reikalas, reakcija turi būti greita
Kiek anksčiau G. Nausėda sakė, kad Bendrijos išorinės sienos apsauga yra visos Europos Sąjungos (ES) reikalas, todėl turi būti veikiama greitai.
Tą jis pareiškė po pokalbio telefonu su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu.
„Europos Sąjungos išorinės sienos apsauga – visos ES reikalas. Solidari Europos reakcija turi būti greita“, – antradienį išplatintame Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.
Lietuvos vadovas ir EVT pirmininkas sutarė, kad režimo vykdomi veiksmai turi būti vertinami kaip hibridinė ataka, nukreipta ne tik prieš Lietuvą, bet prieš visą ES, todėl turi būti panaudoti visi diplomatiniai pajėgumai ir nukreiptos visų Bendrijos šalių narių pastangos sienos apsaugai stiprinti.
Šalies vadovas akcentavo, kad A. Lukašenkos režimas ir toliau naudoja migraciją kaip politinio spaudimo įrankį, grasina ekstremistų atvykimu ir tikslingai nukreipia nelegalius migrantus prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos.
G. Nausėda padėkojo už jau suteiktą tiek diplomatinę, tiek fizinę pagalbą, tačiau taip pat išsakė Lietuvai šiuo metu reikalingos skubios pagalbos iš ES poreikius – papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, ES tarpininkavimo repatrijuojant migrantus, užtvaros pasienyje įrengimui reikalingų išteklių ir įrangos.
Į Lietuvą šiemet jau pateko per 4 tūkst. neteisėtų migrantų, dėl jų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.
Pirmadienį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo leido pasieniečiams apgręžti į Lietuvą vykstančius neteisėtus migrantus ir nukreipti juos į pasienio punktus ar diplomatines atstovybes.
