Tai jis žurnalistams Seime teigė po ketvirtadienį vykusio susitikimo Seime su Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atstovais bei valdančiųjų konservatorių vadovybe.
„Susitikimo tikslas buvo ne priekaištauti, o suderinti mūsų pozicijas dėl brigados dislokavimo ir komunikavimo. Pozicijos tokios pat, sutiko pozicijos šimtu procentų, mano galva, aš paaiškinau, kaip me suprantame tą dislokavimą, kaip kolegos Vokietijos kariuomenės atstovai supranta tą dislokavimą. Sutarėme, kad komunikuosime ir žiūrėsime į tą procesą vienodai“, – žurnalistams sakė kariuomenės vadas.
„Yra bendras Lietuvos siekinys, kad ta brigada būtų. Na, taip (čia – BNS)“, – teigė V. Rupšys, paklaustas, ar kalbama apie brigadą, dislokuotą Lietuvoje.
Lietuvai ir Vokietijai sutarus, kas pastaroji stiprins savo karinį buvimą Lietuvoje, Vilnius siekia, jog rotacinė Vokietijos brigada šalyje pilnos sudėties būtų dislokuojama nuolat. Berlynas iki šiol dislokavo tik priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Vis dėlto Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock praėjusią savaitę pareiškė, kad dalis Berlyno pažadėtos karinės brigados būtų dislokuojama Lietuvoje, o kita dalis liks gimtinėje. Anot jos, būtent dėl to birželį sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai.
Prezidentūra, premjerė Ingrida Šimonytė laikosi pozicijos, kad sutarta dėl brigados fizinio dislokavimo Lietuvoje.
